Trečiadienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius bei dar keturi asmenys. Jie įtariami neteisėtu poveikiu teisėkūros procesams.
Prašymų ir pinigų nesulaukė
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Rimantas Sinkevičius pripažįsta ne kartą bendravęs su V. Sutkumi, jis adresuodavo raštus Ekonomikos komitetui, dalyvaudavo komiteto posėdžiuose. Tačiau, kaip tikina R. Sinkevičius, jokių prašymų iš LVK prezidento jis nėra sulaukęs.
„Neturiu, ką pasakyti. Esu kalbėjęs ne kartą, rašė raštus, svarstė, dalyvavo posėdžiuose, viskas tas buvo. Piniginių pasiūlymų negavau, spaudimo... Na, kaip jis gali padaryti spaudimą?“ – tv3.lt kalbėjo R. Sinkevičius.
Jo teigimu, V. Sutkus laiškais kreipdavosi į visus Ekonomikos komiteto narius, tačiau konkrečių prašymų nepateikdavo.
„Tiesiog dėstydavo savo laiškuose, paprastai visi laiškai būdavo rašomi prieš klausimo svarstymą. Visi komiteto nariai tuos laiškus gaudavo. Mes išplatindavome. Tokių prašymų nebuvo, kaip ką nors pakeisk. Bet buvo diskusija, nežinau, kiek į tai buvo galima atsižvelgti. Suformuluotų pasiūlymų nesu gavęs“, – patikino R. Sinkevičius.
Tuo metu su M. Zalatoriumi R. Sinkevičius teigia niekada nebendravęs.
Retai išsakydavo nuomonę
Teisėsaugos duomenimis, tarp įstatymų projektų, dėl kurių galėjo būti darytas neteisėtas poveikis – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.
„Tas viešas spaudimas buvo labai didelis. Dėl [neteisėto] atlygio ir įtarimų teisėsaugos pareigūnai turėtų pasakyti, ar tai buvo daroma, aš tik,kaip komiteto pirmininkas mačiau, kas vyko klausymuose, darbo grupėse ir komitete, kaip buvo siekiama apginti ir apsaugoti, kad to mokesčio nebūtų“, – antradienį žurnalistams Seime komentavo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas valstietis Valius Ąžuolas.
„Tas aršus gynimas, aršus puolimas, gal iš to ir išeina, kad ne veltui tai daroma. Jie labai energingai gina savo pozicijas, žinoma, visi lobistai gina savo pozicijas, viskas priklauso nuo to, kokiomis priemonėmis tu tai darai, ar tai darai argumentų kalba, ar visais kitokiais aplinkiniais būdais“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
Tuo metu komiteto pirmininko pavaduotojas, liberalas Kęstutis Glaveckas pripažįsta, kad ir M. Zalatorius, ir V. Sutkus lankydavosi komiteto posėdžiuose. Pastarasis, anot K. Glavecko, savo nuomonę išsakydavo retai. Apie spaudimą ar piniginius pasiūlymus K. Glaveckas sako negirdėjęs.
„Dalyvaudavo posėdžiuose, natūralu. Kad koks spaudimas būtų... Manęs apskritai spaudimas neveikia, nes žino, kad aš atvirkščiai padarysiu. Neprisimenu laiškų, tikrai nebuvo to“, – tv3.lt kalbėjo K. Glaveckas.
Tiesa, parlamentaras pripažįsta, kad V. Sutkus galėjo turėti įtakos Seimo narių veiklai, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas ne visada atsižvelgdavo į jo pastabas ar siūlymus.
„Ne. Jeigu būdavo argumentai pakankamai stiprūs, tai taip. Bet sprendžiamosios galios jis neturėjo jokios. Jis tik galėjo išsakyti savo nuomonę, kurią labai retai išsakydavo, labai retai, palyginus“, – pridūrė K. Glaveckas.
Nesupranta kaltinimo esmės
Seimo narys K. Glaveckas apskritai stebisi M. Zalatoriaus vaidmeniu šioje istorijoje, nes įstatymo pataisos, susijusios su bankų veikla, buvo atmestos.
„Tam buvo nepritarta, tas lenkų siūlymas. Pačios esmės kaltinimo nelabai suprantu“, – sakė K. Glaveckas.
Seimas praėjusių metų pabaigoje, kartu su 2020 metų biudžetu, nuo šių metų pradžios penkiais procentiniais punktais iki 20 proc. padidino bankų ir kredito unijų pelno apmokestinimą. 20 proc. mokesčio tarifas taikomas tik didesniam nei 2 mln. eurų pelnui ir galioja tik trejus metus – apskaičiuojant 2020–2022 metų pelno mokestį.
Seimui taip pat buvo teiktas siūlymas apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų turtą, tačiau Seimo pasamdytiems ekspertams sukritikavus siūlymą, šio projekto svarstymas buvo atidėtas. Pasiūlymą apmokestinti bankų turtą kritiškai vertino ir Europos Centrinis Bankas bei Lietuvos bankas.
Įtarimai prekyba poveikiu ir kyšininkavimu
V. Sutkus, M. Zalatorius ir dar keturi asmenys sulaikyti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir Generalinei prokuratūrai atliekant tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.
Turimi duomenys leidžia įtarti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas LVK ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.
Pasak generalinio prokuroro, dėl to mokestinė prievolė galėjo padidėti visiems mokesčių mokėtojams.
STT direktorius Žydrūnas Bartkus teigė, jog įtariami nusikaltimai yra susiję su lobistine veikla. Nei V. Sutkus, nei M. Zalatorius nėra registruoti lobistai.
Be V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus taip pat sulaikyti keturi privatūs asmenys, jie Ž. Bartkaus teigimu, yra „verslo pasaulio žmonės“. Jis teigė, kad tyrime nėra duomenų apie neteisėtai priimtus teisės aktus, nes asocijuotos verslo struktūros gali užsiimti lobizmu nesiregistravusios.
Tiriama, kad už piniginį atlygį V. Sutkus galėjo daryti poveikį ne tik Seimo nariams, bet ir priimant sprendimus kitose institucijose, tačiau duomenų apie tai, kad Seimo nariai būtų dalyvavę neteisėtoje veikloje, neturima.
