testavimas

Šeimos gydytojai, ilgai priekaištavę Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), kad norint patvirtinti COVID-19 ligos diagnozę ar juo labiau išduoti nedarbingumą pacientus priversti pasikviesti atvykti gyvai, pagaliau sulaukė pokyčių. Visgi netrukus kilo sąmyšis – gydytojai kraipo galvomis, ką reikės daryti su dešimtimis pacientų turimų siųsti testų nuotraukų. SAM gi ramina, kad to reikės ne visais atvejais.

Šanchajuje, sunkiai atsigaunančiame po griežtų suvaržymų dėl COVID-19 protrūkio, šeštadienį bus uždarytas 2,7 mln. gyventojų turintis rajonas, kur žmonės bus masiškai testuojami, paskelbė miesto valdžia. Šanchajus, kurio dauguma iš 25 mln. gyventojų nuo kovo buvo uždaryti namuose, praėjusią savaitę sušvelnino daugelį suvaržymų.

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukus ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19, keičiama ir šios ligos diagnostikos strategija. Testavimas dėl koronaviruso infekcijos perkeliamas iš mobilių punktų į šalies gydymo įstaigas.

Nuo šiandien, kovo 4 d., Karštosios linijos 1808 sistema buvo papildyta nauja funkcija, leidžiančia žmonėms, atliekantiems PGR tyrimus mobiliuosiuose punktuose, stebėti tyrimo atlikimo eigą.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją bei siekiant ieškoti galimybių, kaip padidinti laboratorijų darbo pajėgumus, nuo pirmadienio ugdymo įstaigose laikinai stabdomi kaupinių tyrimai dėl COVID-19. Moksleiviai ir toliau galės periodiškai testuotis savikontrolei skirtais greitaisiais testais kas tris–penkias dienas.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją bei siekiant ieškoti galimybių, kaip padidinti laboratorijų darbo pajėgumus, nuo pirmadienio, vasario 7 d., ugdymo įstaigose laikinai stabdomi kaupinių tyrimai. Mokiniai ir toliau galės periodiškai testuotis savikontrolei skirtais testais kas 3-5 dienas.

Vyriausybei planuojant atsisakyti nuolatinio darbuotojų testavimo, vieni verslo atstovai sako, kad ši priemonė jau prarado prasmę, tuo metu kiti teigia, kad atsisakant galimybių paso toks testavimas galėtų išlikti.  Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sveikina tokius Vyriausybės planus. Anot jo, periodinis darbuotojų testavimas, kaip ir galimybių pasas – praėjusio etapo pandemijos valdymo priemonės.

Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje turėtų atsisakyti periodinio darbuotojų testavimo dėl koronaviruso. Toks siūlymas Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymu numatytas Vyriausybės nutarimo projekte.

Naujajai koronaviruso omikron atmainai išplitus Lietuvoje, testavimo punktuose ir tyrimus atliekančiose klinikose vis daugiau norinčių išsitirti. Padidėjus pacientų srautui, kai kurie gyventojai skundžiasi, kad laukia tyrimų rezultatų neįprastą laiką arba jų išvis nesulaukia. Medicinos specialistai paaiškina, kad tai gali lemti net kelios priežastys.

Keliskart išaugus testavimo apimtis Kaune planuojama atidaryti antrą COVID-19 patikros punktą, sako Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša. „Planuojame, vyksta derybos, pasiruošimai, ir, kai tik atidarysime, pranešime, tas yra dienotvarkėje, mes galvojame apie savaites“, – trečiadienį LRT sakė P. Kibiša.

Pranešama, kad nuo šiandien Vilniaus testavimo punkte keičiasi tvarka.  Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos biuro, tvarka keičiama atsižvelgiant į sudėtingą epidemiologinę situaciją.

Koronaviruso situacija Lietuvoje – įtempta. Savivaldybės pradeda riboti renginius, o kasdien fiksuojama tūkstančiai naujų užsikrėtimų. Tai susiję ir su didelėmis testavimo apimtimis. Antradienį Vilniuje prie mobilių testavimo punktų nusidriekė automobilių eilės. Antradienio vakaras testavimo punkte Vilniuje – intensyvus. Šalia „Avia Solutions Group“ arenos, Ozo parke, kur ir įsikūrusęs mobilusis testavimo punktas – milžiniška automobilių eilė.

Nors dar prieš kelis mėnesius būtų sunkiai buvę galima tuo patikėti, nuo šios savaitės prireikus kontaktiniu būdu dirbti galės ir teigimą PGR turintys asmenys. Tiesa, tą galės daryti tik gyvybiškai svarbių sričių darbuotojai ir liga turės būti besimptomė. Be to, toliau švelninami izoliacijos reikalavimai – tą turės daryti tik šeimos nariai.

Vilniaus mobiliojo testavimo punkto tvarka pasikeitė, apie tai pranešė Vilniaus visuomenės sveikatos biuras.  „Facebook“ pranešama, kad bus atskirti pėsčiųjų ir automobilių srautai.  Atnaujinama Vilniaus mobiliojo testavimo punkto tvarka – bus atskirti pėsčiųjų ir automobilių srautai.

Sparčiai augant naujiems koronaviruso atvejų skaičiams, mobilieji patikros testavimo punktai yra priversti plėsti savo pajėgumus. Tačiau net ir papildomoms medikų komandoms dirbant pilnu tempu, užsiregistruoti testui vietų didžiuosiuose šalies miestuose nėra ne tik rytdienai, bet ir kelias dienas į priekį.

320 tūkstančių antigenų testų nuo šiandien turėjo būti išdalinti Lietuvos moksleiviams, kad po savaitgalio savarankiškai prasitestavę, vaikai į klases grįžtų tik su neigiamu testo rezultatu. Sprendimą kiekvieną penktadienį vaikams dalinti testus priėmusi Vyriausybė tikisi, kad tai padės dar labiau valdyti Covid-19 protrūkius mokyklose.

Epidemiologinė situacija Lietuvoje ir toliau prastėja. Koronaviruso atvejų skaičiui išaugus virš trijų tūkstančių, karštosios linijos darbuotojai vos spėja kilnoti telefono ragelius, o medikai – dirbti dvigubais tempais. Specialistai įspėja nedelsti norinčius testuotis – vietų mobiliuose patikros punktuose gali beveik nebūti ir kelias dienas į priekį.

Prezidentas Gitanas Nausėda galimybių pasą vaikams mato kaip testavimo skatinimo priemonę, todėl nesikreips dėl jo į Konstitucinį Teismą (KT), jei vaikams bus užtikrintas testavimas mokykloje, sako šalies vadovo patarėja socialiniams klausimams Irena Segalovičienė. Tačiau, pasak patarėjos, sprendimas nesikreipti į KT dėl galimybių paso vaikams, kaip prašė judėjimas „Basos mamos“, gali keistis, jei vaikams nebus užtikrintos galimybės šį dokumentą gauti per testavimąsi mokyklose.

Plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai per Europą ritasi ir naujų suvaržymų banga. Tarp jų – ir griežtinami reikalavimai keliautojams. Ar Lietuvai taip pat metas reikalauti neigiamo PGR testo iš visų atvykstančiųjų, nepriklausomai nuo jų imunizacijos statuso? Dar prieš didžiųjų metų švenčių pradžią ne vienas stebėjosi, kodėl į tėvynę parvykstantiems emigrantams netaikomi griežtesni reikalavimai, jei jie atskrenda ir iš Europos ar kitų, ne Afrikos žemyno, šalių.

Nuo gruodžio 28 d. numačius galimybių paso galiojimo terminą ruošiamasi keisti ir privalomo periodinio darbuotojų testavimo tvarką. Numatoma, kad nuo gruodžio 28 d. testuotis turės ir tie, kuriems po paskutinės skiepo dozės jau praėjo daugiau nei 7 mėnesiai. Tokia tvarka teikiama įregistruotu operacijų vadovo įsakymo projektu.

Nuo gruodžio 1 d. pasikeitusi tvarka dėl testavimo piktina ne tik darbuotojus, už kurių testus valstybė nebemokės, bet ir norinčius gauti galimybių pasą, kuriam greitieji antigeno testai nebetiks. Dalis gyventojų teigia nesuprantantys, kodėl einant į darbą šis tyrimas tinka, o į parduotuvę – jau ne.  Kai kurie gyventojai piktinasi, kad nuo šiol norint gauti galimybių pasą testuojantis reikės kaip reikiant patuštinti kišenę.

Nuo gruodžio 1 d. darbuotojams nekompensuojami COVID-19 testai. Tad darbdaviai ieško įvairių būdų, kaip darbuotojus skatinti pasiskiepyti ir taip gauti galimybių pasą. Kai kurie netgi siūlo nemažas sumas tiems, kas sutiks pasiskiepyti. Štai viena Kaune įsikūrusi gamybos įmonė siūlo darbuotojams 200 eurų premiją už skiepą. Tačiau įdarbinimo atstovai pastebi, kad vis tik dažniau darbdaviai testavimo išlaidas perkels ant darbuotojų pečių ir už jų testus nemokės.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino tvarką, kaip nuo gruodžio 1 d. šalies darbuotojai, kuriems privalomas periodinis profilaktinis testavimas, turės testuotis dėl COVID-19. Mobiliuose punktuose tyrimai nebebus atliekami. Išimtys bus taikomos kai kurioms asmenų grupėms, kurioms išliks teisė testuotis valstybės lėšomis.

Nuo gruodžio 1 d. keičiasi periodiškai dėl COVID-19 turinčių tikrintis darbuotojų testavimo tvarka. Nuo šiol už greituosius antigeno testus turės susimokėti pats darbuotojas ar tą kompensuoti darbdavys. Be kita ko, praėjus 7 mėnesiams po paskutinės vakcinos dozės testuotis turės ir pasiskiepiję asmenys. Tiesa, to bent du mėnesius nereikės daryti turintiems teigiamą antikūnų testą. Po dienos Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie patikslintą tvarką, su kuria galima susipažinti čia.

Nuo gruodžio 1 d., siekiant pasinaudoti paslaugomis, kurios teikiamos tik asmenims, atitinkantiems nustatytus kriterijus (pagal kuriuos išduodamas galimybių pasas (GP)), nebegalios neigiamas antigeno testo rezultatas. GP bus galima gauti tik turint neigiamą PGR tyrimo atsakymą, kuris galios 72 val. nuo ėminio paėmimo momento. Privalomai testuotis turintiems asmenims bei kitiems asmenims GP bus išduodamas tik atlikus mokamą PGR tyrimą.

Nuo gruodžio 1 d. keičiantis privalomo darbuotojų testavimo ir Galimybių paso išdavimo tvarkoms, mobiliuose punktuose nebebus atliekami greitieji antigeno testai. Asmenų, kurie greitajam antigeno testui atlikti mobiliuose punktuose yra užsiregistravę po gruodžio 1 d., registracijos bus atšaukiamos.

Nuo gruodžio 1 d. įsigalios įstatymo pataisos, pagal kurias už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Šios pataisos jau dabar kelia sunkumų darbuotojams, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginiene. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pirmininkė pasakojo, kad darbuotojams kyla labai daug elementarių klausimų, o darbdaviai nustatinėja savo tvarką.

Ketvirtadienį Seimui atmestus prezidento veto dėl įstatymo pataisų, numatančių nepasiskiepiję darbuotojai jau nuo gruodžio turės patys susimokėti už privalomus COVID-19 testus, švietimo profsąjungų vadovai įžvelgia politikų politinius siekius. Anot jų, tai niekaip nepagerins epidemiologinės situacijos.

Smarkiai suprastėjus epidemiologinei situacijai šalyje Vyriausybė priėmė sprendimą prailginti mokinių rudens atostogų laiką tam, kad koronaviruso protrūkių židiniai ugdymo įstaigose minimizuotųsi. Duomenys rodo, kad moksleivių atostogų laikotarpiu situacija šalyje kiek pagerėjo – užsikrėtimo rodikliai stabilizavosi.

Seimui atmetus prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų testų nevakcinuotiems darbuotojams, opozicinių „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad šio sprendimo pasekmės bus „labai graudžios“. „Jie (valdantieji – BNS) mobilizavosi, jie net į komandiruotes nesiuntė žmonių, bet pasekmės, kurios bus, bus labai graudžios.

Seime kryžiuojamos ietys dėl profilaktinių COVID-19 testų. Prezidentui vetavus valdančiųjų priimtas pataisas parlamentarai dar kartą ginčijasi, kas turi mokėti už darbuotojų greituosius antigenų testus: valstybė ar patys darbuotojai. Nausėdos komanda Seime piktinasi, kad profilaktiniai testai gyventojams per didelė finansinė našta ir laido kritikos strėles į Vyriausybę, o Šimonytė pasiduoti neketina: Seimo dauguma ruošiasi atmesti Prezidento veto.

Augant ir testavimo, ir vakcinacijos apimtims, Vilniaus miesto savivaldybė pataria gyventojams taupyti savo ir kitų laiką – registruotis reikiamai procedūrai, kad niekam nereikėtų laukti eilėse, rašoma pranešime spaudai.  Daugėja testavimui skirtų laikų, bet prie testavimo punkto V. Gerulaičio g. 1 vis vien driekiasi eilės? Tokia situacija pastarąjį savaitgalį buvo Vilniuje.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį nusprendė vetuoti teisės aktą, kuris reikalauja, jog už privalomą testavimą susimokėtų patys darbuotojai arba jų darbdaviai, jeigu pastarieji sutinka apmokėti tokias išlaidas už darbuotojus. Kad darbuotojai neturėtų būti verčiami iš savo kišenės skirti pinigų privalomiems testams agitavo profesinės sąjungos ir Seimo opozicija.

Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį nuo gruodžio 1 d. už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Darbdaviai sako, kad jau seniai laukė šio sprendimo. O darbuotojai pasakoja, kad šiuo metu darbdaviai darbo pokalbiuose klausinėja ne tik apie jų patirtį ar kompetencijas, bet ir apie skiepus. Tuo metu Užimtumo tarnyba aiškina, kad skiepas ir galimybių pasas negali būti įvardijamas kaip darbuotojo privalumas.

Studentai, kurie neturėdami objektyvių priežasčių atsisakė skiepytis, bet nori gauti galimybių pasus, nuo spalio 15 dienos už testavimą turi susimokėti patys – PGR testų nebefinansuoja valstybė. Testuotis kas kelias dienas –  menkas malonumas, kaskart vidutiniškai atsieinantis per 70 eurų. Jie neatmeta, kad jei taip ir toliau, teks imti akademines atostogas ar studijas perkelti į užsienį.

Kinijos sostinė ketina atlikti COVID-19 testus dešimtims tūkstančių gyventojų, penktadienį Pekino priemiestyje išaiškinus keturis naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus. Šie atvejai buvo nustatyti, kai dėl naujo susirgimų protrūkio visoje šalyje uždaromos mokyklos ir atšaukiami skrydžiai. Kinija griežtai laikėsi „nulinės tolerancijos“ dėl COVID-19 strategijos. Šalis faktiškai uždarė savo sienas ir taikė ilgus karantinus bei lokalius uždarymus.

Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį nuo gruodžio 1 d. už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Darbuotojų atstovai šiam sprendimui nepritaria ir tikisi, kad prezidentas įstatymą vetuos. Tuo metu ekonomistai prognozuoja, kad bijodami prarasti darbuotojus už jų testus mokės darbdaviai. Tačiau jie šiuos kaštus esą perkels ant vartotojų pečių, o dėl to brangs jų gaminamos prekės ir teikiamos paslaugos.

Seimas antradienį planuoja apsispręsti dėl pataisų, kad nevakcinuoti darbuotojai už COVID-19 testus mokėtų patys. Antradienio darbotvarkėje numatytas balsavimas dėl tokių Vyriausybės inicijuotų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų priėmimo.

Valdantiesiems užsimojus profilaktiškai dėl COVID-19 besitestuojančius darbuotojus įpareigoti už testus susimokėti patiems, pacientų organizacijų atstovai svarsto, ar apskritai tikslinga tiek daug testuoti. Štai Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė sako įžvelgianti daug didesnę problemą, kad imunizuoti asmenys ne tik patys mažiau save saugo, bet ir po kontakto nėra įpareigoti izoliuotis.

Seime toliau kelią skinasi idėja, kad dėl koronaviruso testuotis privalantys darbuotojai už testus mokėtų patys arba tai darytų darbdavys, valstybė šių testų nebekompensuotų. Parlamentarai po svarstymo pritarė šiam sprendimui. Vyriausybės parengtose pataisose norima įtvirtinti, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo arba darbdavio lėšomis.

Epidemiologinei situacijai ir toliau prastėjant mobilieji testavimo punktai priversti plėsti savo pajėgumus – statomos papildomos palapinės, plečiamos mobiliosios komandos. Tačiau dabartinis chaosas ir eilės laukiant testų glumina Vilniaus gyventojus. Specialistai tikina, kad situaciją lemia ir pačių piliečių veiksmai. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė vilnietės Aistės (tikrasis vardas ir pavardė žinoma – aut. past.) pasakojimas.

Vyriausybė nusprendė darbuotojų testavimo nebefinansuoti. Už testus turėtų mokėti patys darbuotojai arba jų darbdaviai. Jie šį siūlymą vertino dvejopai. Vieni darbdaviai džiaugėsi, kad Vyriausybė pagaliau imasi realių veiksmų. Tuo metu kiti darbdaviai svarstė, kad jeigu trūks darbuotojų, už jų testus teks mokėti. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms.

Vyriausybė nusprendė teisingai, kad finansinę testavimosi naštą perkėlė ant darbuotojų pečių, teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Kodėl toks sprendimas teisingas, jis atsakė TV3 žinių „Dienos komentare“. Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad už COVID-19 testavimą turėtų susimokėti patys darbuotojai.

Ateityje atlikus COVID-19 testą galimybių paso galite nebegauti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ teigė ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė. Toks sprendimas svarstomas todėl, nes testas neparodo asmens imunizacijos lygio.  Vakar sakėte, kad galimybių pasas viso labo tik laikina priemonė.

Kai kurios Europos valstybės jau priėmė sprendimą leisti dirbti tik žaliąjį (galimybių) pasą turintiems darbuotojams. Tuo metu darbuotojų ir darbdavių atstovai Lietuvoje sako, kad mūsų šalyje tokia tvarka vargu ar būtų efektyvi. Tačiau tokią savo nuomonę abi pusės grindžia skirtingais argumentais.

Nuo spalio 15 d. įsigalioja studentams svarbūs pakeitimai. Nuo šios dienos galimybių pasui gauti skirtus koronaviruso testus studentai turės apmokėti patys. Prieš galimybių pasą aktyviai pasisakantys Šiauliuose esančios „Gustuko picerijos“ savininkai ėmėsi dar vienos iniciatyvos – siūlosi apmokėti studentų testavimui skirtas išlaidas. Prie jų jungiasi ir kiti verslininkai, planuojama surinkti penkis tūkstančius eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė svarsto, ar už pramonės darbuotojų testus dėl COVID-19 neturėtų mokėti darbdaviai. Šiuo metu šiuos testus kompensuoja valstybė. „Dabar pradėtas pramonės darbuotojų testavimas. Matysime, kaip procesas atrodys, bet vėlgi po kelių savaičių, matyt, kad turėsime grįžti prie klausimo, kiek dar biudžetas turi mokėti už testus, t. y. mokesčių mokėtojai, o kiek jau reikėtų, kad atsakomybes prisiimtų ir darbdavys“, – trečiadienį per Vyriausybės posėdį kalbėjo I. Šimonytė.

Nuo rugsėjo 13 dienos Lietuvoje atnaujinamos ekstremalios padėties sąlygos. Dauguma viešų susibūrimo vietų, taip pat ir kontaktinių veiklų teikimo vietų, iš lankytojų reikalaus galimybių paso. Tam tikrų darbuotojų  grupėms išlieka ir reikalavimas nuolat testuotis. Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nuolat testuotis nuo rugsėjo 13 dienos turės ir dar vieno sektoriaus darbuotojai.

Jau kitą savaitę privalomai testuotis turės ne tik pardavėjai, viešojo transporto vairuotojai bet ir gamybos įmonėse dirbantys žmonės. Tad besitestuojančiųjų esą bus minios. Darbdaviai skundžiasi, kad vyriausybė visiškai nepasiruošė naujiems ribojimams ir prognozuoja didžiulį chaosą. Be to, esą iki šiol darbdaviai negauna atsakymo, kas nuolatinius testus turės apmokėti – darbuotojas, darbdavys ar valstybė. Pievagrybių auginimo įmonėje dirba per 500 darbuotojų.