Per pastarąjį mėnesį smuko G. Nausėdos ir I. Šimonytės palaikymas. G. Nausėdą teigiamai vertina 55,2 proc. respondentų, palyginimui birželį – 63,1 proc. Tačiau G. Nausėda tebėra populiariausias politikas.
Tuo metu I. Šimonytė – penkta pagal populiarumą politikė Lietuvoje. Naujausiais duomenimis ją palankiai vertina 29,9 proc. respondentų, birželį – 39,8 proc., rodo laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu liepos 29–rugpjūčio 5 dienomis atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Jos metu apklausta 1 tūkst. žmonių.
Premjerė taip pat yra viena iš didžiausią neigiamą vertinimą turinčių politikų. Negatyviai ją įvertino 51,2 proc. respondentų.
I. Šimonytę populiarumu kol kas lenkia socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė (49 proc. palaikančiųjų), Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis (42,6 proc. palaikymo balsų) bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Baudžia, nes nuomonės sutampa
Nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys teigia, kad už prezidento reitingų kritimą galima kaltinti jo pasyvumą migrantų krizės metu.
„Iš prezidento buvo tikimasi didesnio aktyvumo migrantų krizės laikotarpiu, kai šimtai žmonių per sieną ėjo. Faktiškai G. Nausėda, lyginant su tuo susirūpinimu, kuris buvo visuomenėje, atrodė sutrikęs. Iš jo buvo tikimasi daugiau“, – tv3.lt sakė V. Gaidys.
Jis primena, kad analogiškai prezidento reitingai krito ir 2019 metų rudenį, kai Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilo gaisras.
„Reitingas nukrito, kadangi jis ten nepasirodė, tvirtai nestovėjo“, – prisiminė V. Gaidys.
Tuo metu vertindamas reitingus, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Andžej Pukšto įžvelgia, kad G. Nausėdos reitingas galėjo ženkliai smukti dėl to, kad jo ir Vyriausybės pozicijos pastaruoju metu sutampa.
„Pastarosiose krizėse prezidento pozicija labai stipriai nesiskiria nuo Vyriausybės pozicijos, jei kalbėsime apie pastarąsias kelias savaites, negrįšime prie Šeimų maršo. Kas liečia migrantų krizę, kas liečia situaciją dėl pandemijos, atrodo, kad jo pozicija labai stipriai nesiskiria nuo I. Šimonytės, nuo Vyriausybės.
Ko gero, daliai žmonių tas nėra priimtina ir galbūt jie laukia didesnės konfrontacijos su Vyriausybe. Gal jie priprato prie ankstesnio G. Nausėdos“, – tv3.lt kalbėjo A. Pukšto.
Premjeras pasmerktas būti nepopuliariu
O štai I. Šimonytės reitingai, anot A. Pukšto, galėjo kristi ne tik dėl migrantų krizės bei COVID-19 pandemijos valdymo. Politologo teigimu, premjerų reitingai dažniausiai Lietuvoje niekada nebūna aukšti.
„Jeigu peržiūrėtume nepriklausomos Lietuvos istoriją, labai retai kada premjeras yra populiarus. Premjero kėdė ir postas yra labai nedėkingas, nes premjeras atlieka visą vidaus politikos ir gerą, ir blogą darbą, jis atsakingas už visas krizes“, – sakė A. Pukšto.
Jam antrina ir V. Gaidys.
„Premjerui sunku būti populiariu, nes reikia priimti kažkokius sprendimus. O dalis sprendimų pusei žmonių patinka, pusei nepatinka“, – sakė sociologas.
Be to, anot VDU docento, Lietuva išlepo gyventi be krizių, todėl joms nėra pasiruošusi nei visuomenė, nei patys politikai.
„Jeigu pažiūrėsime per pastaruosius 20 metų, neskaitant ekonominių krizių, didelių sukrėtimų neturėjome. Ko gero, ir visuomenė, ir politikai yra atpratę ir nepasiruošę krizėms. Ko gero, šiek tiek šlubuoja ir komunikacija. Negali sakyti, kad krizės nebuvo suvaldytos, bet šlubuoja komunikacija ir politikams trūksta subtilesnių ėjimų“, – svarstė politologas.
A. Pukšto I. Šimonytei siūlo skirti daugiau laiko bendrauti su žmonėmis bei išaiškinti jiems vienokius ar kitokius Vyriausybės priimamus sprendimus.
„Manau, kad bendravimo su žmonėms ir aiškinimo atskirų sprendimų trūksta. Kitas dalykas, gal kai kuriuose sprendimuose reikia mažinti aštrius kampus, kiek tai įmanoma. Bet vis tiek, mano galva, išėjimas į žmones I. Šimonytei praverstų – bendrauti su atskirų profesijų žmonėmis, su profsąjungomis, su regionų atstovais. Čia tos komunikacijos visgi trūksta“, – sakė A. Pukšto.
