Numatoma, kad jo pajamos, palyginti su patvirtintu 2024 metų biudžetu, augs 5,9 proc. (1 mlrd. eurų) iki 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 11,7 proc. iki 23,02 mlrd. eurų.
Planuojamas biudžeto deficitas kitąmet, kaip ir šiemet, sieks 3 proc., valdžios skola – 43,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 3,8 proc. punkto daugiau nei šiemet.
Ketvirtadienį projektas bus teikiamas Seimui, jį, tikėtina, pakoreguos ir iki Kalėdų patvirtins jau naujas Seimas.
„Turime pareigą pateikti projektą, kol dar nei kampanija (Seimo rinkimų – BNS), nei rinkimai nesibaigę. O tolesni tvirtinimo procesai bus jau kitame Seime. Kiek ir kaip koreguosis, priklausys nuo daugelio aplinkybių, kurių negalime įvertinti“, – Vyriausybės posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Sakyčiau, kad tai yra ištesėtų pažadų biudžetas“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Prioritetai yra nuosekliai tie patys visos kadencijos metu – žmonių pajamų didinimas, gynybos ir saugumo stiprinimas bei investicijos Lietuvos ateičiai“, – pridūrė ji.
Jos teigimu, pagrindinės biudžeto dedamosios – įsipareigojimai dėl įvairių išmokų, tarp jų ir socialinių, pensijų indeksavimas, taip pat politiniai susitarimai dėl mokytojų algų didinimo, didesnio gynybos finansavimo.
Pasak G. Skaistės, naujovė 2025-ųjų biudžete – siūlomas kurti Infrastruktūros fondas, per kurį 2025–2027 metais būtų skiriama 1 mlrd. eurų gynybos pramonei, jūrų, oro uostų, geležinkelių ir energetikos infrastruktūrai, viešos ir privačios partnerystės projektams, duomenų centrams.
Trejus metus po 50 mln. eurų jam skirtų Vyriausybė ir nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE, buvusi „Invega“) taip pat privatūs investuotojai. Fondo veiklos pradžia numatoma 2025 metų antroje pusėje.
Pasak Finansų ministerijos, gyventojų pajamų didinimui per metus planuojama papildomai išleisti 1,9 mlrd. eurų, saugumui iš viso numatyta 2,5 mlrd. eurų, iš kurių 240,2 mln. eurų – Valstybės gynybos fondo lėšos. Finansavimas gynybai kitąmet turėtų siekti 3,03 proc. BVP.
Valstybės investicijos 2025 metais turėtų siekti 3,6 mlrd. eurų, iš jų 1,7 mlrd. eurų būtų skirta žaliajai transformacijai, 263 mln. eurų – švietimui, 206 mln. eurų – mokslui, verslui ir inovacijoms,147 mln. eurų – skaitmeninei pertvarkai. .
Minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet augs 12,3 proc. iki 1038 eurų (neatskaičius mokesčių) – tam biudžete numatyta 38,6 mln. eurų. Tai, pasak ministerijos, reiškia papildomą 68,97 euro pajamų augimą „į rankas“ mažiausias pajamas gaunantiems. Mažų algų koeficientų didinimui dėl MMA augimo ketinama skirti 24,2 mln. eurų.
Daugiau nei 729 mln. eurų numatyta pedagogų, medikų, ugniagesių, policijos pareigūnų, prokurorų, tyrėjų, kultūros įstaigų ir meno bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti.
Socialinėms išmokoms indeksuoti numatyta 425 mln. eurų: išmokoms vaikams – 197 mln. eurų, individualiai pagalbai kompensuoti – 70 mln. eurų, šalpos išmokoms – 61 mln. eurų.
Dar 10 mln. eurų numatyta vienišo asmens išmokų, 5 mln. eurų – valstybinės pensijos indeksavimui, 47 mln. eurų – mažų pensijų priemokoms bei nukentėjusių asmenų valstybinėms pensijoms didinti.
Vaiko pinigai, mokami 515 tūkst. vaikų, nuo sausio augs 27,3 proc. (26,25 euro) iki 122,5 euro.
Vienišo asmens išmoka nuo sausio augs 10,63 proc. (4,06 euro) iki 42,29 euro, ji mokama 230 tūkst. žmonių.
Senatvės pensijų didinimui numatoma apie 616 mln. eurų, dėl to vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą kitąmet augs 81 euru iki 721 euro. Šis sprendimas turės įtakos 637 tūkst. žmonių.
Lietuvos kelių tiesimui ir priežiūrai 2025-aisiais numatyta skirti 784 mln. eurų, iš jų 563,2 mln. eurų – Kelių priežiūros ir plėtros programai. Dar 59,1 mln. eurų keliams numatyta skirti iš kariniam mobilumui skirtų gynybos fondo lėšų, 161,2 mln. eurų – Europos Sąjungos paramos.
Savivaldybių pajamos kitąmet siektų 6,67 mlrd. eurų ir bus 14,2 proc. didesnės nei 2024 metais. Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 112,6 mln. eurų.
