„Prancūzija ir Vokietija bijo Ukrainos pergalės ir Putino pralaimėjimo, nes Ukrainos pergalė pakeis visą tarptautinių santykių, saugumo struktūrą Europoje.
Juk po kiekvieno didesnio karo, o tai, kas dabar vyksta galima vadinti ir pasauliniu karu, naują struktūrą lemia nugalėtojai“, – aiškino P. Piontkovskis. Politologas mano, kad Vokietija ir Prancūzija šioje naujoje sistemoje praras geopolitinį svorį.
„Juk prancūzai nuolat kartoja „grandeur de la France“ – „Prancūzijos didybė“, tuo jie kompensuoja tai, kad gėdingai pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą ir prarado didžiosios pasaulio galios statusą. Dirbtinis „grandeur de la France“, kurį jie išpučia, visada slypi tame, kad jie kažkaip kiaulina amerikiečiams ir flirtuoja su Kremliumi“, – sakė ekspertas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra atvirai pareiškęs: „Aš galiu būti tarpininkas, esu vienintelis tarpininkas, su kuriuo Maskva kalbėsis“.
„Tegul kalba patys. Macronas yra tarpininkas, nors tarpininkų su diktatoriumi niekam ir nereikės“, – sakė politologas.
Anot jo, vokiečius labiau domina ekonomika ir verslas. Todėl jie „tarnauja Kremliui dėl privilegijuotų ekonominių santykių ir pigesnių dujų“, be to, „jie gerokai praturtėjo“.
Todėl šios dvi šalys ir ragina neaštrinti santykių su Putinu. Neva kitu atveju rusai panaudos branduolinį ginklą.
Bet Putino kalbų apie branduolinės bombas jau niekas nebijo. Ne po to, kai JAV rusams paaiškino, kad branduolinio ginklo panaudojimo atveju jie gautų atgal ir taip, kad tai kliudytų ir patį Putiną. „Prancūzija ir Vokietija nebijo Rusijos branduolinių bombų, jie bijo Ukrainos pergalės ir jos naujo vaidmens tarptautiniuose santykiuose bei Kremliaus privilegijuotų Europos prostitučių vaidmens praradimo“, – sakė P. Piontkovskis.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono bandymai rasti diplomatinę išeitį kalbantis su Kremliaus vadovu Vladimirui Putinui buvo bergždi.
