Įstatymo pataisas pristatęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pabrėžė, kad ne kartą teko girdėti tiek įstaigos darbuotojų, tiek pačių pacientų nusiskundimų, kad atvykus į gydymo įstaigą tiek visko daug reikia pasirašinėti.
„Taip tik gaištamas laikas ir dažniausiai net nelabai gilinamasi, kas pasirašoma. Todėl siūloma atsisakyti, kad prieš tam tikras procedūras nebūtų reikalaujama atskiro rašytinio paciento sutikimo“, – kalbėjo ministras.
Pagal šiuo metu nustatytą paciento sutikimo prezumpciją, yra laikoma, kad savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras.
Ir tą darytų tokiu atveju, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija.
Tokia tvarka netaikoma tam tikrais nurodytais atvejais, kada pacientui atliekamos operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. Jų atveju yra privaloma rašytinė paciento sutikimo forma.
Kokioms procedūroms atskiro sutikimo nereikėtų?
Tačiau įstatymo projekto iniciatoriai kelia problemą, kad šiuo metu invazinės ir (ar) intervencinės procedūros sąvoka yra apibrėžta per plačiai.
Ji apibūdinama kaip medicininė procedūra, kai sveikatos priežiūros specialistas, siekdamas diagnozuoti, gydyti ar koreguoti organų ir jų sistemų funkciją, medicinos prietaisais veikia paciento audinius ir (ar) organus, pažeisdamas audinių ir (ar) organų vientisumą arba jo nepažeisdamas.
„Taigi, iš esmės, net ir bet toks medicinos prietaiso panaudojimas, kurio metu veikiami paciento audiniai ir (ar) organai, nepažeidžiant tų audinių ir (ar) organų vientisumo, yra pripažįstamas „invazine ir (ar) intervencine procedūra“.
Pavyzdžiui, tokį poveikį į audinius turi kraujospūdžiui matuoti skirti prietaisai (spaudžiami rankos audiniai), echoskopas, įvairių tepinėlių ėmimas, kuriam taip pat naudojami medicinos prietaisai ir t.t.
Nemaža dalis tokių procedūrų, įstatyme laikomų „invazinėmis ir (ar) intervencinėmis“, gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai (pvz. matuojant kraujospūdį gali atsirasti mėlynė, ar daugiau suspaudus – momentinis skausmas, imant tepinėlį – trumpalaikis burnos gleivinės sudirgimas), kuris negali būti prilygintas tai rizikai, kurią kelia procedūros, pažeidžiančios audinių ir (ar) organų vientisumą.
Todėl abejotina, ar visoms pagal dabartinį apibrėžimą šioms procedūroms turėtų būti taikomas tas pats teisinis režimas – nustatytos formos (reikalavimus formai tvirtina sveikatos apsaugos ministras) rašytinis paciento sutikimas“, – teigiama įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte.
Pabrėžiama, kad priėmus įstatymo pataisas sumažėtų sveikatos priežiūros specialistams tenkanti administracinė našta.
Siūlė imtis rimtesnių darbų
Konservatorei Irenai Haasei dėl siūlomų pataisų kilo abejonių.
„Neteisinga prisidengiant biurokratinės naštos mažinimu siūlyti tokius pakeitimus, nes tai prieštarauja dabar galiojančiam įstatymui, kuriame numatyta teisė į absoliučią jo kūno neliečiamumą visais atvejais.
Juo labiau kartu neteikiant tų procedūrų objektyvių požymių, nėra įstatyme nedidelio nepageidaujamo poveikio pacientui sąvokos. Kas gali nustatyti poveikio paciento sveikatai laipsnį?“ – klausė ji.
Ministras sutiko, kad dar reikės tam tikrų poįstatyminių teisės aktų, kur turėtų būti patvirtintas procedūrų sąrašas, kurios turi laikiną nepageidaujamą poveikį.
Nors iš esmės projektui pritarė, Seimo sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas irgi kėlė panašius klausimus.
„Sutikčiau, kad reikia tobulinti invazinių procedūrų apibrėžimą, nes gal nelogiška echoskopijai prašyti rašytinio sutikimo ir taip eikvoti popierius.
Bet pasirinktas kelias vėlgi kelia abejonių, nes ministras dar tvirtintis kažkokį sąrašą, kurį turės medikai studijuoti, žinoti. Galbūt būtų galima apibrėžimą konkrečiau parašyti ir įstaigos vadovas tegu sprendžia dėl to“, – kalbėjo jis.
Vis dėl to parlamentaras pastebėjo, kad tokie siūlymai apskritai daugiau yra smulkmena, o ministras geriau galėtų pasirūpinti, kad šalį kuo greičiau pasiektų nemokama vakcina nuo gripo.
Projektas toliau bus svarstomas Seimo komitetuose. Jei Seimas pritartų, supaprastinta paciento sutikimo gavimo tvarka įsigaliotų jau 2020 m. sausio 1 d.
