M. Zalatorius

Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad dar prieš metus Vyriausybė priėmė sprendimą „neturėti jokio kontakto“ su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Valdu Sutkumi. Tiesa, premjeras teigia anksčiau su V. Sutkumi bendravęs ir jokio spaudimo nepatyręs, tačiau pripažino, kad spaudimą jautė atskiros ministerijos. S. Skvernelis Vyriausybėje trečiadienį išsakė savo požiūrį į galimos korupcijos bylą, kurioje buvo sulaikyti V. Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Po paskelbimo apie korupcijos bylą ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus bei Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Manto Zalatoriaus ir dar keturių asmenų sulaikymo Specialiųjų tyrimų pareigūnai antradienį po pietų apsilankė ir Seime. STT pareigūnai susirinko reikiamus dokumentus. „Seime vakar lankėsi STT pareigūnai.

Įtarimai dėl įtakingų verslo pasaulio ryklių Valdo Sutkaus ir Manto Zalatoriaus galimo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu ir kitų neteisėtų veikų užtraukė šešėlį ir ant Seimo darbo. Teisėsauga mano, kad už piniginį atlygį V. Sutkus galėjo daryti poveikį Seimo nariams. Tačiau už ekonominius ir finansinius klausimus atsakingų Seimo komitetų nariai purtosi ryšių su V. Sutkumi ar M. Zalatoriumi.

Atsiskaitymai kortelėmis karantino piko metu kovo ir balandžio mėnesiais sumažėjo daugiau kaip dešimtadaliu, taip pat krito ir apyvarta, tačiau Lietuvos bankų asociacija (LBA) sako, kad elektroninių mokėjimų dalis šiuo laikotarpiu turėjo išaugti. LBA duomenys rodo, kad atsiskaitymų kortelėmis skaičius kovo-balandžio mėnesiais smuko 16 proc., apyvarta – 11 proc. LBA prezidentas Mantas Zalatorius sumažėjimą sieja su įvestu karantinu ir jo pasekmėmis.

Nekilnojamuoju turtu karantino metu susidomėję ir su paskola jį pirkti norintys gyventojai suglumo – dalis bankų prašo didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo. Vis dėlto patys bankai teigia skolinimo politikos karantino metu nekeitę, tik bandantys užtikrinti, kad paskolų prašantys gyventojai ekonominės įtampos metu bus pajėgūs grąžinti savo skolas. Tiesa, karantino metu bankai praneša sulaukiantys kur kas mažesnio susidomėjimo būsto paskolomis.

Veiklos Lietuvoje dar nė nepradėjęs, tačiau licenciją jai gavęs „Revolut“ dėl šalies bankų sistemai neva keliamų grėsmių jau linksniuojamas kasdien. Nerimaujama ne tik dėl to, kad „Revolut“ žada klientus vilioti lengvai ir greitai dalinamomis paskolomis, bet ir dėl indėlių saugumo. Štai jeigu „Revolut“, kuris žada iš mūsų šalies aptarnauti visą Europos Sąjungą, ištiktų bankrotas, startuolio indėlių draudimo našta tektų ne kam kitam, o Lietuvai. O tai esą gali nugramzdinti visą šalies ekonomiką.

Jeigu nuspręsite bankomate išsiimti didelę pinigų sumą, nenustebkite, jei sulauksite klausimų iš banko, kur išleidote pinigus ar net be perspėjimo bus užblokuota jūsų sąskaita. Bankai tai vadina prevencija nuo pinigų plovimo, o klientus ginančios organizacijos – priekabiavimu prie žmonių. Priemonės be logikos? Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimai apie tai, kad iš bankomato išsiėmus didelę grynųjų pinigų sumą, bankas ima reikalauti paaiškinimo, kur išleidžiami pinigai.

Šiaurės Europos finansų grupės „Danske Bank“ sprendimas trauktis iš Baltijos šalių, atsisakant iki šiol teiktų privačios bankininkystės ir verslo finansavimo paslaugų, yra apmaudus, tačiau lauktas, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius. „Visų pirma, naujiena yra apmaudi, bet jos pavadinti visiškai netikėta nereikėtų. „Danske Bank“ savo veiklos apimtis mažino nuosekliai, ne taip seniai optimizavo veiklą Baltijos šalyse ir susikoncentravo tik į verslo klientus.

Vieno didžiausių Latvijos komercinių bankų ABLV finansinės problemos neturės įtakos Lietuvos finansų sistemai, tikina Lietuvos banko (LB) bei Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atstovai. „Įtakos Lietuvos finansų sistemai nėra. ABLV bankas Lietuvoje neturėjo atstovybės ar filialo, todėl Lietuvoje indėlių nerinko nei iš įmonių, nei iš gyventojų“, – BNS atsiųstame komentare teigė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.

„Lietuva – patraukli šalis Švedijos verslui“, – teigia Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin. Iš Švedijos ambasados atlikto tyrimo matyti, kad švediško kapitalo įmonės Lietuvoje labiausiai giria kvalifikuotus darbuotojus, puikią mobiliojo ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūrą, sąlyginai mažas veiklos sąnaudas ir patogią geografinę padėtį. Tarp Lietuvos trūkumų tyrimo respondentai įvardijo uždelstus mokėjimus, susisiekimą oro keliais ir nepasitikėjimą vietos žiniasklaida.