• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kai Rusijos pajėgos sunkiąja artilerija niokojo Mariupolį, kol iš jo liko tik griuvėsiai, Anastasija su savo sūnumi pabėgo iš šio miesto vienintele kryptimi, kurios tikslą pasiekti atrodė įmanoma – ji išvyko į Rusiją, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Kai Rusijos pajėgos sunkiąja artilerija niokojo Mariupolį, kol iš jo liko tik griuvėsiai, Anastasija su savo sūnumi pabėgo iš šio miesto vienintele kryptimi, kurios tikslą pasiekti atrodė įmanoma – ji išvyko į Rusiją, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

REKLAMA

Neturėdama daug pinigų ir spėjusi pasiimti vos keletą daiktų, ji laukė, kada galės gauti 10 000 rublių (apie 180 eurų) išmoką, kurią Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, dar prieš pradėdamas didelio masto invaziją į šią šalį vasario 24 d., pažadėjo suteikti pabėgėliams iš Ukrainos.

Šie pinigai padėtų moteriai bent trumpam laikui pasirūpinti svarbiausiais šeimos poreikiais, kol ji su sūnumi Sankt Peterburge lauktų karo pabaigos. Tačiau praėjus trims mėnesiams po atvykimo, jokios išmokos ji dar negavo.

Anastasija pasakojo, kad vietos valdžios pareigūnai, atsakingi už šiuos klausimus, jai sakė nieko apie tai nežinantys. Kaip ir kiti pabėgėliai, su kuriais apie šią problemą kalbėjosi Radio Free Europe/Radio Liberty, moteris, bijodama dėl savo saugumo, paprašė neatskleisti jos pavardės.

REKLAMA
REKLAMA

„Jie liepė laukti, esą, kažkada jie man ją duos“, – sakė moteris. Tačiau su tuo susidūrė ne tik Anastasija.

Svetlana Tichomirova, Sankt Peterburge gyvenanti žurnalistė, yra Ukrainos pabėgėliams padedanti savanorė. Ji neseniai sakė, kad maždaug 90 proc. į Leningrado sritį (kuri supa Sankt Peterburgą, bet neapima paties miesto) atvykusių žmonių vis dar nėra gavę jiems pažadėtos išmokos.

REKLAMA

Birželio viduryje V. Putinui išsiųstame ir socialiniuose tinkluose išplatintame laiške S. Tichomirova rašė, kad Rusijoje esantys pabėgėliai iš Ukrainos yra atsidūrę spąstuose.

Be šios išmokos, dauguma neturi pakankamai pinigų susimokėti už paslaugas, būtinas Rusijos pasui gauti arba įsidarbinti. Pavyzdžiui, jie neturi kaip susimokėti už svarbiausių dokumentų vertimą į rusų kalbą.

S. Tichomirova yra viena iš šimtų žmonių visoje Rusijoje, padedančių Ukrainos pabėgėliams finansiškai, aprūpindama juos maistu ir kitais būtinais produktais.

REKLAMA
REKLAMA

Savanoriai, taip pat ir patys pabėgėliai, socialiniuose tinkluose yra sukūrę savo pokalbių grupes, kuriose dalinasi naujausia informacija ir savo problemomis. Viena iš jų yra šios išmokos pavėlinimas.

„Kaip pasakoja savanoriai, situacija Rusijos provincijoje yra daug blogesnė nei Maskvoje ar Sankt Peterburge, – laiške rašė S. Tichomirova, pridurdama, kad nuo miestų labiau nutolusiose vietovėse, – patys savanoriai dėl prastesnio gyvenimo lygio nėra pajėgūs padėti pabėgėliams. Čia žmonės alksta tiesiogine šio žodžio reikšme.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

S. Tichomirova atsisakė pakomentuoti šį laišką Radio Free Europe/Radio Liberty.

Jos kolegė, Galina Artemenko „Telegram“ įraše teigė, kad situacija yra būtent tokia, kokia ji yra aprašoma laiške.

Tokie komentarai prieštarauja Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos, kuriai pavesta prižiūrėti išmokų pabėgėliams mokėjimo procedūras, pranešimams. 

Neįvardintas ministerijos darbuotojas birželio 7 d. valstybinei žiniasklaidai sakė, kad 301 510 pabėgėlių iš Ukrainos, arba beveik keturi iš penkių į šią programą užsiregistravusių asmenų, gavo 10 000 rublių išmokas. Naujesni duomenys šiuo metu nėra prieinami.

REKLAMA

Remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) duomenimis, Rusijoje šiuo metu yra apie 1,3 mln. pabėgėlių iš Ukrainos. Rusijos valdžios teigimu, čia glaudžiasi apie 2,1 mln. ukrainiečių, tarp kurių yra 340 000 vaikų. Kyjivas prieš tai yra apkaltinęs Maskvą prievarta perkeliant Ukrainos gyventojus į Rusiją.

Dauguma Ukrainos pabėgėlių yra finansiškai pažeidžiami pensininkai bei moterys su vaikais. Taip, iš dalies, nutiko todėl, kad dauguma vyrų iš Ukrainos Donbaso regiono, kurį Rusijos remiami separatistai kontroliavo dar gerokai prieš vasario mėnesį prasidėjusį karą, norėdami to ar ne, turėjo likti kovoti.

REKLAMA

Vienas ekspertas žurnalistams sakė, kad viltis gauti šią pašalpą lengvai sužlugdo biurokratizmas ir kitos biurokratinės kliūtys. Taip jau nutiko ir Natalijai Jurčenko, kuri su savo vyru pabėgo iš žemyninės Ukrainos dalies į Rusijos kontroliuojamą Krymą.

Jie savo išmokų laukia jau tris mėnesius.

„Mūsų šeima nebesitiki gauti pažadėtų pinigų, – sakė moteris, – Mums labai jų reikėjo. Nebeturėjome iš ko pragyventi, turėjome parduoti kai kuriuos savo daiktus.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau 10 000 rublių išmokos ilgam laikui neužtektų, ypač didžiuosiuose Rusijos miestuose. Vien Maskvos metro sistemos naudojimas per mėnesį „suvalgytų“ ketvirtadalį šios sumos.

Vienas iš teiginių, kuriais V. Putinas teisina savo neišprovokuotą invaziją į Ukrainą, yra tai, kad Donbase gyvenančius rusakalbius reikia apsaugoti nuo Kyjivo valdžios, kuri, esą, ten vykdo genocidą.

Per Rusijos puolimus buvo sunaikinta didelė dalis Donbaso, todėl dauguma atakas išgyvenusių rusakalbių dabar nebeturi namų, savo daiktų ir darbo.

REKLAMA

Likus šešioms dienoms iki vasario 24 d. prasidėjusios invazijos, V. Putinas liepė savo vyriausybei kiekvienam iš Donbaso atvykusiam pabėgėliui išmokėti 10 000 rublių, už kuriuos jie: „Galėtų įsikurti naujoje vietoje ir įsigyti visus reikiamus daiktus.“

Dar prieš karo pradžią Rusijos valdžia pabėgėliams skyrė 5 mlrd. rublių, netiesiogiai teigdama, kad šalis tikisi sulaukti apie 500 000 pabėgėlių.

REKLAMA

Rusijos negebėjimas laiku išmokėti pinigų, nepaisant tokio ankstyvo pasiruošimo, galimai parodo, kad Kremlius tikėjosi trumpo ir pergalingo karo, per kurį į šalį nespėtų atvykti daug pabėgėlių. Tačiau tai taip pat parodo, kokia sudėtinga yra Rusijos biurokratinė tvarka.

Gegužės pradžioje vykusiame susitikime su Maskvos apylinkėse esančioje vaikų stovykloje „Mečta“ apsistojusiais 147 pabėgėliais Rusijos žemųjų parlamento rūmų narė Nina Ostanina, sužinojusi, kad tik 32 asmenys gavo išmokas, pareiškė, kad ji pabėgėlių vardu stengsis išspręsti šią problemą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

N. Ostanina sakė, kad kai ji pirmą kartą iškėlė šį klausimą Dūmoje, darbo ministerijai buvo liepta pagelbėti nepaprastųjų situacijų ministerijai nagrinėjant prašymus ir išmokant šias sumas, tačiau, kaip teigė pati politikė: „Niekas nepasikeitė.“

Ji sakė, kad stovykloje „Mečta“ esančių ir išmokos vis dar laukiančių pabėgėlių sąrašas buvo nusiųstas atitinkamoms institucijoms: „Tačiau viskas ten vėl pakibo.“

REKLAMA

„Kiek mes apie tai kalbėsime?“ – neviltingai klausė politikė.

Tiems, kurie neturi politikų palaikymo, visi šie biurokratiniai procesai gali atrodyti bauginantys.

Aliona iš Luhansko srities Donbase į Sankt Peterburgą atvyko gegužės pradžioje. Jai buvo pasakyta, kad 10 000 rublių jai bus išmokėti per 10 dienų. Praėjo jau du mėnesiai, o pinigų moteris vis dar negavo.

Ji pasakojo, kad ji paskambino vietiniam centrui, atsakingam už pinigų paskirstymą, norėdama sužinoti, kuomet ji gaus savo išmoką. Jai buvo liepta perskambinti po 15 minučių.

REKLAMA

„Skambinu jau kelias dienas, tačiau niekas nekelia ragelio“, – sakė Aliona.

Kituose regionuose, pavyzdžiui, Maskvoje bei Rusijos pietuose esančiuose Krasnodare ar Rostove apsistoję pabėgėliai iš Ukrainos Radio Free Europoe/Radio LIberty pasakojo, kad savo išmokų jie taip pat laukia jau ne vieną mėnesį.

Į Maskvos regioną iš Mariupolio su savo dukra ir motina atvykusi Olena teigė, kad nors savo prašymą ji pateikė dar balandį, išmokos ji vis dar negavo.

REKLAMA
REKLAMA

Moteris pasakojo, kad norėdama gauti reikalingus dokumentus ir apsilankyti pas gydytojus, ji turi važinėti po visą Maskvą. Kartais moteris visą dieną praleidžia eilėse.

„Jeigu Rusija priima pabėgėlius, tai priimkite mus kaip pridera, – piktinosi Olena. – Elkitės žmoniškai su žmonėmis, kurie ilgą laiką praleido šaltyje, alkani ir bombarduojami, ir kurie buvo priversti gaminti maistą ant laužo.“

Maskvoje įsikūrusios grupės „Civil Assistance“, padedančios migrantams ir pabėgėliams, vadovė Svetlana Ganuškina sakė, kad ilgos biurokratinės procedūros yra esminė problemų, su kuriomis susiduria pabėgėliai iš Ukrainos, priežastis.

Kad galėtų gauti išmoką arba ieškotis darbo, jie pirmiausia turi atsiųsti dokumentus, tokius kaip jų pasas, tuomet yra atliekamas asmens patikrinimas.

Viena stovykloje „Mečta“ gyvenanti senyvo amžiaus moteris N. Ostaninai pasakojo, kad ji negavo šios išmokos, nes dėl nežinomų priežasčių ji nepraėjo asmens patikrinimo.

Norėdami susitvarkyti dokumentus, pabėgėliams kartais reikia keliauti į kitą regioną, jie susiduria ir su kitokiais daug laiko ir energijos reikalaujančiais sunkumais, sakė S. Ganuškina.

„Žmonės praleidžia tiek daug laiko tvarkydamiesi su biurokratija, tačiau nėra aišku, iš ko jie visą tą laiką turėtų gyventi. Taigi, tariant paprastai, jie praranda viltį“, – sakė ji.

REKLAMA

Iš Donbaso į Krasnodarą pabėgusiai Marijai vietinės valdžios pareigūnas pasakė, kad jos ir kitų į ją panašių asmenų prašymai yra perkeliami į kaimyninį Rostovo regioną.

„Aš net nežinau, kokios valstybinės institucijos biuro Rostove man reikia ieškoti“, – sakė moteris.

Marija pasakojo, kad be šios išmokos ji negali gauti medicininės apžiūros, kuri yra būtina norint įsidarbinti.

S. Ganuškina sakė, kad į „Civil Assistance“ prašydami pagalbos šiuo klausimu jau kreipėsi apie 3 300 pabėgėlių, ir kad tik labai mažas jų skaičius gavo šią 10 000 rublių išmoką.

„Be abejo, šie pinigai yra labai svarbūs šiems žmonėms, todėl svarbu, kad jie juos gautų kuo greičiau“, – sakė S. Ganuškina.

Ji taip pat paminėjo, kad pabėgėliai susiduria ir su kitomis problemomis: dėl apribojimų jiems yra sunku konvertuoti Ukrainos grivinas į Rusijos rublius, su kliūtimis pabėgėliai susiduria ir ieškodami darbo.

Pabėgėliai negali konvertuoti jų turimų grivinų į rublius, kol nėra atlikta jų asmens patikra. Tačiau net ir ją atlikus, jie negali konvertuoti daugiau nei 8 000 grivinų (apie 270 eurų).

Šie du apribojimai neleidžia į Rusiją atvykusiems pabėgėliams nusipirkti būtiniausių prekių. Tiesa, valiutą jie gali keisti juodojoje rinkoje. „Kur čia logika?“ – išreikšdama pasipiktinimą klausė S. Ganuškina.

As tai žinau tiesa todėl man tokiu straipsniu net ir nereikia. Tai tokiems degeneratams kaip tu straipsniai ir tv propaganda zombuoti.
Eilinis melas. Na žurnaliugoms moka už tokius straipsnius taip kad nieko stebėtino.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų