94 Seimo nariai balsavo už, 0 – prieš, 1 susilaikė. Kas pataisos įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus.
Prezidentas siūlo nuo kitų metų sparčiau didinti pensijas, 2020 ir 2021 metais taikant penktadaliu didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą. Lėšų spartesniam pensijų didinimui šalies vadovas siūlo gauti mažinant lengvatą žemdirbių dyzelinui bei didinant su ne darbo pajamomis susijusius GPM tarifus.
Siekia kovoti su skurdu
Kaip pateikdamas pataisas Seimui sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, pataisomis siekiama užtikrinti, kad indeksuojant pensijas jų augimas būtų spartesnis už vidutinį darbo užmokestį. Įstatymo pataisas siūloma svarstyti kartu su valstybės biudžeto projektu.
„Šio projekto pagrindinis tikslas – sukurti Lietuvoje sistemą, kuri per ilgesnį laikotarpį leistų ištrūkti iš senyvo amžiaus žmonių skurdo spąstų ir reikšmingai sumažinti skurstančių asmenų Lietuvoje“, – posėdyje kalbėjo S. Krėpšta.
Siūloma, kad kitąmet indeksavimo koeficientas būtų papildomai didinimas 1,83 procentinio punkto, o 2021 metais – 1,91 punkto. Taip pat siūloma įpareigoti Vyriausybę, kad ji iki kitų metų birželio 1 d. pasiūlytų, kaip tobulinti indeksavimą, o jis apimtų tiek bazinę, tiek individualią pensijų dalį.
Konservatorius Mykolas Majauskas patarėjo teiravosi, ar nesvarstytas didesnis pensijų indeksavimas.
„Tikrai indeksavimas turėtų būti spartesnis ir ilgą laikotarpį 5–10 metų lenkti vidutinį darbo užmokestį tam, kad ta pakeitimo norma padidėtų nuo 40 iki 45–50 proc. Tuo pat metu mes žinome, kokia yra įtempta situacija iš valstybės pajamų pusės“, – pastebėjo S. Krėpšta.
Seimo narys Edmundas Pupinis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galiojantis pensijų indeksavimas buvo sukurtas tam, kad pensijos būtų kaip įmanoma labiau atsietos nuo politinių sprendimų.
„Būtent toks ir yra mūsų pasiūlymas. Pirmiems dviem metams nustatome konkretų koeficientą, tačiau kartu siūlome įpareigoti Vyriausybę pateikti iki kitų metų vidurio pasiūlymus, kaip būtų galima visapusiškai sistemą pakeisti, kartu nustatant depolitizavimo principą, fiskalinio tvarumo principą ir patį svarbiausią principą – kaip padidinti pakeitimo normą“, – atsakė prezidento patarėjas.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys teigė, kad nė viena Vyriausybė iki šiol nesiėmė spręsti pensijų nuvertėjimo problemos, tačiau dabar siūlomas modelis šios problemos iki galo neišsprendžia, tik sušvelnina. Jis teiravosi, kokių papildomų žingsnių imsis prezidentūra, kad pensijų stabilumas būtų pakankamas. S. Krepšta tik pakartojo, kad be jau siūlomų koeficientų Vyriausybė būtų įpareigota tobulinti dabartinę sistemą.
Numato augimą
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra beveik 345 eurai. Portalas tv3.lt rugsėjo viduryje rašė, kad dėl Socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtino privalomo indeksavimo kitąmet turėtų didėti 8,11 proc., arba 28 eurais. Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių kitąmet didės 7,4 procento.
Pensijos Lietuvoje nuo 2018 metų automatiškai indeksuojamos atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo augimą. Nuo 2018-ųjų dėl indeksavimo jos padidėjo 6,9 proc., o nuo šių metų pradžios – 7,6 procento.
Prasilenkia su ministerijos siūlymais
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis šią savaitę pareiškė, kad Seime bus pritarta prezidento mokesčių siūlymams, jei jie neprieštaraus Vyriausybės planams.
Tuo metu Finansų ministerija siūlo kitąmet didinti akcizus alkoholiui, tabakui ir degalams, apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą, jeigu jo vertė pasieks 100 tūkst. eurų. Taip pat siūlomas transporto priemonių taršos mokestis ir mažesnis negu planuota anksčiau neapmokestinamųjų pajamų dydžio didėjimas 2020–2021 metais ir didesnis progresinis GPM tarifas – 32 proc. vietoje 27 proc.
Ketvirtadienį Seimui pateikti ir kiti prezidento inicijuoti įstatymų pakeitimai dėl dyzelino žemdirbiams akcizo didinimo bei gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bazės plėtimo.
