Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė kalbėjo, kad biudžetą galės koreguoti būsimas Ministrų kabinetas, o dabartinį projektą įvardijo „išpildytų pažadų biudžetu”.
„Projektą rengė dar ši Vyriausybė, galutinis priėmimas numatytas po Seimo rinkimų, kai bus naujas Seimas ir nauja Vyriausybė galės priimti tam tikras korekcijas. Dabartinį biudžetą galima vadinti išpildytų pažadų biudžetu, ištesėtų pažadų biudžetu”, – ketvirtadienį pristatydama biudžeto projektą kalbėjo G. Skaistė.
„Prioritetai nuosekliai išlieka tie patys, kaip ir visos kadencijos metu - žmonių pajamų didinimas, gynybos, saugumo stiprinimas bei investicijos Lietuvos ateičiai“, – pažymėjo ji.
Finansų ministerija numato, kad BVP 2025 m. turėtų augti 2,9 proc., infliacija sudaryti 2,5 proc. Tuo metu planuojamas investicijų pokytis 5,6 proc., nedarbo lygis – 7,1 proc., o vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis – 7,6 proc.
Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) valstybės biudžete planuojama gauti 6,83 mlrd. eurų pajamų, gyventojų pajamų mokestis (GPM) sudarytų 3,39 mlrd. eurų. ES ir kitos finansinės paramos lėšos į biudžetą atneštų 2,44 mlrd. eurų, akcizai – 2,18 mlrd. eurų, pelno mokestis – 1,81 mlrd. eurų.
Kitos pajamos, pritarus biudžeto projektui, sudarytų 802 mln. eurų, o kiti mokesčiai atneš 448 mln. eurų pajamų.
Planuojama, kad lyginant su 2024 m. projektu, PVM pajamos augs 184,9 mln. eurų, GPM – 545,4 mln. eurų, akcizų – 321,4 mln. eurų. Tuo metu pelno mokesčio pajamos augs 70 mln. eurų. Likusios pajamos be ES lėšų augs 80,6 mln. eurų.
Žmonių pajamų didinimui – 1,9 mlrd. eurų, MMA sieks 1038 eurus
2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad bendrai žmonių pajamų didinimui bus skirta 1,9 mlrd. eurų. Į tai įeis dirbančiųjų pajamų, paramos pažeidžiamiesiems visuomenės asmenims, senatvės pensijų didinimas ir mokytojų darbo užmokesčio didinimas.
Dirbančiųjų pajamoms didinti numatyta apie 792 mlrd. eurų, iš kurių 38,6 mln. – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui, 24,2 mln. eurų skirta mažų koeficientų didinimui dėl augančio MMA. 2025 m. MMA bus 12,3 proc. didesnė ir sieks 1038 eurus „į rankas“
Dėl MMA didinimo projektuojama, kad minimalus atlyginimas kils 69 eurais ir bus 330,16 euro didesnis, nei 2020 m. Tačiau 2025 m. nenumatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), kadangi dar 2024 m. šis buvo padidintas 20 proc.
Mokytojų algų didinimui numatyta skirti 394 mln. eurų, medikams – 230 mln. eurų. Tuo metu savivaldybių ugniagesių, prokurorų ir statutinių pareigūnų algų didinimui – 46,4 mln. eurų, kultūros įstaigų ir meno darbuotojams – 15,5 mln. eurų, o kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams – 43,2 mln. eurų
Medikų algų didinimui iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) planuojama skirti 230 mln. eurų.
Gydytojų atlyginimas „į rankas“ 2025 m. augs 305 eurų, mokytojų – 142 eurų
2025 m. lyginant su praėjusiais metais sveikatos sektoriaus atstovų atlyginimai augs po 10 proc. Gydytojų atlyginimas vidutiniškai „į rankas“ paaugs 305 eurais, slaugytojų – 141 euru, o rezidentų – 144 eurais.
Tuo metu dėstytojams ir mokytojams, lyginant su praėjusiais metais, alga „į rankas“ augs 8,2 proc. 2025 m. mokytojai „į rankas“ gaus vidutiniškai 142 eurais didesnį atlyginimą – dėstytojai – 164 eurais.
O kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai augs 7,6 proc. arba 83 eurais.
Pažeidžiamiausiems asmenims – 487 mln. eurų
Paramai pažeidžiamiausioms visuomenės dalims numatoma skirti 487 mln. eurų. Vaiko pinigai (juos gauna 515 tūkst. vaikų) 2025 m. turėtų siekti 122,5 euro (26,25 euro daugiau, negu pernai). Projektuojama, kad vienišo žmogaus išmoka kitąmet sieks 42,29 euro, 4 eurais daugiau nei 2024 m.
616 mln. eurų bus skirta senatvės pensijoms didinti ir tai palies 637 tūkst. asmenų. 2025 metais vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės 81 eurų ir sieks 721 eurus, tai 321 eurų augimas nuo 2020 m.
KAM biudžetas – 2,06 mlrd. eurų, gynybai – 3,03 proc. BVP
Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP). Tuo metu vien tik Gynybos fondo lėšos sieks 240 mln. eurų.
Iš Gynybos fondo sumos 59,6 mln. eurų bus skirta kariniam mobilumui, o civilinei saugai savivaldybėse bus skiriama 25 mln. eurų.
KAM biudžetas, lyginant su 2020 m., išaugo daugiau nei du kartus. Gynybos tikslams taip pat numatoma papildoma teisė skolintis.
Investicijoms ateičiai – 3,6 mlrd. eurų
Investicijos Lietuvos ateičiai sudarys 3,6 mlrd. eurų – 1,7 mlrd. eurų bus skirta žaliajai transformacijai, 263 mln. eurų – švietimo inovacijoms, 206 mln. eurų mokslui, verslui ir inovacijoms, o 147 mln. eurų skaitmeninei pertvarkai.
Taip pat numatoma, kad nuo 2025 m. antrosios pusės pradeda veikti infrastruktūros fondas. Jo tikslas yra finansiškai atsiperkantys projektai gynybos pramonės, jūrų, oro uostų ir geležinkelių infrastruktūroje. Taip pat – viešos-privačios partnerystės projektų, duomenų centrų ir energetikos infrastruktūros vystymas.
Planuojama, kad 2025-2027 m. laikotarpiu į jį kas metus būtų investuojama po 50 mln. eurų iš valstybės įnašo bei ILTE („Investicijos Lietuvos ekonomikai“, buvusi „Invega“). Likęs finansavimas, kuris tikimasi per tris metus viršys 1 mlrd. eurų bus iš privačių finansuotojų.
Keliams – 784 mln. eurų
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 715,3 mln. eurų.
Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų.
Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).
Savivaldybių pajamos augs 14,2 proc.
2025 m. valstybės biudžeto projekte yra numatoma, kad 14,2 proc. augs savivaldybių pajamos, kurios sudarys 6,67 mlrd. eurų. 4,15 mlrd. eurų sudarys pajamos savarankiškoms funkcijoms finansuoti, 2,52 mlrd. eurų – valstybės biudžeto dotacijos.
Teigiama, kad savivaldybės 2025 m. galės skolintis, neįskaitant lėšų finansuoti ES projektams, iki 112,6 mln. eurų.
Lapkričio 21 d. numatytas pirmasis šio pagrindinio šalies finansinio dokumento svarstymas Seime, o antrasis svarstymas, ne vėliau kaip gruodžio 18 d.
Į pastabas apie biudžeto „socialdemokratiškumą“ sureagavusi G. Skaistė: pokyčiai buvo užprogramuoti įstatymiškai
Atsakydama į Seimo pirmininkės vertinimą, kad kitų metų biudžetas yra „socialdemokratiškas“, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad priimtų pakeitimų apimtis buvo „užprogramuota įstatymiškai“, o dėl biudžeto deficito ribos negalėjo būti didesnė.
„Didelė dalis sprendimų yra užprogramuota automatiškai – (...) tiek pensijų indeksavimas, tiek socialinių išmokų indeksavimas yra užprogramuoti įstatymais. Čia diskrecinių sprendimų, kad Vyriausybė galėtų nevykdyti įstatymų, tiesiog nėra“, – žurnalistams Seime, teikiant biudžeto projektą, kalbėjo G. Skaistė.
Anot ministrės, išlaidas sudaro įstatyminiai įsipareigojimai ir politiniai susitarimai dėl gynybos finansavimo ir atlyginimų mokytojams kėlimo. Įgyvendinus šiuos įsipareigojimus, biudžeto deficitas pasieks 3 proc. ribą pagal Mastrichto kriterijus.
„Didesnių galimybių įgyvendinti tuos prioritetus šiandien tiesiog nėra“, – kalbėjo G. Skaistė.
Atsakydama tiek į opozicijos kritiką, jų manymu, nepakankamą finansavimą tam tikriems sektoriams, pavyzdžiui, keliams, ministrė pabrėžė tokias pastabas vertinanti su rinkiminio laikotarpio skepticizmu.
„Opozicija, tapusi dauguma, jeigu planuoja tokia tapti, turės visišką galimybę iš to paties kepaliuko padalinti visai miniai, kaip Jėzus. Pažiūrėsim, ar jiems pavyks tai padaryti. (...) Šiandien visi stengiasi parodyti, kokie jie būtų geri, jeigu būtų valdžioje“, – tikino G. Skaistė.
Ketvirtadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą.
Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
