Vaikams grįžus į kolektyvus ypač nuogąstaujama dėl spartesnio koronaviruso plitimo. Specialistai patvirtina, kad to išvengti būtų sunku, nors ir nesiryžta prognozuoti, ar dėl to galėtų kilti sergamumas COVID-19 ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir vaikų grupėje.
Virusas gąsdina vėlesnėmis pasekmėmis
Ar išties koronavirusas, kuriam pastaraisiais metais skiriama taip daug dėmesio, vaikams nėra toks pavojingas? Atsakydamas į šį klausimą Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vadovas Vaidotas Gurskis atkreipė dėmesį į keletą dalykų.
„Mes stebėjome įvairius koronavirusinės infekcijos pasireiškimus, ypač daug ligoninėje gydomų vaikų buvo stebima 2020 m. vasarą. Jau esu kalbėjęs apie cukraligės atvejus, tai, kad po pirmosios bangos 2020 m. antro pusmečio metu stebėjome naujų cukrinio diabeto atvejų padaugėjimą. Lyginant su ankstesniais metais, buvo fiksuojamas beveik dvigubas skaičius.
Taip pat koronaviruso piko metu, lapkričio, gruodžio mėnesį, matėme daug, t. y. 8 sunkiausios būklės atvejus, kurie gydėsi pas mus Kauno klinikose, kada pasireiškė vadinamasis sisteminis uždegiminis atsakas“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo jis.
„Bet mes matome ir literatūros duomenis, ir pasaulio duomenis, kad štai Amerikoje dabar daug tokių atvejų, sergančių sunkiai, ypač tose valstijose ir apygardose, kur didelis sergamumas“, – sakė V. Gurskis.
Kaip patikslino gydytojas, multisisteminio atsako sindromas – tai nekontroliuojamas, viruso sukeltas uždegimas, kai jau paties viruso nėra, bet, sakant populiariai, žmogaus imuninė sistema tuo metu „išprotėja“.
„Tada ji pradeda pulti savo organus, paveikia kraujo ląsteles, prasideda karščiavimas. Iš tiesų sergama sunkiai, kai kurie atvejai galimi ir iki inkstų nepakankamumo. Laimei, visi minėti atvejai pas mus baigėsi sėkmingai, pritaikyti reikiami gydymo metodai“, – sakė jis.
Prisimindamas šių metų pavasarį, kada Lietuvą pasiekė „britiškoji“ (alfa) koronaviruso atmaina, gydytojas pasakojo, kad tuo metu jau matyta kitokių pasireiškimų, kovidinių pneumonijų, būdingų ir suaugusiems.
Ligą išduoda liekamieji reiškiniai
Gydytojas pridūrė, kad buvo ir keletas tokių atvejų – vaikų, kurie sirgo onkologinėmis, kitomis lėtinėmis ligomis.
„Jie pasveiko, bet reikalavo gydymo reanimacijoje, didelės tėkmės deguonies terapijos, tačiau nebuvo nė vieno ventiliuojamo. Tie atvejai buvo lengvesni nei suaugusiųjų ir šiuo požiūriu vaikams pasisekė.
Bet mes matome ir literatūros duomenis, ir pasaulio duomenis, kad štai Amerikoje dabar daug tokių atvejų, sergančių sunkiai, ypač tose valstijose ir apygardose, kur didelis sergamumas. Ten reanimacijos perpildytos, pilna ir kovidine pneumonija sergančiųjų“, – kalbėjo V. Gurkis.
Anot jo, kitas dalykas, nors vaikai tikrai gali lengvai persirgti ir kitą kartą patys tėvai apie tai nė neįtaria, buvusią infekciją išduoda vėliau atsirandantis pokividinis sindromas.
„Pasireiškia kažkoks nuovargis, atminties, kognityvinių funkcijų pablogėjimas. Taigi tiesiogiai koronavirusinė infekcija veikia vaikų populiaciją, bet, kalbėkime tiesą, ji yra žymiai mažiau pažeidžiama, galima pasidžiaugti ir tuo, mirčių atvejų bent Lietuvoje nefiksuota“, – dėstė jis.
Dar neatsakyta, kodėl vaikai serga lengviau
Anot Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos dr. Ingos Ivaškevičienės, nėra iki galo atsakyta, kodėl virusas vaikams daugeliu atvejų nėra toks pavojingas.
„Nėra dar patvirtintos šimtaprocentinės teorijos, kodėl vaikai yra mažiau pažeidžiami. Tačiau dabar daugiausiai galvojama apie tai, kad jie turi mažiau tam tikrų receptorių, prie kurių jungiasi virusas ir taip patenka į ląstelę.
Be abejo, kad vaikai šioje situacijoje mažiau nukenčia, bet labai sunku lyginti – turbūt bet kuris atvejis, bet kuris susirgimas, kai vaikas patenka į ligoninę, tai jau yra neigiamas poveikis jo sveikatai ir visai šeimai. Tai labai sunku vartoti tokius terminus „lengvesnis“, „sunkesnis“, – „Žinių radijo“ laidoje pasakojo gydytoja.
Anot jos, lyginant su kitomis vaikų infekcinėmis ligomis, koronavirusą būtų galima priskirti prie gana dažnai pasitaikančių.
„Kiekvienas vaiko gydymas intensyvios terapijos skyriuje yra labai reikšminga situacija. Ir jei turėtume kitą infekcinę ligą, dėl kurios vaikai būtų gydomi intensyvios terapijos skyriuje, apie ją irgi labai daug kalbėtume. Bet COVID-19 savo statistiniais rodikliais išeina iš bet kokių rėmų, nes nieko panašaus mes, šiame amžiuje gyvenantys žmonės, nesame matę“, – pastebėjo vaikų gydytoja.
Kitos infekcinės ligos gali smogti dviguba jėga
Paprašyta pakomentuoti dabartinę situaciją ligoninėje, I. Ivaškevičienė nurodė, kad jei dar prieš dar neseniai buvo galima sakyti, kad situacija gana stabili – vidutiniškai būdavo gydoma apie 3–5 vaikus, dabar stebimas ženklus padidėjimas.
„Nei nuo mokslo, nei nuo statistikos, nei nuo epidemiologijos nepabėgsi. Kai vaikai pradėjo eiti į kolektyvus, pradėjo didėti sergamumas. Negaliu pasakyti, kad toliau tik blogės. Kas bus po savaitės, sunku prognozuoti, nes situacijos dažnai būna banguojančios.
„Kaip kad yra JAV arba Australijoje, jie tą matė, kai kurių virusų grįžimą dviguba jėga, tai tokių užuominų yra ir pas mus“, – įspėjo I. Ivaškevičienė.
Bet matome situaciją Lietuvoje ir kuo daugiau savivaldybių tampa juodomis, to teigiamo postūmio vargu ar galima tikėtis. Nes didžioji dalis vaikų yra neskiepyti ir grįžus į kolektyvus kitaip nebus“, – konstatavo ji.
Gydytoja taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną nerimą keliantį dalyką – stebimas ir kitų infekcinių ligų padidėjimas.
„Karantino sąlygomis, kai vaikai nebendravo vieni su kitais, jie ir nesirgo. O dabar grįžta [į kolektyvus] ir yra toks RSV (respiracinis sincitinis virusas) virusas, tai jis gali grįžti net dviguba jėga. Nes tie vaikai, kurie pernai nesirgo, vis tiek turi savo imunitetą sukurti. Kaip kad yra JAV arba Australijoje, jie tą matė, kai kurių virusų grįžimą dviguba jėga, tai tokių užuominų yra ir pas mus“, – kalbėjo I. Ivaškevičienė.
Kiek vaikai nešioja virusą?
Prabilęs apie vieną prevencinių priemonių apsisaugoti nuo COVID-19, V. Gurskis pabrėžė, kad jei norima patvaresnio kolektyvinio imuniteto, reikia susitelkti ir į šią aptariamą visuomenės grupę. Todėl, jo teigimu, nereikėtų stebėtis, kad ilgainiui vis daugiau vaikų įsitrauks į vakcinavimą.
Visgi gydytojas pabrėžė, kad čia yra svarbūs keli dalykai. Visų pirma, ne vienoje šalyje, Danijoje (kuri tik nuo liepos 14 d. leido registruotis skiepams vaikus), Jungtinėje Karalystėje vyksta diskusijos apie tai kokia, pirmiausia, yra pačių vaikų nuomonė apie skiepus, be abejo, įtraukiant ir tėvus.
„Jei grįžtume į Lietuvos situaciją, mes turime tikslą paskiepyti 2 mln. suaugusiųjų. Dabar pirmąją doze turime paskiepiję virš 1 mln. 720 tūkst. ir kalbame, kad dar reikėtų paskiepyti apie 90 tūkst. vaikų. Ir mintis yra tokia, kuri priimtina Danijoje, JAV, kadangi tai yra židininiu būdu plintanti infekcija, skiepijant kuo didesnę suaugusiųjų dalį, židinių tikimybė kolektyvuose, pramogų leidimo vietose mažėja. Bet lieka ratas šeimoje ir paaugliai dalyvauja tame [platinant virusą]“, – komentavo gydytojas.
Tiesa, jis paminėjo, kad studijos dėl buvimo viruso nešiotojais tam tikrose amžiaus grupėse, yra prieštaringos. V. Gurskis nurodė vieną paskutiniųjų, amerikiečių paskelbtą studiją, kur dalyvaujant 5 544 asmenims buvo tirtas viruso nešiojimas iki 5 m. amžiaus grupėje, 5–17 m. ir tarp vyresnių.
„Kas buvo išsiaiškinta, kad viruso nešiojimas ar mažų, ar didelių vaikų grupėje nesiskyrė. Kas dar įdomu, kad tiriamieji buvo grupuojami ir pagal tai, turėjo simptomus ar ne. Tai lyginant besimptomius nešiotojus suaugusius ir vaikus iki 5 m. amžiaus, tarp suaugusių buvo 193, kai vaikų tik 3.
Aišku, statistinės patikimos išvados iš to negalimos, bet peršasi mintis, kad besimptomis nešiojimas ypač mažiems vaikams yra retas. Bet vyresnių grupėje tas nešiojimas vyksta ir tai yra tas argumentas, dėl ko reikėtų diskutuoti“, – kalbėjo V. Gurskis.
Neskiepijant vaikų neįmanomas kolektyvinis imunitetas?
Paklausta, ar masinis vaikų vakcinavimas nuo COVID-19 būtų pagrindinis raktas sprendžiant kolektyvinio imuniteto klausimą, VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė tuo buvo linkusi abejoti.
„Nemanau, kad vaikų vakcinacija būtų visų problemų sprendimas. Bet nuomonės yra skirtingos ir šiuo klausimu nesutaria specialistai visame pasaulyje, Europoje. Žinome JAV įtakingos agentūros poziciją, kad jie siūlys vyriausybei nevakcinuoti vaikų, nors vakcinos paaugliams yra tinkamos ir patikrintos.
Šalys laikosi skirtingos pozicijos, pavyzdžiui, ir Vokietijos buvo gana atsargi pozicija, kad jie iš pradžių nelabai ruošėsi skiepyti vaikus, tik rizikos grupės vaikus, paauglius, bet dabar ta pozicija yra pasikeitusi daugėjant infekcijų atvejų skaičiui mokyklose“, – kalbėjo ji naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Profesorė konstatavo, kad šis klausimas nėra toks paprastas ir vienareikšmis, todėl ir diskutuojamas labai aukštame lygyje ir įvairiausių specialistų.
„Ar tai padėtų išspręsti visas problemas? Abejoju, nes visgi dabar problema yra didžiausios rizikos asmenys ir šį klausimą reikėtų kažkokiu būtu pirmiausia efektyviai išspręsti“, – akcentavo A. Žvirblienė.
DIENOS PJŪVIS. Danija atšaukia visus ribojimus: ar taip galėtų būti ir Lietuvoje?
Baiminasi priešingo efekto dėl vaikų skiepijimo
Antrindamas pašnekovei užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pritarė, kad jei bus labai forsuojamas vaikų vakcinacijos klausimas ir net diskusijos, galima susilaukti priešingo efekto.
„Juo labiau turėkime omenyje, kad jei lygintume vaikus nuo 5 iki 17 m., jų hospitalizacijos laipsnis yra 4 kartus mažesnis už vyresnius žmones nuo 18 iki 29 metų, o mirties tikimybė dar mažesnė. Tad, aišku, kad vaikai nėra pagrindinis šaltinis, kuris gali ypač apkrauti sveikatos priežiūros sistemą“, – kalbėjo jis. Tačiau kartu jis siūlė nepamiršti, kad vaikai gali atnešti infekciją į namus, savo seneliams.
„Todėl čia pirmas uždavinys, kad seneliai būtų įgiję imunitetą, o ne vaikai“, – pabrėžė jis.
Penktadienio Statistikos duomenimis, šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 716 tūkst. 628 žmonės, visiškai vakcinuota – 1 mln. 590 tūkst. 116 asmenų.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 61,4 proc. žmonių, tarp vyresnių nei 12 metų gyventojų paskiepyta 70 proc. žmonių.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi per 4,55 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudota daugiau nei 3,12 mln. dozių.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 699 tūkst. 824 žmonės, visiškai vakcinuota – 1 mln. 568 tūkst. 12 asmenų.
