Vyriausybė palaimino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) planus, kokios ir kiek 2021 m. mokslo metais bus finansuojamos bakalauro studijos. Kai kurie universitetai, išgirdę naujienas, skėsčioja rankomis ir stebisi, kodėl vienos studijų programos sulaukė daugiau dėmesio nei kitos.
Universitetai negali planuoti į ateitį
Štai Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas atkreipia dėmesį, kad dalyje programų, palyginus su 2020 m., mažėja valstybės finansuojamų vietų skaičius.
Tarp A. Lašo pateiktų pavyzdžių, tik medicina išlaikė pernykštį finansavimą. O, pavyzdžiui, verslo ir viešoji vadyba šiemet gaus 66 proc., humanitariniai mokslai – 67,8 proc., o socialiniai mokslai – 74,5 proc. pernykščio finansavimo.
„Socialiniuose, humanitariniuose moksluose krepšelių skaičius krenta. Ir ne tik tenai, ir fiziniuose moksluose nukrito. Bet, tarkime, teisininkų, kurių visi sako, kad yra per daug, sumažėjo labai nedaug, tiktai simboliškai.
Tai tada klausimas, palaukite, o kokiu pagrindu yra daromi šie sprendimai? Ar tai yra kažkokios rinkos analizės, ar dar kažkokiu pagrindu? Nes n kartų esu girdėjęs, kad pas mus teisininkų yra per daug priruošta“, – tv3.lt kalbėjo A. Lašas.
Fakulteto dekanas atkreipia dėmesį, kad kasmet kaitaliojamas studijų finansavimas rodo nestabilią aukštojo mokslo finansavimo sistemą. O tai apsunkina aukštųjų mokyklų darbą.
„Gerai, pavyzdžiui, Vilniaus universitetas gali būti ramesnis, nes pas juos dažną kartą automatu studentai eina, daugelis renkasi vos ne automatiškai. Bet kitiems universitetams situacija sudėtingesnė.
Jeigu iš mūsų norima, kad mes užaugintume savo moksliškumą, kad turėtume kuo pasigirti, tai mes juk planuojame ilgą laiką, penkerius metus į priekį. Jeigu kiekvienais metais keičiasi krepšelių skaičiai, nėra stabilumo, aš nežinau, ar paleisiu programas, iš to kyla labai daug nestabilumo ir neįmanoma kažko pasiekti“, – sakė A. Lašas.
Reformuoti tinklą nemato noro
Čia pat jis mini, kad šią problemą pavyktų išspręsti pertvarkant aukštųjų mokyklų tinklą, kuris, dekano manymu, dabar per plačiai išsikerojęs.
„Nėra noro ar pakankamai galios sutvarkyti dabartinį tinklą, iki galo stabilizuoti sistemą ir tada nebereguliuoti tiek. Nes dabar tinklas yra akivaizdžiai per didelis, dėl to valstybė kišasi per daug ir bando kažkaip reguliuoti, mažinti tuos studentų srautus, nes ir finansai yra riboti.
Tai kitas variantas, kurį aš visada siūliau ir už kurį pasisakiau, – tai realiai stabilizuokime aukštojo mokslo sistemą, žaidėjų sumažinkime iki reikiamo minimumo ir tada atleiskime visą tą reguliavimą“, – siūlė A. Lašas.
2016 m. į valdžią atėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga žadėjo performuoti aukštųjų mokyklų tinklą dalį jų apjungdama. Realybėje reforma atrodo kukliau nei planuota. Anot A. Lašo, viena vertus, tinklo pertvarka būtų nepopuliarus sprendimas, kita vertus, dalis universitetų jos nenori.
„Nes tie pokyčiai yra skausmingi. Jie nėra lengvai sutariami, tai įvairūs interesai. Kai kuriems žaidėjams yra patogiau arba jie mano, kad gali užsiimti lobizmu ir gauti kažkokia savo vietas ir spręsti savo problemas“, – svarstė fakulteto dekanas.
Ministerijos sprendimą lėmė dvi priežastys
Savo ruožtu ŠMSM pripažįsta, kad šiemet reikėjo peržiūrėti, kaip šiais mokslo metais valstybė finansuos bakalauro ir vientisąsias studijas. Švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, tai priklauso ir nuo šalies demografijos.
„Deja, abiturientų skaičius mažėja beveik 600. Taip pat įvertinome pasirinktus egzaminus. Irgi gaila, kad tų, kurie norėtų mokytis tiksliuosius mokslus ir rinktųsi šiuos egzaminus, skaičius nedidėja. Jis kai kuriais atvejais netgi mažėja“, – ministerijos skaičiavimus aiškino ministrė.
Išsamesniame ministerijos paaiškinime, teigiama, kad nepaisant mažėjančio abiturientų skaičiaus 2021 m. į bakalauro studijas planuojama priimti panašų skaičių studentų kaip ir pernai.
„Mažinama tik universitetų socialinių mokslų (išskyrus socialinio darbo ir visuomenės saugumo studijų kryptis) studijų krypčių grupės, teisės ir verslo ir vadybos studijų krypčių valstybės finansuojamų vietų skaičius“, – teigia ŠMSM.
O taip elgiamasi dėl kelių priežasčių. Pirma, pasak ministerijos, pernai, palyginus su 2019 m., socialinių mokslų studijų krypčių grupės vietų skaičius ir taip buvo padidintas 2,4 karto, teisės – 1,9 karto, verslo ir viešosios vadybos – 2,7 karto.
„Šių studijų krypčių valstybės finansuojamų studijų vietų ženklus padidinimas nulėmė didelį jau studijuojančių asmenų perstojimą ir taip iškreipė darbo rinkos poreikius“, – akcentuoja ministerija.
Be to, ministerija pažymi, kad valstybei finansuojant studijas, stengiamasi atliepti darbo rinkos poreikius, kad po studijų absolventai galėtų nesunkiai įsidarbinti.
„Lietuvoje yra ženkli neatitiktis tarp įgyto išsilavinimo ir dirbamo darbo – dažnai aukštųjų mokyklų absolventai dirba aukštojo išsilavinimo nereikalaujantį darbą. <...>
Sumažinus valstybės finansuojamų vietų skaičių tose krypčių grupėse, kuriose 2020 m. jis buvo nepagrįstai padidintas, nebus tiek daug perstojančių iš aukštesnių kursų valstybės nefinansuojamų vietų, kaip buvo pernai“, – prognozuoja ŠMSM.
Bando sprogdinti išpūstą burbulą
Tuo metu Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas pripažįsta, kad šiuo metu Lietuva neturi normalios sistemos, pagal kurią galėtų nustatyti, kiek valstybės finansuojamų vietų turėtų būti įvairiose studijų kryptyse.
Tiesa, šiųmetį ŠMSM sprendimą ženkliai mažinti valstybės finansuojamų vietų skaičių kai kurioms programos A. Žukauskas vertina palankiai. Jis teigia, kad taip ši valdžia sumažina tai, kai praėjusioji dirbtinai išpūtė.
„Jeigu šnekėti apie šių metų drastiškus sumažinimus, tai jie atliepia drastiškus padidinimus, kuriuos padarė ankstesnė valdžia populistiškai propaguodama vadinamą nemokamą bakalaurą.
Kadangi iš piršto buvo laužtas tas padidinimas visiškai ir net galima ten įžiūrėti kai kurių universitetų interesus, kurie tuo metu arčiau valdžios buvo, tai buvo ir padidinta. Dabar, aišku, tai, kas šiandien vyksta, yra reakcija į visiškai neadekvatų padidinimą“, – tv3.lt kalbėjo A. Žukauskas.
Nuo Lietuvos statistikos „šiaušiasi plaukai“
Vis dėlto, anot Seimo nario, problema dėl studijų finansavimo yra žymiai platesnė. Viena vertus, Lietuvoje, kaip pažymi A. Žukauskas, ir taip yra per daug studentų.
„Lietuva yra antroje vietoje Europoje pagal aukštąjį išsilavinimą. Pagal sukuriamą produktą – yra viena iš paskutinių. Reiškia, tie mūsų diplomai yra per pigūs, labai mažos vertės ir jų turėtojai sukuria labai mažas vertes. Valstybė negali tokio skaičiaus studentų adekvačiai finansuoti“, – teigė A. Žukauskas.
Kita vertus, būtina sukurti veikiančią metodiką, kaip nustatyti, kokių krypčių studijų reikia. Dabar naudojamą rinkos poreikių analizę A. Žukauskas vertina kritiškai.
„Darbo rinkos analizė pas mus yra labai sudėtinga, remiasi labai subjektyviais dalykais“, – teigė Seimo narys.
Čia pat jis pateikia Vokietijos pavyzdį, kur stebima, koks procentas konkretaus universiteto studijų krypties studentų įsidarbina į darbo vietą, kuri reikalauja universitetinio išsilavinimo, arba tęsia studijas aukštesnėse pakopose.
„Ką daro Vokietija – jeigu yra mažiau 70 proc. tas rodiklis suminis – įsidarbinusių, pratęsusių studijas, gal net į tėvystės atostogas išėjusių, – griežtai mažinamas to universiteto tų studijų krypčių skaičius“, – pasakojo A. Žukauskas.
„Dabar žiūrėjau mūsų statistiką, tai net plaukai šiaušiasi – kai kur net 40 proc. nesiekia [įsidarbinimas] pas mus. Tai reiškia, mes mulkiname tą jaunimą, jie gauna diplomus ir jų niekas neima į darbą, kur reikia aukštojo mokslo“, – pridūrė komiteto pirmininkas.
Mažins studentų skaičių
Būtent tam, kad aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės Lietuvoje neitų dirbti tokio išsilavinimo nereikalaujančių darbų, A. Žukauskas ketina pamažu reformuoti sistemą.
„Mes turime absoliučiai išsigimusią, visiškai nevaldomą studijų vietų sistemą, kuri veikia paklodės tąsymo į savo pusę principu. <...>
Vienas iš dabartinės valdžios tikslų yra tą studentų skaičių pamažu, ne iš karto, prie kažkokių protingų skaičių atvesti. Ir tuo būdu automatiškai tai šaltinis, kad didėtų vienam studentui išlaidos, bent 20 proc. tikrai reikia mažinti studentų skaičių“, – teigė A. Žukauskas.
Jo manymu, sistema Lietuvoje turėtų būti paremta tuo, kaip sekasi įsidarbinti aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims vietose, kur šis išsilavinimas reikalaujamas. Be to, anot A. Žukausko, universitetams reiktų vertinti ne tiek studentų pažymius, kiek jų motyvaciją siekti konkretaus išsilavinimo, taip pat įsitikinti, kad asmuo po to galės dirbti pagal išsilavinimą.
Jis pripažįsta, kad tai reiškia, kad ilgainiui dar labiau mažės valstybės finansuojamų vietų skaičius tam tikroms studijų kryptims.
„Valstybės finansuojamų vietų skaičius tikrai kai kuriose kryptyse turi būti mažinamas. Kai kuriose didinamas, ten, kur yra blogi įsidarbinimo rodikliai. <...>
Mes dirbame dabar ta linkme, šnekame, diskutuojame. Būčiau laimingas, jeigu mes pasiektume, kad studijų vietos būtų reguliuojamos pagal įsidarbinimą ir studijų tęsimą. Nes dabar yra chaosas“, – sakė A. Žukauskas.
Finansavimas auga, studentų mažėja
2021 m. mokslo metais valstybė bakalauro ir vientisosioms studijoms finansuoti numato skirti 12,9 mln. eurų. 2020 m. ŠMSM planavo skirti 13,1 mln. eurų valstybės finansuojamoms studijoms, tačiau faktiškai skyrė tik 10,5 mln. eurų.
Numatoma, kad valstybės finansavimą 2021 m. gaus apie 12,7 tūkst. studentų. Pernai finansavimo sulaukė 13 tūkst. studentų, nors planuota, kad jų bus 16,5 tūkst.
