Kadangi Lietuva yra išsikėlusi ambicingus tikslus sukurti sausumos diviziją, kuriai reikalingas tankų batalionas, pasirengti vokiečių brigados dislokavimui mūsų šalyje su šeimomis, kasmet didinti šauktinių skaičių ir pereiti prie visuotinio šaukimo bei padidinti ir tinkamai parengti aktyvųjį rezervą, tam reikia papildomų lėšų.
Valdančiosios daugumos politikai svarsto, kad gynybai reikia papildomai surinkti apie 400-500 mln. eurų per metus, todėl buvo išanalizuotos galimybės, kurių mokesčių padidinimas galėtų atnešti tokį efektą.
Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad pelno mokesčio padidinimas 1 procentiniu punktu į biudžetą atneštų apie 120 mln. eurų, pridėtinės vertės mokesčio padidinimas 1 procentiniu punktu – apie 240-280 mln. eurų, o gyventojų pajamų mokesčio padidinimas 1 procentiniu punktu – 275 mln. eurų, tačiau apie pusė šios sumos nukeliautų į savivaldybių biudžetus.
Lietuvoje standartinis pelno mokestis siekia 15 proc., pridėtinės vertės mokestis – 21 proc., gyventojų pajamų mokestis – 20 proc., o dirbantiems savarankiškai – 15 proc.
Jeigu papildomų lėšų poreikis išties siekia 400-500 mln. eurų, tuomet didelė tikimybė, kad bus kalbama apie pelno ir pridėtinės vertės mokesčio didinimą po 1 procentinį punktą, nors prieš rinkimus tai bus siaubingai nepopuliaru, nes pridėtinės vertės mokesčio didinimas kelia visų prekių ir paslaugų kainas visiems gyventojams.
„Pagrindinis tikslas yra ne tas, kad valdžia dėtų pasiūlymą ant stalo ir paskui visi išsitaškytų, sakydami tas mums tinka, o tas netinka. Bet kad pakalbėtume, jog tokie ir anokie dalykai tiek kainuoja, ar esame pasirengę susitarti, kad to mums reikia už tokią kainą? Jeigu yra sutarimas, kad mums svarbu – ir divizija, ir vokiečių brigada, ir šauktiniai, ir investavimas į pramonę – tada galima kalbėti, kaip tai pasiekti“, – pasakojo vienas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas.
„Bus sunku. Buvau optimistiškesnis, bet dabar suprantu, kad sutarti bus sunku. Tikrai pridėtinės vertės mokestis bus, nes kad ir ką kas kalbėtų apie visokias obligacijas, bet pridėtinės vertės mokestis yra lengviausiai surenkamas, jį galima prognozuoti. Bet vienas pridėtinės vertės mokestis dengia tik apie pusę tos reikiamos sumos. Tada galbūt gali būti dar pelno mokesčio didinimas 1 procentu. Tada jau artėjame prie poreikio“, – svarstė kitas konservatorių politikas.
Šie du politikai teigė, kad daugiausia kalbų veikiausiai suksis apie pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio didinimą.
Visi kiti variantai, anot konservatorių, gali būti tik priedas, nes negeneruoja reikiamų pajamų į biudžetą, o, pavyzdžiui, gynybos obligacijos didintų valstybės skolą.
Dar galėtų būti kalbama apie laikino solidarumo mokesčio pratęsimą, nes jis baigia galioti 2025 m. viduryje.
Kokias pozicijas politikai jau išreiškė?
Gitanas Nausėda. Prezidentas nurodė, kad siūlymas didinti pridėtinės vertės mokestį siekiant atliepti gynybos ir saugumo poreikius yra nepriimtinas ir galėtų būti svarstomas, nebent būtų pasiūlytos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos būtiniausiems maisto produktams.
„Pridėtinės vertės mokesčio didinimas būtų naštos uždėjimas, pirmiausia, gyventojams. Vėl eilinį kartą už viską sumokėtų gyventojai – man tai nepriimtina. Taip, galima būtų galbūt svarstyti šį pasiūlymą, mažinant pridėtinės vertės mokesčio tarifus būtiniausiems maisto produktams. Tačiau turiu labai didelių abejonių, kad taip atsitiks“, – trečiadienį lankydamasis Radviliškyje žurnalistams sakė G. Nausėda.
Laisvės partija. Aušrinė Armonaitė viešai svarstė apie gynybos obligacijas, esą taip valstybė galėtų skolintis iš gyventojų ir papildomai finansuoti gynybą, nes gyventojai ir verslas turi sukaupę apie 29 mlrd. lėšų.
Liberalų sąjūdis. Partijos frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas nurodė iš viso keturis papildomus gynybos finansavimo variantus. Pirma, galėtų būti didinami kurie nors mokesčiai, bet ne pridėtinės vertės. Antra, būtų galima pasiskolinti lėšų pirmenybę teikiant skolinimuisi šalies viduje iš piliečių ir įmonių. Trečia, įmanoma prašyti gyventojų savanoriškai aukoti gynybai į specialų fondą. Ketvirta, būtų galima sudaryti sąlygas Lietuvos piliečiams ir verslams investuoti į plėtojamą Lietuvos gynybos pramonę, pirkti akcijų.
Lietuvos socialdemokratų partija. Socialdemokratų atstovė Dovilė Šakalienė jau anksčiau yra kalbėjusi apie galimybę išleisti vyriausybės obligacijas ir taip skolintis gynybai iš gyventojų bei laikinai padidinti 5 procentiniais punktais pelno mokestį su išimtimis reinvestuojamam pelnui, tačiau socialdemokratai yra kategoriškai nusiteikę prieš pridėtinės vertės mokesčio didinimą.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Saulius Skvernelis skeptiškai vertina pridėtinės vertės mokesčio didinimo galimybę, bet savo pasiūlymus ketina išsakyti susitikime Vyriausybėje.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ramūnas Karbauskis teigia, jog pirmiausia reikia aiškiai apsibrėžti konkrečius gynybos poreikius, kam tiksliai reikia papildomų pinigų. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas teigė, kad jeigu toks poreikis išties yra, tuomet būtų teisinga arba skolintis, arba pratęsti bankų solidarumo mokestį.
Darbo partija. Andrius Mazuronis paaiškino, kad partija nepritaria jokioms iniciatyvoms, kurios didina bendrą mokestinę naštą. „Jeigu nori skirti papildomai krašto apsaugai, turi parodyti, kur ką sumažina, kad bendra mokestinė našta nedidėtų“, – teigė politikas ir pridūrė, kad inicijuoti visų partijų pokalbius apie papildomą finansavimą gynybai turėtų perrinktas arba naujai išrinktas prezidentas, nes jis yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
