„Be to, tęsime ir didinsime pirmo būsto lengvatinių paskolų programą jaunoms šeimoms apimtį, kurią LVŽS inicijavo praėjusioje kadencijoje. LVŽS frakcija siūlys suteikti galimybę visiems elektros energijos vartotojams grįžti pas visuomeninį tiekėją, nepaisant kuriame etape yra pasirašyta elektros energijos tiekimo sutartis“, – sako LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Kaip rašoma pranešime, frakcija telks visą Seimo opoziciją bei ragins valdančiuosius skubiai sukurti specialią Seimo komisiją. Frakcija aiškinsis, ar buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui galėjo būti nutekinta informacija apie teisėsaugos tyrimą jo atžvilgiu.
Taip pat bus siekiama išsiaiškinti, ar neseniai išleista knyga „Prezidentas ir pranešėjas“ nėra siekis sukompromituoti Lietuvos Prezidentą ir Lietuvos žvalgybos instituciją prieš liepą įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.
Frakcija taip pat kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu. Konstitucinis Teismas turi atsakyti, ar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis gali būti prilyginamas valstybės vadovui de jure.
Ir toliau LVŽS frakcija laikysis principinės pozicijos – nepritarti mokesčių naštos didinimui.
Numatyta, kad Seimui bus teikiamas mokesčių pertvarkos paketas. Dvejus metus valdantieji tuščiai kalba apie mokesčių įstatymų pataisas, o projektai iki šiol nėra registruoti, nepateikti nei visuomenei, nei parlamentui.
„Viešojoje erdvėje pasigirsta užuominų didinti ir įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Brangstant paskoloms tai suduotų dar vieną skaudų smūgį gyventojams. Jų padėtį ir taip apsunkina didžiulė infliacija, rekordinės energetikos ir maisto produktų kainos, į kurių reguliavimą ir kontrolę Vyriausybė numojusi ranka. Bet koks mokesčių keitimas, lengvatų atsisakymas, kuris blogins žmonių ir verslo investicinę situaciją, mums nepriimtinas“, – sako A. Norkienė.
Be to, Vyriausybės delsimas ir negebėjimas valdyti šalies finansų Lietuvai jau brangiai kainuoja – Europos Komisija sustabdė daugiau nei pusės milijardo eurų skyrimą Lietuvai iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF).
Tai išskirtinis atvejis Europoje, akivaizdžiai rodantis dabartinių valdančiųjų aplaidumą neatliekant darbų, kurie būtini šalies ekonominei pažangai ir žmonių socialinei gerovei užtikrinti. Tai iš dalies lemia, kad ir regionams trūksta dėmesio iš centrinės valdžios.
LVŽS valdymo laikotarpiu priimtas Regioninės plėtros įstatymas turėjo aiškiai apibrėžti, kokiais įrankiais turi būti stiprinami regionai. Tarp kitų nutarimų regionams turėjo būti skirta 30 procentų europinių investicinių lėšų. Dabar ir šio įsipareigojimo nesilaikoma.
Dabartinės valdžios nurodymu, paslaugos regionuose sparčiu žingsniu eina tolyn nuo žmogaus, o ne prie žmogaus. Pavyzdžiui, moterys gimdyti priverstos važiuoti net 100 kilometrų. Steigiamos Tūkstantmečio (elitinės) mokyklos, o kaimo mokyklos uždaromos. Mažėjant bankomatų, vis dažniau regionų gyventojai lieka be grynųjų pinigų ir t.t.
LVŽS frakcija taip pat siūlys pagalbą turintiems priklausomybių žmonėms bei sprendimus, kurie padės spręsti vaistų trūkumą. Numatoma atnaujinti valstybinį Lytinių nusikaltėlių registrą Lietuvoje.
Anot valstiečių, problemų apstu, o valdantieji ir toliau aktyviai svarsto Civilinės sąjungos projektą.
„Bando pakeisti konstitucinę šeimos sampratą ir teigia, kad ji apima ir šeimas, sukurtas dviejų tos pačios lyties asmenų. Taip pat stumia pataisas dėl mažo kiekio kanapių dekriminalizavimo.
Valdantieji visiškai nekreipia dėmesio į šalies demografiją. Praeitoje kadencijoje sukurta strategija visiškai pamiršta. Vietoje jos daug kalbama apie žmogaus ir robotų santykių sureguliavimą, o parama vaikus auginančioms šeimoms, vaiko pinigai ir kiti reikalingi sprendimai vadinami atgyvenomis ir nedemokratiškoms valstybėms būdingais atributais“, – rašoma pranešime spaudai.
Seimas pradeda pavasario sesiją: svarbiausiu darbu įvardijama mokesčių reforma
Seimas penktadienį renkasi į pavasario sesiją, per kurią Vyriausybė planuoja pristatyti mokesčių reformos paketą, taip pat bus teikiamos kandidatūros į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, žvalgybos ombudsmenus.
„Iš darbų svarbiausi susiję su nacionaliniu saugumu ir gynyba, mūsų piliečių gerove, žmogaus teisėmis ir socialinės atskirties mažinimu. Laukia daug sunkaus ir atsakingo darbo nelengvomis aplinkybėmis, todėl linkiu susitelkti, atidėti asmenines ambicijas ir mobilizuotis vieningam darbui“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Su Seimo valdyba sesijos išvakarėse susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda kertiniu jos darbu įvardijo mokesčių reformą, pažymėdamas, kad ji neturėtų būti siejama su mokesčių didinimu.
„Mokesčių reforma neturi žmonėms asocijuotis su eiliniu mokesčių naštos didinimu. Tai tikrai neturi būti tikslas. Mokesčių sistemoje mes pasigendame teisingumo – tie, kurie uždirba mažiau, kartais moka daugiau nei tie, kurie uždirba daug, ir tai tikrai nėra gera praktika“, – per spaudos konferenciją po susitikimo su Seimo vadovybe ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Prezidentūra taip pat inicijuoja kai kuriuos mokesčių pasiūlymus – pavyzdžiui, greitesnį neapmokestinamųjų pajamų (NPD) prilyginimą minimaliai mėnesio algai (MMA) šeimoms, auginančioms vaikus.
Per pirmąjį pavasario sesijos posėdį penktadienį planuojama Vilniuje viešinčios Lenkijos Seimo maršalkos Elžbietos Witek kalba, prisieks naujas Seimo narys konservatorius Vilius Semeška.
Seimui planuojama pateikti tris kandidatus į KT teisėjus – Tomą Davulį, Aurelijų Gutauską ir Seimo narį Stasį Šedbarą. Dar numatytas kandidatės į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkes pateikimas – ja prezidentas Gitanas Nausėda siūlo skirti Danguolę Bublienę.
Pirmąją sesijos dieną ketinama pateikti nutarimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo iki gegužės 2 dienos imtinai, siūlymą nepaprastosios padėties nutarime įtvirtintus ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams perkelti į atskirą įstatymą, taip pat įstatymų įtvirtinti neteisėtų migrantų apgręžimą.
Pavasario sesijos darbų programos projekte įrašyta daugiau kaip 460 teisės aktų projektų be lydimųjų. Vyriausybė į sesijos darbų programą siūlo įrašyti 92, prezidentas Gitanas Nausėda – 23, Seimo nariai – 254 teisės aktų projektus. Dalis į darbų programą įrašytų projektų jau yra pateikti ankstesnėse sesijose ir bus tęsiamas tolesnis jų svarstymas.
Kaip nurodoma Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešime, tarp svarbiausių sesijos darbų yra kompleksinė mokesčių reforma, projektai, skirti padėti socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, socialinės ir sveikatos apsaugos, krašto gynybos ir nacionalinio saugumo sričių klausimai, tolesnis Lietuvos žaliojo kurso įgyvendinimas, viešojo sektoriaus pokyčiai.
Pavasario sesijos metu Seimas išklausys prezidento metinį pranešimą, bus pateikta Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaita. Taip pat bus pateikti kandidatai į KT teisėjus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovus, žvalgybos kontrolierius.
Skurdas baisus
