„Man sunku suprasti, kodėl žmonės tokius elementarius dalykus vertina neigiamai. Prieš keletą dienų pasidalinau ir kolegės postu, atrodo, kad tie tėvai niekada gyvenime nėra savo vaikams ausų valę.
Tai tas pats, kaip protestuoti prieš kažkokią elementarią tvarką – prieš saugos diržus automobiliuose, prieš žalią šviesą šviesoforuose ar perėjose. Tai tokie dalykai, kurie absoliučiai yra normalūs ir nekenksmingi.
Kodėl žmonės tiki sąmokslo teorijomis, bet kažkodėl daug jomis tiki, matyt, yra tam priežasčių. Matyt, kažkas kalba garsiau ir įtikinamiau, deda pastangas ir investuoja, kad žmonės tuo tikėtų“, – interviu tv3.lt sako Seimo narė J. Sejonienė.
Pasak jos, demokratinėje valstybėje negalime padaryti nieko kito – tik šviesti ir informuoti žmones, todėl reikėtų dėti dideles pastangas į švietimą.
Naujienų portalui tv3.lt ji pasakojo ir apie tai, kaip vertina chaotišką vakcinaciją skirtingose savivaldybėse, ar sprendimai dėl galimybių paso sudėlioti tinkamai, ir kodėl netapo sveikatos apsaugos ministre.
Nuo šios savaitės pradedama etapinė visuomenės vakcinacija, tačiau skirtingose savivaldybėse skiepijama chaotiškai. Vilnius jau pradėjo skiepyti likučiais +18 asmenis, o Pakruojyje savaitgalį skiepijo visus norinčius rajono gyventojus, kurie yra vyresni nei 18 metų. Marijampolėje buvo paskelbta akcija – atvesk vakcinacijai senjorą ir galėsi gauti skiepą. Premjerė tokią iniciatyvą pavadino saviveikla. Ar jums nesusidaro toks vaizdas, kad savivaldybės veikia sau, kad Vyriausybės ir SAM nurodymai neveikia, kad jų nesiklauso?
Tai klausimas – ar jie neveikia, ar jų nesiklauso. Aišku, kad kiekvienoje savivaldybėje yra iššūkis vakcinacijos procesą organizuoti tinkamai. Manau, kad vakcinacijos prioritetai buvo numatyti tinkamai. Visos tarptautinės organizacijos ir užsienio šalys vakcinacijos prioritetus dėlioja vienodai.
Kad dabar yra skirtingos savivaldybių galimybės ir, matyt, skirtingi norai organizuoti tą procesą tinkamai – tai yra faktas ir tą matome vakcinacijos rezultatuose. Vėl gi reikia pasidžiaugti, kad didžiausios rizikos gyventojų dalis visose savivaldybės, net įskaitant ir atsiliekančius rajonus, ji yra pasiekta.
Šiaip nėra gerai, kad ne visos savivaldybės stengiasi atliepti Vyriausybės rekomendacijas. Bet, matyt, kad vien jau faktas, kad šiuo metu vakcinų turime pakankamai daug – tai leidžia ir pačioms savivaldybėms mobiliau organizuoti tą procesą ir Vyriausybei taip reaguoti. Todėl ir yra skelbiama ta masinė vakcinacija.
Ar apskritai reikia to vakcinacijos plano, jeigu jo nėra griežtai laikomasi?
Neabejotinai, tiek plano, tiek rekomendacijų reikia. Jeigu jo nebūtų – tai ir šiandien, matyt, mes neturėtume vakcinuotos didžiosios dalies didžiausios rizikos grupės gyventojų. Planas ir rekomendacijos tikrai reikalingos.
Tai ir kiekvieno gyventojo, kaip jis sugeba įsiklausyti, atliepti ir suprasti tai, kas jam yra rekomenduojama, taip iš esmės yra ir su savivaldybėmis, ir savivaldos administracija. Manau, kad dauguma jų įsiklausys, supras ir tas rekomendacijas vykdys.
Normalu, kad planas yra koreguojamas, nes negali numatyti pusmečiui į priekį ir to paties vakcinų tiekimo, visos logistikos. Gauni didesnis kiekius – organizuoji vienaip, gauni mažesnius – kitaip. Atsiranda Vilnius, kuriame tikrai didelis plitimas, hospitalizacijos mastai dideli, vėl gi turi perorganizuoti tuos planus.
Pati kreipiausi dėl Druskininkų savivaldybės, kuri pačioje pradžioje, kai tikrai nebuvo vakcinuota didžioji dalis didžiausios rizikos grupės gyventojų, meras bandė savavališkai daryti tam tikrus veiksmus, kad vakcinuotų neva didžiausią pridėtinę vertę (kuriančius – aut. past.). Druskininkams tai aktualu.
Vis dėlto planas tas, kad pirmiausia turime apsaugoti didžiausios rizikos grupės gyventojus – jis buvo įvykdytas, o dabar kiekviena savivaldybė renkasi pagal savo galimybes.
Kaip vertinate sprendimą, kai daugiau vakcinų nuo COVID-19 buvo atiduota Vilniui, paimant jas iš kitų savivaldybių, dėl to kilo ir pasipiktinimas?
Vienareikšmiškai, tas vakcinas Vilniui reikėjo perduoti. Vien dėl to, kad situacija kritinė, Vilnius yra didelis miestas, daug jaunų, mobilių žmonių, kurie keliauja. Sveikatos priežiūros įstaigos labai staigiai „užsikimšo“ ir jauno amžiaus žmonėmis. Situacija tikrai nenormali.
Tuomet paslaugų negauna kitomis ligomis sergantys gyventojai. Tą tikrai reikėjo skubiai spręsti, dėl to tos vakcinos ir buvo perskirstytos.
Kad reikėtų daugiau komunikuoti ir su tomis pačiomis savivaldybėmis, manau, kad vėlgi komunikacija visuomet turėtų būti tobulinama. Tačiau, manau, kad daugiau tokių ekstremalių situacijų nenutiks. Dabar kur atkeliauja vakcinų kiekiai, tai dabar tegul susitvarko savivaldybės.
Aš suprantu apmaudą tų savivaldybių ir darbuotojų. Vilniuje yra daug darbuotojų, kuriuos gali deleguoti tam tikrai veiklai – šiuo atveju vakcinacijai. Kitose savivaldybėse tokių darbuotojų yra kur kas mažiau, jie didelį darbą padarė sudarydami sąrašus, skambindami, kad atvyktų vakcinuotis.
Kai turi per vos ne vieną naktį atšaukti juos, visus įtikinti, kad viskas bus gerai, kad jūs turėsite galimybę vakcinuotis, kad vėliau pakviesime – tai tikrai apmaudu ir įsivaizduoju tas savivaldybes.
Tačiau reikėtų įvertinti visą kontekstą ir tikrai nereikėtų taip, kaip Vilniaus meras sakyti, kad Vilnius vien dėl to, kad jis kažkaip geriau organizuoja procesą, kad dėl to gavo tas vakcinas. Turėtume kalbėti taip, kaip iš tiesų yra. Vilniuje didelis plitimas, todėl tos vakcinos turėjo būti skubiai perskirstomos dėl kritinės situacijos.
Pakalbėkime apie galimybių pasą. Vyriausybė nusprendė, kad jau nuo gegužės 24 dienos Lietuvoje pradės veikti galimybių pasas. Jis suteiks daugiau laisvių vakciną nuo koronaviruso gavusiems, persirgusiems COVID-19 liga arba neigiamą PGR tyrimą ar antigeno testo rezultatą turintiems asmenims. Baiminamasi, kad norintys pasidaryti testus užguls centrus, darysis testus, o sistema greitai „užlūš“. Kaip manote, kiek yra racijos šiems nuogąstavimams?
Apskritai Lietuvoje sistemos yra linkusios „lūžti“, nepaisant to, kad esame sparčiausio interneto šalis. Labai tikiuosi, kad to rimto antplūdžio nebus, kad gyventojai racionaliai įvertins situaciją, kaip jiems skubiai reikia to paso ir kaip skubiai reikia kažkur nueiti.
Nemaža dalis gyventojų, 30 proc. gyventojų, vakcinuotų. Dalis gyventojų yra persirgę ir galės pasinaudoti tomis galimybėmis. O likusiems sakau, kad turime įsiklausyti į rekomendacijas, turime laikytis socialinės distancijos.
Į veiklas visas reikėtų grįžti racionaliai ir labai tikiuosi, kad to antplūdžio nebus. Testavimą vykdys savivaldybės ir labai tikiuosi, kad tinkamai jį organizuos.
Kai kurie politikai teigia nesuprantantys dalies sprendimų dėl galimybių paso. Kritikuoja, kad „AstraZeneca“ vakcina paskiepytiems jau po pirmojo skiepo duos galimybių pasą, nors po kitų vakcinų reikės dviejų skiepų. Gamintojas nenurodo, kad po pirmosios dozės asmuo galėtų jaustis saugus. Kaip vertinate šį sprendimą?
Manau, kad sprendimas yra paremtas, jei ne gamintojo rekomendacijomis, tai moksliniais tyrimais, kurie įrodo, kad po pirmojo skiepo praėjus keturioms savaitėms imunitetas yra pakankamas. Dėl to „AstraZeneca“ skiepas ir buvo atidėtas, kaip žinote, „Pfizer“ ar „Moderna“ vakcinomis skiepijama po keturių savaičių, o „AstraZeneca“ – po 12 savaičių.
Aišku, dėl to, kad racionaliau išnormuoti vakcinos kiekius, antra, kaip sakiau, tas sprendimas yra racionalius ir pagrįstas moksliniais įrodymais. Manau, kad tai yra palengvinimas gyventojams.
Ši vakcina iš tų keturių, kurias mes jau turime, yra išskirtinė dėl to, kad po pirmo skiepo imunitetas yra pakankamas ir sudaro galimybę po pirmos vakcinos dozės laisviau gyventi ir laisviau naudotis tomis galimybėmis.
Vaikams ir paaugliams iki 16 metų bus automatiškai išduotas galimybių pasas – jiems nereikės nei testuotis, nei vakcinuotis. Dabar kritikuojama, kad į mokyklą eiti vaikams reikia koronaviruso testų, bet į kavines, koncertus ir kitus renginius jaunimas galės eiti laisvai su galimybių pasu. Kaip vertinate?
Jei vaikai eina į mokyklas – tai jie bet kuriuo atveju yra testuojami. Juos pakartotinai testuoti dėl kažkokios kavinės ar renginio, nemanau, kad būtų logiška.
Tačiau ne visose savivaldybėse į mokyklas sugrįžę vaikai yra testuojami.
Iš tiesų, čia yra tokia kolizija. Bet vėlgi, patys tėvai, kurie nenori testuoti ar vaikai nenori testuotis, bet tėvai, jei norės kažkur eiti, jie privalės testuotis.
Jei šeimoje bent vienas šeimos narys turės infekciją – tai tikėtina, kad ir kiti šeimos nariai gali turėti. Tačiau norėčiau, kad visi gyventojai adekvačiai vertintų situaciją, tie, kurie turi galimybę – vakcinuotųsi. Tie, kurie, kol kas neturi tokios galimybės, kad testuotųsi.
Bet testavimas yra tokia priemonė situacijos valdymui, o ne bausti gyventojus ar jų vaikus. Tiesiog, kad užtikrintų, jog visi grįžtume į gyvenimą kuo saugiau.
Šiuo metu vyksta derybos dėl naujos medikų šakos kolektyvinės sutarties. Į diskusiją įsikišo ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas, nes keturios iš devynių derybose dalyvaujančių medikų profesinių sąjungų kaltina Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) pažeidžiant derybų tvarką ir grasina medikų streikais. Ar bus atsižvelgta į šio ketvertuko reikalavimus? Kas laukia šios sutarties?
Labai ribotos Sveikatos reikalų komiteto galimybės kištis į derybų eigą ir patį procesą. Ar tas procesas yra neteisingai organizuojamas, ar tikrai neatsižvelgiama į tų keturių profesinių sąjungų pageidavimus, ar tie pageidavimai yra teisėti, ar jie atspindi visų sveikatos priežiūros darbuotojų lūkesčius ir poreikius?
Iš tiesų, žinau, kad Sveikatos apsaugos ministerija į procesą žiūri geranoriškai, procesas vyksta ir kviečiamos ne tik tos keturios profesinės sąjungos, o devynios, vien tam, kad visi tos srities darbuotojai būtų įtraukti, kad būtų nauja sutartis, o ne pratęsta senoji, kaip siekiama. Kad būtent visos srities darbuotojų lūkesčiai, darbo sąlygos, darbo užmokestis būtų atspindėta.
Norėčiau geranoriškumo iš pačių profesinių sąjungų – šiuo atveju būtų geriausia ne siekti išimčių, o vadovautis taisyklėmis ir susitarti geranoriškai. Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė čia taip pat deda pastangas.
Tikrai šiuo atveju nereikia „tampyti paklodės“ kiekvienam į save. Aš suprantu argumentą, kad kiekviena profesinė sąjunga atstovauja savo nariams, bet sveikatos priežiūros sritis yra labai plati, todėl norėčiau, kad visi darbuotojai būtų atstovaujami vienodai ir sąlygos visiems būtų vienodos.
Pakalbėkime apie koalicijos partnerius. Pastaruoju metu nemažai kalbama, kad tarp valdančiųjų tvyro įtampa ir gali neva kilti karas dėl skirtingų pozicijų ir kai reikės balsuoti už Laisvės partijos inicijuotus įstatymų projektus kaip vienos lyties partnerystės įteisinimas, lengvų narkotikų dekriminalizavimas ar prieš neapykantos kalbą nukreiptas įstatymas. Ką manote jūs, ar skilimas tikėtinas, ar tų nesusikalbėjimų su jaunaisiais koalicijos partneriais laisviečiais pastebite ir jūs?
Pastebiu, kad vyksta normali demokratinė diskusija. Tikrai nėra jokios prievolės, kad vienas ar kitas koalicinės partijos narys balsuotų vieningai už kažkokį įstatymo projektą.
Gerai, kai, pavyzdžiui, Laisvės frakcijoje ar Liberalų sąjūdyje yra vieningas sutarimas kažkokiu klausimu. Tėvynės Sąjunga tikrai yra demokratiška ir yra palaikomos įvairios nuomonės. Tikrai nėra spaudžiamas nei vienas frakcijos narys palaikyti ar nepalaikyti kažkokio projekto.
Aš neabejoju, kad dėl šitų projektų mūsų frakcijos nariai balsuos laisvai. Kiekvienas frakcijos narys rinksis pagal savo supratimą, vertybes, žinias, patirtį. Jokio skilimo, kaip ir dabartinėje Vyriausybėje, tarp ministrų yra skirtingi požiūriai įvairiais klausimais, na, toks yra demokratinis procesas. Diskutuoji, randi konsensusus tais klausimais.
Visuomenėje matome, kad tie projektai kelia dideles aistras, šeimų maršas ir panašūs dalykai, bet koalicijos viduje jokio skilimo ar susipriešinimo tikrai nėra.
Dar norėčiau grįžti į koalicijos formavimo laikotarpį. Kai tik buvo pradėta formuoti koalicija ir pasigirdo svarstymai, kas gali užimti ministrų postus, jūsų pavardė taip pat buvo girdima kaip galimos kandidatės į sveikatos apsaugos ministro postą. Ar buvo tos kalbos tarp formuojamos koalicijos, kodėl netapote ministre?
Buvau daugiau žiniasklaidos iškelta kaip kandidatė, nes buvau daugiau matoma kaip tos srities atstovė, bet aktyvios diskusijos iš tiesų nevyko. Jei jos būtų vykusios, aišku, būčiau svarsčiusi, bet to nebuvo.
Bet dabar turime ministrą, kuris yra ne iš sveikatos apsaugos sistemos ir labai sveikinu tai, kad premjerė Arūnui Dulkiui pasiūlė tapti sveikatos apsaugos ministru.
Dabar pamatyti kažkokius teigiamus pokyčius yra sunku, nes pandemija suryja ir pinigus, ir laiką, bet labai tikiuosi, kad Dulkys su komanda pasieks pokyčius, kurių laukia sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai, pacientai ir visi gyventojai.
Bet šiuo metu dažnai girdime ir kritiką A. Dulkiui. Kai kurie pasigedo jo ryžtingų ir greitų sprendimų, kai buvo staigiai perskirstytos vakcinos Vilniaus miestui, taip pat girdime klausimus – kodėl premjerė, o ne A. Dulkys važinėja po vakcinacijos centrus regionuose. Ar jis, jūsų akimis, gerai atlieka sveikatos apsaugos ministro pareigas?
Nebuvo nei vieno sveikatos apsaugos ministro, kuris nebūtų kritikuojamas. Patarimus dalinti yra kur kas paprasčiau negu juos įgyvendinti. Sveikatos apsaugos sistema kaip ir švietimo ir mokslo yra ypatingos. Likę daug sovietinių reliktų, kuriuos išgyvendinti yra labai sudėtinga. Labai daug ydingų ryšių susiformavę, kuriuos išardyti tikrai sudėtinga. Pandemijos metu sveikatos srityje tikrai sudėtinga.
Man atrodo, kad kartais pritrūksta viešo komunikavimo, negaliu pasakyti, kad tikrai savivaldybių atveju ar vakcinų perskirstymo, ar tikrai nebuvo įspėtos tos savivaldybės, bet viešoje erdvėje aktyvesnės komunikacijos gal kartais ir pritrūksta.
Bet, antra vertus, pati esu ne kartą kritikavusi buvusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą dėl to, kad yra eskaluojama kiekviena mirtis, kiekvienas naujas susirgęs pacientas ir kiekvienas veiksmas. Tai čia reikia ieškoti balanso. Bet pats procesas, kaip jis vyksta, kaip organizuojamas ir kokius turime rezultatus, man atrodo, kad skaičiai kalba patys už save. Esame pirmaujantys pagal vakcinaciją, logistika suorganizuota puikiai.
Dabar suprantu priekaištus ir nusivylimą iš sveikatos priežiūros darbuotojų dėl darbo užmokesčio, kad jie neigiamai vertina. Tačiau vėl gi turime vertinti visa situaciją. Tikrai buvo skirtinga situacija nei ankstesnių Vyriausybių.
Šiam biudžetui buvo numatyti pinigai sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimui nuo sausio mėnesio. Per tris metus net gi šakos sutarties kontekste – tai yra unikalus atvejis.
Kad tų pinigų neliko, kad pandemija juos suvalgė, kad teko dar net juos nepanaudojus visų sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimui panaudoti atsiskaitymui sveiktos priežiūros įstaigoms už jų teikiamas paslaugas dar praėjusiais metais – tai faktas.
Bet turime įvertinti, kad situacija yra neeilinė, situacija yra ekstremali, man atrodo, kad ir Vyriausybė, ir sveikatos apsaugos ministras puikiai tvarkosi.
Ačiū už pokalbį.
