Pasitraukimą iš konvencijos palaikė 99 Seimo nariai, 12 balsuojant susilaikė, vienas parlamentaras pasisakė prieš.
Įstatymo projektas parlamente svarstomas skubos tvarka – ketvirtadienį Seimas šiuo klausimu turėtų priimti galutinį sprendimą.
„Nuo 2010 metų, kai Lietuva tapo konvencijos šalimi, saugumo situacija iš esmės pablogėjo, pasikeitė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – pristatydamas iniciatyvą praėjusią savaitę kalbėjo krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys.
„Rusijos karas prieš Ukrainą rodo, kad veiksmingai pakeisti kasetinius šaudmenis ir jų gynybinę galią, stabdant plataus masto puolimą, yra itin sunku. Pakeitus standartinę amuniciją ir kasetinę, amunicijos kiekis tam pačiam efektui pasiekti tampa gerokai mažesnis. Mažesnė ir logistinė našta. Bendras išlaidas amunicijai būtų galima sumažinti per pusę“, – tęsė jis.
Denonsavus šią tarptautinę sutartį nebeliks ribojimų įsigyti, kaupti, o karo atveju prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis. Nurodoma, kad tai leistų padidinti Lietuvos teritorijos gynybos efektyvumą ir būtų papildoma atgrasymo priemonė potencialiam priešui.
Be to, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vertinimu, taip pat būtų galima vykdyti karių mokymą naudoti šias karines teritorinės gynybos priemones vieniems ar veikiant kartu su sąjungininkais. R. Pleškio teigimu, pasitraukus iš konvencijos Lietuva įsigytų tokios amunicijos dalyvaujant bendruose pirkimuose su kitomis šalimis.
Taip pat pažymima, jog regione dauguma kaimyninių šalių nėra konvencijos narės – iš valstybių, besiribojančių su Rusija, šiuo metu konvencijos laikosi tik Lietuva ir Norvegija.
ELTA primena, kad diskusijos dėl Lietuvos pasitraukimo iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą, kilo dar praėjusių metų vasarą, kai tuometis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išreiškė pastarąjį lūkestį. KAM ragino iš naujo įvertinti šio tarptautinio dokumento nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais.
Lietuva Oslo konvenciją ratifikavo 2010 metais.
Kasetiniai ginklai – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu. Tačiau šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas, gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma itin pavojinga civiliams.
