Generalinė prokuratūra pranešė, kad jie sulaikyti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir Generalinei prokuratūrai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo, įtariant neteisėtu poveikiu teisėkūros procesams. Kartu sulaikyti keturi privatūs asmenys, tačiau teisėsauga jų pavardžių neatskleidžia. Teigia, kad tai verslo pasaulio asmenys.
Pasak E. Pašilio, verslo konfederacijos prezidentas, pasinaudodamas savo padėtimi, pažintimis ir santykiais, atstovaudamas jos narių ir kitų subjektų interesus galimai už neteisėtą piniginį atlygį darė poveikį priimant svarbius teisės aktus ir sprendimus.
„Žalą galėjo padaryti visai valstybei, valstybės biudžetui ir pasidėti mokestinė prievolė visiems Lietuvos piliečiams. [...] Akivaizdu, kad bet kokia neskaidri, abejonių kelianti veikla teisėkūros procesams, konkretūs teisės aktai negali tarnauti atskiroms grupėms, o ne visai visuomenei“, – spaudos konferencijoje sakė generalinis prokuroras E. Pašilis.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus teigė, kad šie asmenys bandė paveikti 2019 metų pabaigoje svarstytą 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kitus. Pasiteiravus, ar pasiekė savo tikslą: „Dažniausiai taip, tai buvo rezultatyvus“, – atsakė Ž. Bartkus.
STT vadovo teigimu, tyrime nėra duomenų apie neteisėtai priimtus teisės aktus, nes asocijuotos verslo struktūros gali užsiimti lobizmu nesiregistravusios. Tačiau, kalbant apie jų nagrinėjamus atvejus, buvo peržengta galimo teisėto lobizmo linija.
„Jie tai galėjo daryti, tačiau šito tyrimo metu matome, kad linija tarp teisėto lobizmo ir prekybos poveikiu yra labai siaura ir, šiuo atveju, galimas teisėtas lobizmas virto prekyba poveikiu“, – teigė Ž. Bartkus.
Tiriama, kad už piniginį atlygį V. Sutkus galėjo daryti poveikį ne tik Seimo nariams, bet ir priimant sprendimus kitose institucijose, tačiau duomenų apie tai, kad Seimo nariai būtų dalyvavę neteisėtoje veikloje, neturima.
M. Zalatorius įtariamas dalyvavęs keliuose nusikalstamos schemos epizoduose: „Galėdamas veikti asociacijos vardu kaip lobistas, tą jis ir darė, gindamas interesus bankų, tačiau kreipdamasis į Verslo konfederacijos prezidentą, buvo įtrauktas į galimai nusikalstamą schemą.“
STT vadovas teigė, kad pareigūnai šiuo metu aiškinasi apie 400 tūkst. eurų pinigų kilmę. „Šiandien per ankstyva būtų konstatuoti, kad visa šita suma buvo gauta iš neteisėtos veiklos, tačiau jų kilmė yra tiriama. [...] Tai nėra kyšis, kaip vienas atsiskaitymas už kažkokią paslaugą, tai yra pinigų suma, kuria disponavimas yra apribotas, ir tų pinigų kilmė yra tiriama“, – sakė Ž. Bartkus ir pažymėjo, kad kalbama apie pinigus, kurie vienaip ar kitaip priklauso V. Sutkui.
Poveikis galėjo būti daromas dėl bankų mokesčių
Teisėsaugos duomenimis, tarp įstatymų projektų, dėl kurių galėjo būti darytas neteisėtas poveikis – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.
„Kai kalbame apie M. Zalatorių, įvardijame praėjusių metų pabaigoje Seime svarstytą su bankų apmokestinimu susijusį įstatymo projektą“, – sakė STT vadovas.
Seimas praėjusių metų pabaigoje, kartu su 2020 metų biudžetu, nuo šių metų pradžios penkiais procentiniais punktais iki 20 proc. padidino bankų ir kredito unijų pelno apmokestinimą. 20 proc. mokesčio tarifas taikomas tik didesniam nei 2 mln. eurų pelnui ir galioja tik trejus metus – apskaičiuojant 2020-2022 metų pelno mokestį.
Svarstymo metu apie tai, kad didesnis mokestis bus taikomas tik trejus metus, diskutuota nebuvo. Kodėl taikomas būtent trejų metų laikotarpis nebuvo atskleista ir projekto aiškinamajame rašte. Vienas iš įstatymo iniciatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas vėliau aiškino, kad trejų metų terminą rekomendavo Finansų ministerija. M. Zalatorius tuomet teigė, kad LBA su Seimo nariais apie didesnį pelno mokesčio tarifo taikymą tik trejiems metams nesitarė.
Seimui taip pat buvo teiktas siūlymas apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų turtą, tačiau Seimo pasamdytiems ekspertams sukritikavus siūlymą, šio projekto svarstymas buvo atidėtas. Pasiūlymą apmokestinti bankų turtą kritiškai vertino ir Europos Centrinis Bankas bei Lietuvos bankas.
Pasiūlymą dėl bankų turto apmokestinimo pateikusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga tuomet tvirtino jo neatsisakanti ir ketinanti siekti, kad jis būtų priimtas. LBA kritikavo tiek siūlymą dėl bankų turto apmokestinimo, tiek dėl didesnio pelno mokesčio tarifo, taip pat nesėkmingai prašė prezidento Gitano Nausėdos vetuoti Seimo sprendimą dėl didesnio bankų pelno apmokestinimo.
LBA atstovė: lyg perkūnas iš giedro dangaus
LBA atstovė spaudai Valerija Kiguolienė BNS sakė, kad M. Zalatorius sulaikytas namuose, nes asociacijos darbuotojai šiuo metu dirba nuotoliniu būdu. Ji teigė daugiau jokios informacijos neturinti, išskyrus tai, kas pranešta viešai.
„Mums tai buvo visiškai netikėtas įvykis, lyg perkūnas iš giedro dangaus. Dabartinėje situacijoje norime patikinti, kad skaidrumas yra vienas esminių mūsų asociacijos veiklos standartų, mes bendradarbiausime su institucijomis ir pateiksime visus jiems reikalingus duomenis ir informaciją“, – BNS sakė V. Kiguolienė.
Jos žiniomis, asociacijos patalpose nebuvo atlikta kratų.
LVK komunikacijos specialistas Tomas Zmitrevičius BNS teigė situacijos kol kas komentuoti negalintis.
„Viskas yra labai netikėta, todėl šiuo metu iš konfederacijos pusės mes komentuoti nelabai galime ir norime. Tą galėtume padaryti vėliau, kai pasirodys kažkokia tikslesnė informacija“, – BNS sakė T. Zmitrevičius.
47-erių M. Zalatorius LBA vadovauja nuo 2017-ųjų gegužės, jis tuomet pakeitė nuo 2008-ųjų asociacijai vadovavusį Stasį Kropą. Nuo 2018 metų jis taip pat eina Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento pareigas.
Iki darbo LBA M. Zalatorius buvo laimėjęs eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ vadovo konkursą, tačiau šių pareigų atsisakė, nes, kaip pats teigė, konkurso metu gavo pasiūlymą dirbti LBA.
Filologijos, ekonomikos ir verslo administravimo mokslus baigęs M.Zalatorius, be Švedijos prekybos tarybos, yra dirbęs bendrovės Visagino atominė elektrinė (2012-2013 metais), „Unicef Lietuvos“, „Lietuvos energijos“, „KB Components“, „Scandic Hotels“ valdybose, dirbo su didžiausiomis Šiaurės Europos kompanijomis, padėdamas joms ateiti į Baltijos rinką, patarė, privatizuojant tuometinį „Lietuvos telekomą“, parduodant komercines televizijas bei viešbučius.
2015 metais M. Zalatorius gavo ordiną už nuopelnus Švedijos Karalystei.
V. Sutkus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu dirba nuo 2010 metų. Anksčiau jis yra dirbęs Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose bei bendrovėse „Achemos grupė“ ir „Fima“.
V. Sutkus praeityje taip pat yra dirbęs „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktoriumi, o jam privatizuojant alkoholinių gėrimų gamintoją „Stumbras“, dirbo tuometinio prezidento Rolando Pakso visuomeniniu patarėju ekonomikos klausimais.
Pernai prezidento rinkimų kampanijos metu V. Sutkus tarpininkavo tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko ir kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos susitikimui, šios aplinkybės tuomet sulaukė kritikos dėl galimo kariuomenės politizavimo. G. Nausėdai tapus prezidentu, J. V. Žukas paskirtas jo patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
J. V. Žukas tąkart teigė, kad V. Sutkus pasiūlė jam susitikti su G. Nausėda kaip senas pažįstamas, o ne verslininkų atstovas.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba, kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.
