Spalio pirmąją pasijutęs prastai Linas nusprendė vykti tiesiai į Respublikinę Panevėžio ligoninę. Juo labiau kadangi vyrą neretai užklumpa širdies priepuoliai, medikai ir anksčiau jam patarė esant galimybei pačiam atvykti į gydymo įstaigą, nes taip bus greičiau.
„Nuvažiavus į priėmimo skyrių pamatavo spaudimą, jis buvo 150 ir 100. Atėjo daktaras, pasakė, kad kardiograma gera ir viskas gerai, davė raminamųjų, bet liepė už apžiūrą susimokėti 31 eurą.
Aš jam sakau, kad moku 36 eurus į ligonių kasą, o jis man atsakė: „Tu – nemirštantis ir tokia tvarka yra“. Taip ir likau nesupratęs, už ką aš moku ligonių kasoms. Be to, dar ligoninėje pridūrė, kad jei nemokėsiu, kvies policiją. Buvau „apšalęs“, nors turiu raštelį iš daktarų, kad man turi bet kada pasidarius blogai suteikti pirmą pagalbą.
Jei nenoriu mokėti, daktaras liepė kreiptis į šeimos gydytoją. Taip išeina, kad 23 val. nakties turėjau kentėti iki ryto, kol gausiu „taloną“ dar po mėnesio. Likau be žado, kas darosi Lietuvoje. Baisu. Atsargiai, nepapulkit, ypač kas neturit 31 euro. Kai būsi leisgyvis, tada gal ir priims apžiūrai. Brangi Lietuva“, – savo patirtį socialiniame tinkle išdėstė Linas.
Gydytojai liepę vykti, kada tik prireiks
Susisiekus su vyru, jis patvirtino, kad anksčiau su tokia tvarka susidurti neteko.
„Širdies priepuolis paprastai užtrunka iki penkių minučių, bet gydytojai yra pasakę, kad jeigu jaučiu negerumus, tai geriau pačiam tiesiai važiuoti į priimamąjį.
Neturėjau to lapelio su savimi, bet sakiau, kad aš visą laiką atvažiuoju, kada man reikia suteikti pagalbą. Visgi manęs net neprašė to lapelio parodyti.
O tas raštelis šiaip buvo pačių gydytojų išrašytas, kad man bet kada suteiktų pagalbą. Bet prieš kelis metus, kai mane draugai atvežė su aukštu kraujo spaudimu (viršutinis siekė 180), paguldė į ligoninę, bet po savaitės išleisdami nebegrąžino man to lapo ir dar pripažino apsinuodijimą alkoholiu , nors buvau blaivas ir šiaip, kiek važiuodavau į priimamąjį, nieko nereikėdavo mokėti“, – kalbėjo Linas.
Paklaustas, ar ligoninėje buvo įspėtas, kad už pagalbą teks susimokėti, panevėžietis priminė, kad apie tai užsiminta lyg ir buvo, tačiau jis pasakęs, kad moka ligonių kasoms ir šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje.
„Klausiau, ką man daryti, man silpna, ar važiuoti namo ir kviesti greitąją? Tada man nieko nebesakė ir nuvedė į palatą. Kas svarbiausia, kad man už tą sumą tik kraujo spaudimą pamatavo ir kardiogramą padarė ir daugiau jokiu tyrimų neatliko“, – piktinosi jis.
Dėl pagalbos skubumo spendžia gydytojas
Kaip informavo Valstybinė ligonių kasa (VLK), kad skubioji (būtinoji) medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Visais kitais atvejais pacientai raginami kreiptis į poliklinikose dirbančius šeimos gydytojus.
Todėl nereikėtų nustebti, kad nesant skubiosios pagalbos žmogus bus paprašytas susimokėti.
„Prieš kviečiant greitąją medicinos pagalbą (GMP), labai svarbu įvertinti situaciją ir kreiptis tik tuomet, kai iš tikrųjų ta pagalba yra reikalinga. Kai reikalinga būtinoji medicinos pagalba, reikia skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 arba vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Visais atvejais GMP kvietimą įvertina į skambutį atsiliepęs dispečeris, užduodamas tikslingus klausimus. Kartais žmogui pakanka patarimo telefonu, todėl pasikonsultuoti dėl, pavyzdžiui, gydymosi karščiuojant, visada galima paskambinus skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112“, – aiškino VLK atstovas spaudai Rimantas Zagrabajev.
Atvykus į priėmimo skyrių, skubioji (būtinoji) medicinos pagalba teikiama nemokamai – apmoka ligonių kasa. Ar paciento būklė atitinka sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintus būtinosios pagalbos kriterijus ir mastą, ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs priėmimo-skubiosios pagalbos gydytojas.
Gydymo įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas.
Nustatyti konkretūs terminai
VUL Santaros klinikų Kardiologijos skubios pagalbos poskyrio gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis paaiškino, kad jei pacientui gresia pavojus gyvybei ir reikalinga skubi neatidėliotina intervencija, tai yra 1 kategorija.
„T. y. širdies sustojimas, kvėpavimo sustojimas, gręsiantis kvėpavimo sustojimas dėl užspringimo, sąmonės praradimas ar sutrikimas ir keletas kitų.
Į 2 kategoriją – dažnai pakliūna ritmo sutrikimai. Tai – pavojinga būklė, kai reikia suteikti pagalbą per 10 minučių.
Čia pakliūna ūmus kvėpavimo sutrikimas, kraujotakos sutrikimas, pulsas >150 arba <50 k/min, kraujospūdžio kritimas su požymiais, kad organizmas negauna pakankamai kraujotakos ir skausmas 9–10 balų stiprumo iš 10“, – pasakojo kardiologas.
3 kategorija – tai kuomet atsiranda nežymus sąmonės sutrikimas, hipertenzinė krizė su širdies kraujagyslių pažeidimo požymiais, nenustojamas vėmimas, kraujo įsotinimas <90% deguonimi, vidutinio stiprumo skausmas 7–8 balai.
„Tokiu atveju reikia būtinąją pagalbą suteikti per 30 minučių. Paskutinė – 4 kategorija – tai šlapimo susilaikymas, galvos traumos be sąmonės sutrikimo, traumos. Tai irgi būtinoji pagalba, kurios metu reikia ją suteikti per 1 valandą.
Jeigu atvykus pacientui jo širdies ritmas nėra sutrikęs, pulsas nėra > 150 ar <50, tai neatitinka būtinosios pagalbos kriterijų. Todėl minimu atveju geriausiai yra pirmiau kreiptis į šeimos kliniką, kad užrašytų EKG arba kviesti GMP“, – kalbėjo R. Šerpytis.
Jo pastebėjimu, esant reikalingai būtinajai pagalbai reikia kviesti GMP.
„Jei reikia gydymo ligoninėje, GMP skiria pirminį gydymą ir veža tolimesniam gydymui į ligoninę. O jei sveikatos sutrikimas nėra labai reikšmingas – kreiptis į šeimos gydytoją, kuris sprendžia, ar reikalingas tolimesnis ištyrimas ir specifinis gydymas priėmimo skyriuje arba ligoninėje. Tokiu atveju šeimos gydytojas parašo siuntimą.
Specifiniais atvejais, jei būklė tikrai sunki, priėmimo skyrius šalia, galima atvykti tiesiai į priėmimo skyrių. Bėda, kai paciento vertinimas ir gydytojo vertinimas nesutampa. Visgi, gydytojai dažniausiai remiasi būtinosios pagalbos kriterijais“, – kalbėjo jis.
