Seime antradienį registruotas toks nutarimo projektas, jį pasirašė 39 visų opozicijai priklausančių frakcijų atstovai.
Komisija turėtų aiškintis galimai neskaidrius verslo subjektų, su nusikalstamu pasauliu susijusių, teisėsaugoje dirbančių asmenų bei valstybės politikų santykius ir galimą neteisėtą poveikį nacionalinio saugumo interesams, valstybės politikams ir finansų sektoriui.
Komisijai parlamentinį tyrimą siūloma atlikti ir išvadą Seimui pateikti iki rugpjūčio 1-osios.
Jeigu Seimas komisijai suteiktų įgaliojimus, ji turėtų nustatyti, ar buvusi ministrė Monika Navickienė, jos sutuoktinis Mindaugas Navickas arba kiti su jais ar Ievos Trinkūnaitės šeima siejami asmenys darė poveikį Informacinės visuomenės plėtros komitetui (IVPK) nustatant jo pirktų paslaugų konkurso laimėtoja įmonę „Foxpay“.
Be to, komisijai tektų nustatyti, kokiuose kituose viešuosiuose pirkimuose dalyvavo ir laimėjo „Foxpay“, su ja susijusi grupė „iSun“, kitos su I. Trinkūnaite ir Vilhelmu Germanu (buvusiu Viliumi Žideliu) susijusios įmonės bei ar jos vis dar teikia paslaugas.
Be kita ko, komisija įvertintų, ar visų jų sąsajos nekelia grėsmės, jog šių įmonių sukaupti didelės apimties asmens duomenys, įskaitant klientų finansines operacijas, bus panaudoti politiniais ar nusikalstamais tikslais arba veikiant nacionaliniam saugumui priešiškais interesais.
Antikorupcijos komisija įvertintų ir M. Navickienės 2023 metų vasarį vykusio skrydžio į Dubajų aplinkybes, aiškintųsi sklypo šalia Vilniaus oro uosto, kur M. Navickienės sutuoktinio įmonė „Litlab“ kartu su nekilnojamojo turto vystymo kompanija „Eika“ stato verslo centrą „Rod5“, nuomos aplinkybes.
Seimo nariams būtų pavesta nustatyti aplinkybes, dėl kurių Vyriausybė birželio pradžioje pripažino, kad I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ji taip pat įvertintų, ar M. Navickienės aplinkos ryšiai su nusikalstamo pasaulio atstovais negalėjo paveikti valdančiosios daugumos bandymų keisti narkotikų politiką Lietuvoje.
Komisija nagrinėtų ir daug kitų klausimų.
