Ketvirtadienį valdantieji Seimui pateikė grupės valdančiųjų pasiūlymą Vilniuje esančią Lukiškių aikštę perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (LGGRTC). Dabar aikštę pagal panaudos sutartį valdo Vilniaus miesto savivaldybė.
Siūlo aikštę perimti iš savivaldybės
Valdantieji įstatymo projekte pažymi, kad „Seimas įstatymu apibrėžė memorialinį Lukiškių aikštės statusą bei nustatė jos tvarkymo principus, kurie prioritetą suteikia laisvės kovų įamžinimo, o ne rekreacinei aikštės funkcijai“.
Projektu siūloma aikštę perduoti LGGRTC, nes „šis tyrimų centras turi kompetencijas, būtinas tinkamai pasirūpinti memorialinį statusą turinčia aikšte“.
„Manau, kad Okupacijų, laisvės ir kovų muziejus kartu su Lukiškių aikšte su sudarytų vieningą architektūrinę, memorialinę erdvę. Juolab, kad šitoje aikštėje dar yra ir Lukiškių kalėjimas, kuris galėtų įeiti į tą bendrą memorialinį darinį“, – Seime ketvirtadienį Seimo narys, valstietis Arūnas Gumuliauskas.
53 Seimo nariai balsavo už, 15 – prieš, 8 susilaikė. Kad įstatymo pataisos įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus.
Opozicija išjuokė valdančiųjų siūlymą
Seimo narė Aušrinė Armonaitė kritikavo valdančiuosius, kad per keletą mėnesių Seime keliamas trečias siūlymas, kaip tvarkyti Lukiškių aikštę.
„Jau pradedu galvoti, kad Lukiškių aikštė yra tam tikra Ramūno Karbauskio, jūsų lyderio, erotinė fantazija, bet kurios jis negali“, – valdančiųjų projektą pašiepė Seimo narė.
Į tai A. Gumuliauskas atkirto esantis istorikas, „o ne erotikos specialistas“.
Konservatorius Jurgis Razma taip pat kritikavo dar vieną valdančiųjų įstatymą, susijusį su Lukiškių aikšte.
„Ar galite paminti nors vieną precedentą, kad kurioje nors šalyje centrinė miesto aikštė priklausytų mokslinio tyrimo institucijai?“ – klausė J. Razma.
A. Gumuliauskas patikino, kad aikštė nėra atimama iš Vilniaus miesto savivaldybės, tiesiog nutraukiama panaudos sutartis. Jis sakė nežinantis, kiek valstybei kainuos aikštės išlaikymas, jei ji bus perimta iš savivaldybės.
Parlamentarų nuomonės išsiskyrė
Seimo narys Povilas Urbšys ragino kolegas Seime balsuoti už įstatymo pataisas, sakydamas, kad reprezentacinės aikštės nedera naudoti rekreacinėms veikloms.
„Parodykite nors vieną save gerbiančią valstybę, kuri savo reprezentacinėje aikštėje leistų pilti pliažus? Parodykite tokį sostinės merą, kuris nesuprastų, ką reiškia reprezentacinė aikštė“, – sakė P. Urbšys.
Tuo metu A. Armonaitė kolegas ragino nepalaikyti įstatymo pataisų, pažymėdama, kad įstatymo pataisos, susijusios su Lukiškių aikšte, gaišo brangų įvairių institucijų laiką.
„Dėl Lukiškių aikštės pasisakė šios institucijos: Valstybinės lietuvių kalbos komisija, Laivės kovų komisija Seime, Visuomenės sveikatos centras, Vyriausioji rinkimų komisija, Kultūros paveldo departamentas, Generalinė prokuratūra, prezidentūra. Dėmesio, taip yra šokdinama valstybė“, – piktinosi Seimo narė.
Ginčą įžiebė dirbtinis pliažas
Rietenos dėl Lukiškių aikštės tęsiasi jau tris dešimtmečius. Didelį valdančiųjų pasipiktinimą sukėlė šią vasarą Lukiškių aikštėje Vilniaus miesto savivaldybės sukurtas dirbtinis pliažas.
Reaguodamas į situaciją, Seimas vasarą priėmė specialų Lukiškių aikštės įstatymą, nustatantį, kad tai yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu, erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.
Vilniaus savivaldybės vadovai tvirtina nematantys teisinių galimybių, kad aikštė būtų perimta be savivaldybės sutikimo. Savivaldybė svarsto galimybes atnaujinti sutartį su Nacionaline žemės tarnyba, tačiau prašo Vyriausybės atsakyti, ar pakeitimai neužkirs kelio įrengti Kultūros ministerijos atranką laimėjusį „Laisvės kalvos“ memorialą aikštėje.
