Naujienų portalas tv3.lt pateikė klausimus Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei.
Plačiau apie Lietuvos ir NATO pasirengimą galimam Rusijos puolimui V. Žukas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Daugeliui generolo išsakytų teiginių pritaria V. Malinionis. Atsargos pulkininko teigimu, pagrindinė Lietuvos krašto apsaugos sistemos problema, kad nėra aiškios vizijos ir prioritetų.
„Būtina vizija. Vizija yra tai, ką mes vystome. Ją aš buvau garsiai įvardijęs, t. y. iš vieno mūšio kariuomenės pareiname į karą (atremti – red. past.) gebančią kariuomenę. Tai reiškia, kariuomenė turi generuotis rezervo ir atsargų prasme. Ši vizija iš esmės atitinka tai, ką generolas Žukas kalba. Manyčiau, kad ji reikalinga, kad geriau veiktų kaip sutelkiamasis veiksnys“, – teigia V. Malinionis.
Kariuomenė neaprūpinta, politikai neranda sutarimo
Buvęs aukšto rango karininkas V. Malinionis sako, kad mūsų kariuomenė neaprūpinta: trūksta ir šarvuotos technikos, ir atsargų, ir artilerijos priemonių. Vis dėlto aiškaus susitarimo, kaip bus sprendžiama ši problema, atrodo, nėra nei tarp politikų, nei kariuomenėje. Vietoje to – keli ambicingi projektai vienu metu.
„Dabar daug blaškymosi. <...> Nėra kietos pozicijos: reikia to ir ano, bet prioritetas yra štai kas. Aš visiškai sutinku su generolu Žuku, kad reikia užpildyti ir išvystyti esamas pajėgas, o tada galima galvoti ir apie kitus pajėgumus. Nes dabartinės pajėgos, kurioms, jeigu kažkas atsitiktų, reikėtų stoti į mūšį, nėra visiškai aprūpintos. Taigi dabar mes neturėtume kalbėti apie tankus, o apie tai, ką reikia užpildyti artimiausioje perspektyvoje. Visas planas yra geras, bet prioritetų eiliškumas turi būti labai aiškus“, – kalba atsargos pulikininkas.
Pasak V. Malinionio, reikėtų turėti bent turėti 2–3 metų prioritetinį planą su aiškiai laike išdėstytais veiksmais.
„Žukas, sakydamas, kad visko vienu metu padaryti neįmanoma ir mes nepadarysime, yra teisus. Pritariu, kad turi būti 2–3, daugiausiai 4 metų planas, kas turi atsirasti trumpuoju laikotarpiu. Grėsmės dabar yra didelės, todėl aiškus prioritetinis planas turi būti“, – komentuoja atsargos pulkininkas.
Interviu naujienų portalui tv3.lt V. Žukas kaip vieną iš prioritetų įvardijo ne tik esamų karių, bet ir rezervistų aprūpinimą bei rengimą. V. Malinionis pabrėžė, kad rezervo karius reikia ne bandyti, o iš tiesų suburti ir su jais dirbti.
„[Žukas] kalbėjo, kad kai jis buvo kariuomenės vadu, bandė surinkti rezervistus, bet jam neišėjo. Čia yra problema – reikia ne bandyti, o imti ir juos organizuoti. Be abejo, aprūpinti ir apginkluoti turi būti aktyvūs rezervistai, bet su parengtu rezervu irgi reikia nuolatos dirbti. Nesutinku, kad į jį nereikia kreipti dėmesio.
Dabar yra apie 80 tūkst. parengtų rezervistų, kuriuos reikia burti prie vadinamųjų komendantinių vienetų. Tai irgi turėtų būti prioritetas ir tą, manyčiau, reikėtų daryti jau dabar. Net jeigu neturime kuo jų apginkluoti ir aprūpinti (kadangi jie yra neprioritetiniai – neaktyvūs – rezervistai), vis tiek su jais reikia dirbti ir juos organizuoti“, – sako atsargos pulkininkas.
Buvęs kariuomenės vadas V. Žukas: visko iš karto padaryti nepavyks
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ svečiuojasi buvęs kariuomenės vadas Vytautas Žukas. Daug metų kariuomenei atidavęs generolas leitenantas stebisi aukščiausių šalies politikų blaškymusi ir negebėjimu nusistatyti svarbiausių prioritetų, ko mūsų šaliai reikia pirmiausia, kad galėtume apsiginti nuo galimo Rusijos užpuolimo.
Buvęs kariuomenės vadas sako, kad pirmiausia Lietuvai reikia nusistatyti prioritetus, o ne bandyti viską padaryti iš karto, vienu metu.
„Turi būti aiškūs prioritetai, ką mes norime pasiekti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, koks yra planas, koks yra sumanymas, koks yra gynybos planas ir kaip jis turi būti nuosekliai finansuojamas. Yra daug dalykų, apie kuriuos mes paskutiniu metu kalbame.
Kalbame apie tai, kad turi būti visuotinis šaukimas, kad Vokietijos brigada turi būti dislokuota čia, kalbame apie diviziją, kuri turi būti sukurta, kalbame apie tankų batalioną, kalbame apie daug dalykų, bet viskas turi būti pagrįsta pinigais, ne vien tik populistiniai pasakymais, kad mes dabar darysime viską iš karto, o ką jūs darysite iš karto, nuo ko jūs pradėsite? Ar jūs pradėsite nuo vokiečių brigados, ar pradėsite nuo visuotinio šaukimo?“, – stebėjosi Vytautas Žukas.
Buvęs kariuomenės vadas tikina, kad jis tikrai nėra nusiteikęs prieš siūlomus projektus, tačiau pabrėžia, kad visų iš karto padaryti Lietuvai nepavyks.
„Visuotinis šaukimas yra gerai, ar jūs dabar vokiečių brigadą vystysite, jūs norite, kad čia būtų amerikiečiai, tai amerikiečiams reikia karinį miestelį statyti. Jūs norite pirkti tankus, jūs norite turėti diviziją – visko iš karto padaryti nebus įmanoma, reikia pradėti nuo kažko, kažkas turi būti išdėstyta laike“, – tvirtina Vytautas Žukas.
Buvęs kariuomenės vadas abejoja ar vos per kelerius Lietuva suspės pastatyti ir įrengti karinį miestelį vokiečiams.
„Jūs nepastatysite to karinio miestelio, jūs turite pastatyti butus šeimoms, pastatyti ligonines, mokyklas. Ką mes matome, kad užuot turėję tą 10 dienų, priešakinę vadavietę, visas atsargas ir ginkluotę čia Lietuvoje, o personalas čia galėjo atvažiuoti mokytis, dabar turėsime perkelti visas Vokietijos šeimas čia į Lietuvą, pastatyti jiems butus. Kitaip tariant. šimtus milijonų mes turėsime investuoti į infrastruktūrą, į betoną, į karinių dalinių statybą ir perkelti tą visą Vokietijos brigadą su šeimomis, ar to iš tikrųjų reikėjo?“, – klausia Vytautas Žukas.
Kariuomenei trūksta ir atsargų, ir ginkluotės
Generolas leitenantas stebisi Lietuvos aukščiausių politikų blaškymusi ir nesugebėjimu pirmiausia pasirūpinti reguliariąja kariuomene, mat, pasak buvusio kariuomenės vado, mūsų kariams dar daug ko trūksta, kad kilus pavojui ji galėtų stoti į kovą su priešu.
„Trūksta ir atsargų, ir ginkluotės – yra tie planai ir dėl artilerijos įsigijimo, ir dėl dronų įsigijimo, ir dėl šarvuotų pėstininkų kovos mašinų įsigijimo, viskas ne iš karto, vėl nusikelia kelis metus į priekį, bet galbūt prioritetas galėtų būti dabartinės kariuomenės pilnas aprūpinimas, apginklavimas ir atsargų sukaupimas aktyviam rezervui“, – tvirtina Vytautas Žukas.
Buvęs kariuomenės vadas sako, netikintis, kad politikams pavyks įgyvendinti dabar išsikeltus tikslus. Tai, anot pašnekovo, lemia aiškių prioritetų nebuvimas.
„Kalbama, kad reikia visa tai padaryti. Gerai, nuo ko pradedate, kur pinigai, ką jūs pradėsite pirmoje eilėje statyti ir finansuoti? Ar ginkluotę pirkti, ar šauktiniams kareivines statyti, ar vokiečių brigadai butus statyti? Niekas nėra aišku ir dabar po dviejų metų Vokietijos brigada turi būti čia. Ką tai reiškia, kad reikia pastatyti du karinius miestelius, reikia pastatyti 3000 butų, ką jūs čia iki 2025 metų pastatysite?
Tai yra niekai, aš tuo netikiu, aš asmeniškai netikiu, kad jūs galite pasiekti tų tikslų. Jūs tik dabar pradėjote rinktis ir tartis ką daryti, partijos susitarimas, nuo ko pradėti. Nereikia uždeklaruoti tų dalykų, kad darome viską vienu metu. Suprantama, kad viską reikia padaryti, bet reikia apsispręsti, nuo ko pradedate ir kas yra skaudžiausia, ir kaip išdėstysime visa tai laiko perspektyvoje“, – sakė Vytautas Žukas.
Apginkluoti reikia ir aktyvųjį rezervą
Generolas leitenantas taip pat pabrėžia, kad reikia apginkluoti ne tik mūsų profesionalią kariuomenę ir šauktinius, bet ir aktyvųjį rezervą, prieš keletą metų tarnavusius šauktinius. Tik tuomet, V. Žuko teiigmu, galima pereiti prie kitų veiksmų, tokių kaip visuotinio šaukimo įgyvendinimas.
„Aš imčiausi dabar egzistuojančios reguliariosios kariuomenės pilno apginklavimo visomis reikalingomis priemonėmis, visais reikalingais ginklais, sukaupti visas reikalingas atsargas ir taip pat pasiruošti ir sukaupti visas reikalingas atsargas aktyviajam rezervui. Tai šiuo metu kariuomenėje tarnauja apie 20 tūkst. karių, aktyviajame rezerve panašiai, tai mes tą 50 tūkst. karių, kurie dabar stovi pirmose linijoje turime apginkluoti ir aprūpinti, o ne kalbėti apie visuotinį šaukimą, apie tolimesnes perspektyvas.
Jeigu jūs kalbate, politikai, kad mes turime 3-4 metus, tai tada ir darykime, aprūpinkime tą, ką konkrečiai turime, kas ne sąrašuose yra, ne kažkur kažkada tarnavę žmonės ir kuriuos mes kažkada galėsime pakviesti iš rezervo, bet aprūpinkime tuos, kurie šiandieną stovi pirmose eilėse, kurie rytoj gali išvažiuoti iš kareivinių“, – teigė Vytautas Žukas.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ Vytautas Žukas kalbėjo ne tik apie Lietuvos kariuomenės pasirengimą ir prioritetus, bet ir apie neišvengiamą Rusijos karą su NATO, apie silpniausias NATO vietas, galimą Baltijos šalių puolimą ir Vakarų pasirengimą karui su Rusija.
Daugiau apie geopolitiką ir apie santykius su kaimynais, karus ir Vakarų valstybes jau ne kartą kalbėta „33 min. su Artūru Anužiu“ laidose. Apie krašto gynybą ir pasirengimą galimam Rusijos puolimui kalbėta su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku bei gynybos ekspertais Gintaru Ažubaliu bei Vaidotu Malinioniu. Be to, kaip Lietuvai sekasi išlaikyti savo valstybingumą ir sveikas institucijas pasakojo ekonomikos profesorius Raimondas Kuodis.
