Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė daugiau kaip 60 sąlytį turėjusių asmenų (kartu atvykę asmenys, medikai, pasienio darbuotojai), kuriems, įvertinus riziką, skirtos profilaktinės priemonės – skiepai po sąlyčio, profilaktinis gydymas antibakteriniais preparatais, sveikatos būklės stebėjimas.
Be medikų, pasienio pareigūnų ir sergantįjį lydėjusių asmenų, sąlyčio su kitais žmonėmis nustatyta nebuvo. Dar vienam kartu atvykusiam asmeniui, įtariama difterija, atliekamas epidemiologinis tyrimas.
Difterija – ūmi užkrečiamoji liga, plintanti oro lašiniu būdu ir dažnai pasižyminti sunkia ligos eiga, mirštamumas siekia 5–10 proc. Kadangi Lietuvoje nuo difterijos skiepijama jau ilgą laiką, vietinio plitimo atvejų šalyje neregistruojama daugiau nei 10 metų, rizika Lietuvos visuomenei, kaip ir bendrai Europos Sąjungoje, yra labai maža.
Kaip saugotis difterijos?
Lietuvoje šios ligos atvejų neregistruojama jau 14 metų (paskutinis atvejis buvo užregistruotas 2011 m., o mirties atvejis – 2008 m.).
Vakcinacija nuo difterijos įtraukta į nacionalines vaikų skiepijimo programas visoje Europoje. Rekomenduojama, kad nuo šios ligos pagal skiepijimų kalendorių būtų paskiepyta 90–95 proc. vaikų. Lietuvoje iki 2024 m. buvo paskiepijama 90 proc. 1 metų vaikų, 2024 m. paskiepyta 88,8 proc.
Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami: 2, 4, 6 ir 18 mėnesių kūdikiai, 6–7 bei 15–16 metų vaikai. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų. Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos ir stabligės, 25 m. ir vyresni asmenys skiepijami valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu nežinote, kada paskutinį kartą skiepijotės, teiraukitės savo gydymo įstaigoje ir pasiskiepykite, jeigu po paskutinio skiepo praėjo 10 ar daugiau metų.
Rizika užsikrėsti ir susirgti difterija gresia neskiepytiems ir artimą sąlytį su užkrečiamu asmeniu turintiems asmenims.
Kaip užsikrečiama difterija?
Šia liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, sveikstančio ligonio ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus – kosint, čiaudint, kalbant (oro lašiniu būdu) ar su odos opų išskyromis. Difterija sergantis ligonis kitus užkrėsti gali 2 savaites, retais atvejais – virš 4 savaičių, tačiau gydant antibakteriniais preparatais – iki keleto dienų.
Kvėpavimo takų difterija prasideda ūmiai per 2–5 dienas nuo užsikrėtimo (gali svyruoti nuo 1 iki 10 dienų). Pradžioje difterijos simptomai panašūs į kitų bakterinių nosiaryklės ligų: pakyla temperatūra, skauda gerklę, ypač ryjant, būna silpna, sumažėja apetitas, pykina gali būti jaučiamas nemalonus kvapas iš burnos. Gali būti sunku kvėpuoti, patinsta kaklo limfmazgiai, vargina sausas kosulys. Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių, gomurio. Ligos komplikacijas sukelia toksinas, kuris su krauju patenka į visus organus. Difterija Europoje laikoma reta bakterine liga. Nuo šeštojo dešimtmečio vakcinacija gerokai sumažino atvejų skaičių visame pasaulyje.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ELPKC) duomenimis, nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2025 m. balandžio mėn. Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje (ES / EEE) užregistruoti 536 difterijos atvejai. Didžioji dalis jų – žmonės, priklausantys labiau pažeidžiamoms gyventojų grupėms – benamiai, migrantai, asmenys, gyvenantys ar dirbantys laikino apgyvendinimo centruose, taip pat narkotikus vartojantys asmenys. Iki 2020 m. ES / EEE šalyse per metus vidutiniškai būdavo užregistruojama apie 21 difterijos atvejį.
2025 m. ELPKC vertinimu Europos Sąjungoje difterijos rizika bendrai gyventojams vertinama kaip labai maža, tačiau gali pasitaikyti pavienių atvejų pažeidžiamose ir neskiepytų asmenų grupėse.
