Vėlai pradėjęs rinkiminę kampaniją ir į karą Ukrainoje bei skambučius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitelkęs dabartinis Prancūzijos prezidentas E. Macronas savo užtikrintą pranašumą prieš varžovę M. Le Pen apklausose ištirpdė iki nedidelio skirtumo. Visuomenės apklausos rodo, kad antrajame rinkimų rate už centristą E. Macroną balsuotų 53–56 proc. apklaustųjų, o M. Le Pen palaikytų 44–47 procentai.
O tai – neregėta galimybė kraštutinių dešiniųjų politikei ir už NATO ir Rusijos draugiškų santykių atkūrimą pasisakančiai M. Le Pen.
Prancūzijos politikos ekspertų perspėja, kad jos sėkmė rinkimuose kaip reikiant sukrėstų Europos politinį lauką, ypač kai neseniai valdžią užsitikrino kiti du V. Putino simpatikai – Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir Serbijos lyderis Aleksandras Vučičius.
Anot buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, M. Le Pen pergalė būtų didelė nelaimė visai Europos Sąjungai (ES). Jam antrina ir kiti Lietuvos politologai.
„Le Pen ne kartą buvo išsakiusi, kad Ukraina yra Rusijos interesų sferoje, kad nereiktų dėl jos daug stengtis, nes taip konfrontacija didėja. Ji yra pasisakiusi, kad nėra jokios invazijos į Krymą, kad ten yra Rusija ir ten gyvena rusai, todėl čia nieko tokio neįvyko. Kai buvo jos specialus brifingas karo Ukrainoje klausimais, praktiškai net nebuvo kalbama apie tai (karą Ukrainoje – aut, past.). Le Pen laimėjimas čia būtų didelė nelaimė ES. Manyčiau, kad ir pačiai Prancūzijai“, – Žinių radijuje kalbėjo L. Linkevičius.
Vertindamas dabartinę M. Le Pen retoriką Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Bernaras Ivanovas įžvelgia, kad E. Macrono oponentė gali siekti „iš vidaus išsprogdinti NATO ir ES“. Trumpai tariant, ji gali bandyti siekti, kad Prancūzija išstotų tiek iš aljanso, tiek iš ES.
„Tikimybė, kad tokios transformacijos pasiektų ES ir NATO [M. Le Pen laimėjus rinkimus] gerokai išaugtų. ES atveju aš būčiau skeptiškesnis, bet ir NATO ateitų labai sunkūs laikai. Tai, kas dėjosi prie Donaldo Trumpo JAV, būtų tarsi švelnus vėjelis. Čia ateitų tikras uraganas. <…> Ir išsipildytų pono Putino svajonė – kad NATO žlugtų, kad dalis NATO šalių išeitų ir paskelbtų neutralitetą“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo B. Ivanovas.
„M. Le Pen tikslas – naikinti ir pradėti karą. Jeigu taip nutiktų, tuomet tikimybė, kad mums ant galvų pradės kristi bombos, yra gerokai didesnė. Todėl, jeigu laimės Le Pen, aš trumpai pasakysiu: mums bus šakės. Jokio optimizmo aš neturėčiau“, – pridūrė ekspertas.
Le Pen gali pasinaudoti Macrono padarytomis klaidomis
Pasaulio lyderiams V. Putiną vadinant skerdiku, vykdančiu genocidą, E. Macronas pareiškė nenaudosiantis šio termino Rusijos armijos veiksmas Ukrainoje apibūdinti. Jis taip perspėjo politikus neeskaluoti padėties, esą tai gali paskatinti Maskvą dar labiau išplėsti karą.
Tokia Prancūzijos lyderio pozicija Kyjivui buvo labai skausminga. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė pakvietęs E. Macroną į savo šalį, kad jis savo akimis išvystų įrodymus, jog Rusijos pajėgos vykdė genocidą.
Pasiteiravus ekspertų, kodėl E. Macronas nuolankiau vertina Rusijos agresiją Ukrainoje, palyginus su kitų šalių lyderiais, jie nurodė, kad tai stipriai susiję su prancūzų ideologija ir rinkimais.
VDU docentas, politologas Andžej Pukšto atkreipia dėmesį, kad šios šalies visuomenė, skirtingai nei Baltijos šalių, Lenkijos, Rumunijos ar Moldovos visuomenės, nėra linkusi aktyviai palaikyti Ukrainos.
„Iš vienos pusės lyg ir norima tokiam bendram ES chore būti tarp palaikančiųjų, bet tai yra daroma be didelio entuziazmo, todėl Prancūzija ir yra tarp tų nuosaikiųjų ES valstybių“, – naujienų portalui tv3.lr sakė A. Pukšto.
Prancūzijos piliečiai, pasak B. Ivanovo, yra maksimaliai orientuoti į vidaus politinę dienotvarkę, užsienio reikalai jiems nėra tokie svarbūs, todėl rinkimuose dabartinė E. Macrono priešininkė M. Le Pen gali tuo pasinaudoti.
„Jei mes pasižiūrėsime [prezidento rinkimų] debatus ir kokiais klausimai jų metu yra kalbama, mes suprasime, kad užsienio politika, Ukraina ir karas juose yra labai toli. Visuomenė visiškai klaidingai tą situaciją suvokia. Problema ta, kad pati Prancūzija, priešingai nei kitos Europos šalys, tam tikra prasme yra ant transformacijų slenksčio. Visuomenei rūpi tai, kokiu keliu pati Prancūzija eis, kaip situacija keisis viduje. Ir čia ponui Macronui yra ką veikti. Pabalnoti užsienio politikos žirgo ir atjoti ant jo į rinkimus visus nugalint jam neišeinam nes jis padarė klaidų, kuriomis Le Pen pasinaudojo“, – pabrėžė politologas.
Prancūzijos visuomenėje ilgą laiką vyrauja stiprus prorusiškumas, pažymi L. Linkevičius. Todėl rinkimų metu, anot jo, politiniai varžovai privalo atsižvelgti į rinkėjų nuomones, jų nuotaikas.
„Ir vienas, ir kitas stengiasi įtikti savo rinkėjams. Macronas taip pat, jis stengiasi rodyti dalyvavimą skambučiais Putinui, nors jis tą daryti buvo paprašytas Zelenskio. Yra visiškai priešinga iš Le Pen pusės, tai matysime, kur tų simpatikų daugiau“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė L. Linkevičius.
Pasikartojančiais skambučiais V. Putinui, pasak B. Ivanovo, E. Macronas, manydamas, kad gali karą sustabdyti bandė vaidinti taikdarį, tačiau išėjo priešingai – nepavykus pasiekti taikos šią misiją perėmė M. Le Pen.
„Ji pastoviai aiškina, kad Macronas susimovė, kad pamiršo vidaus politiką – apleido tai, kas kiekvienam prancūzui yra svarbu. <…> Daugelis rinkėjų yra orientuoti į antisisteminę paradigmą. Vienintelis dalykas, kuris gali būti jiems barjeru, tai, kad jie gali nebalsuoti už nacionalizmą. O ponia M. Le Pen yra nacionalistė, naudojanti antieuropinę dienotvarkę“, – sakė B. Ivanovas.
Kokia gali būti rinkimų pabaiga?
Pirmojo rinkimų turo metu E. Macronas laimėjo gavęs 27,84 proc. balsų, o jo varžovė M. Le Pen – 23,15 proc.
Pasiteiravus ekspertų, kokios jų prognozės antrajam rinkimų turui, jie atsakė, kad kovintriga išliks. Tačiau teigia manantys, kad teigimu Prancūzijos visuomenė labiau atsižvelgs į varžovą, nepalaikančio ultraradikalių idėjų.
„Prancūzija sukurta politinės nacijos pagrindu, ne etinės nacijos. Ten yra atvirumo pasauliui ir vertybių prioritetas, tai suteikia vilties, turint omenyje, kad ultraradikalios jėgos, kaip taisyklė, sulaukdavo palaikymo daugiau kaip protesto. Todėl esant dabartiniams kontekstui protesto čia neturėtų būti. <….> Bet aš manau, kad Le Pen neturi tiek daug šansų, yra daugiau ženklų, kad Macronui gali pasisekti“, – kalbėjo B. Ivanovas.
Antrasis Prancūzijos prezidento rinkimų turas įvyks balandžio 24-ąją.
