Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), lapkričio 12-ąją minint Pasaulinę plaučių uždegimo dieną, primena – nuo pneumokokinės infekcijos ir jos sukeltų komplikacijų galima apsisaugoti skiepais.
Skiepai – efektyviausia apsauga
- Valstybės biudžeto lėšomis vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių trimis vakcinos dozėmis: 2 mėn., 4 mėn. ir 12–15 mėn. amžiaus, tačiau kasmet lieka nepaskiepytų 3,5–4 tūkst. 1 metų vaikų.
- Valstybės finansuojama vakcina tiek vaikai, tiek suaugusieji, priklausantys pneumokokinės infekcijos rizikos grupėms, nuo šios infekcijos skiepijami vienkartine 20-valente vakcinos doze, kuri užtikrina platesnę apsaugą – joje esantis didesnis serotipų skaičius efektyviau apsaugo nuo įvairių pneumokokinės infekcijos formų. Iki 2024 m. spalio 1 d. rizikos grupių gyventojai buvo skiepijami 13-valente vakcina. Kasmet pasiskiepija vidutiniškai tik iki 1,1 proc. suaugusių asmenų.
Patvirtintą rizikos grupių sąrašą galima rasti čia. Planuojama, kad artimiausiu metu amžiaus riba bus paankstinta – pasiskiepyti galės asmenys nuo 65 metų.
„Kiekvienas gali pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos asmeninėmis lėšomis – net ir tie, kurie nepriklauso rizikos grupėms. Tereikia pasitarti su savo šeimos gydytoju dėl galimybės tai padaryti“, – pataria NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Didesnė rizika vaikams ir vyresniems asmenims
Susirgus plaučių uždegimu dažniausiai pasireiškia kosulys, dusulys, karščiavimas, prakaitavimas, drebulys, krūtinės skausmas, nuovargis ir galvos svaigimas. Pneumokokai gali sukelti ne tik plaučių uždegimą, bet ir kitas ligas – sinusitą, ausų uždegimą ar kraujo užkrėtimą (sepsį).
Šia infekcija užsikrečiama nuo sergančio žmogaus ar bakterijų nešiotojo oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint, kalbant ar esant artimam kontaktui. Pneumokokų bakterijos neretai aptinkamos ir visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje: skaičiuojama, kad jų nešiotojai sudaro apie 40–60 proc. mažų vaikų, 6–10 proc. paauglių ir 3–4 proc. suaugusiųjų. Didžiausia rizika susirgti kyla vaikams iki penkerių metų, vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl lėtinių ligų ar kitų sveikatos sutrikimų.
Gydymas ligoninėje dažniausiai trunka 10–14 dienų, tačiau po jo būtina ilgesnė reabilitacija – ramus režimas, kvėpavimo pratimai ir reguliarus sveikatos stebėjimas. Visiškas organizmo atsistatymas gali užtrukti nuo vieno iki dviejų mėnesių ar net ilgiau, priklausomai nuo paciento amžiaus ir sveikatos būklės. Pasveikus kurį laiką gali išlikti kosulys, dusulys fizinio krūvio metu, silpnumas, nuovargis, sumažėjęs apetitas ar miego sutrikimai – tai natūralūs organizmo atsigavimo požymiai.
