Grėsmės akivaizdoje itin svarbus tampa pilietinis pasipriešinimas, kuris gali būti kelių rūšių: ginkluotas, neginkluotas (nekolaboravimas, nepaklusnumas okupacinei valdžiai), informacinis (pasipriešinimas, kai žmonės tarpusavyje dalijasi informacija, pavyzdžiui, platina leidinius); kibernetinis ir kt.
„Manau, šiais laikais tas pilietinis pasipriešinimas gali apimti žymiai platesnes sferas, negu buvo prieš tai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ teigė karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis.
Kaip atrodytų mūsų pilietinis pasipriešinimas?
Eksperto nuomone, kalbant apie pilietinį pasipriešinimą be reikalo atskiriami piliečiai ir kariuomenė.
„Kariuomenė yra tie patys piliečiai, tik išdrįso paimti į rankas ginklą ir išdrįso dedikuoti savo gyvenimo laiką. Jie išdrįso pasirašyti sutartį su kariuomene tam, kad jie atliks tam tikrą darbą, o kita visuomenės dalis juos išlaikys tam tikrą laiką.
Pilietinė visuomenė ir kariuomenė yra tas pats, tik vieni žmonės kiekvieną dieną užsiima savo kasdieniais darbai, o kiti dedikuoja savo laiką visam tam“, – komentavo D. Antanaitis.
Anot D. Antanaičio, Lietuvoje pilietinis pasipriešinimas galėtų vykti keliais etapais. Pirmiausia, pirmąjį priešo smūgį atremtų kariuomenė. Tuomet įvyktų gyventojų mobilizacija.
„Mes dažnai šiais laikais kalbame apie bėgimą, evakuaciją. Jeigu tu bėgsi, priešo nesustabdysi – turi atsistoti ir kalti atgal. Manau, tai yra esminis dalykas“, – teigė atsargos majoras.
Po šių veiksmų eitų neginkluotas pasipriešinimas, o kartu derinamos ir kitos rezistencijos formos.
Antanaitis: nereikia turėti jokių iliuzijų – mes patys atsakingi už savo saugumą
D. Antanaitis pabrėžia, kad turime vystyti ir savo karinius pajėgumus, ir pilietinį pasipriešinimą, mat iki sulaukiant sąjungininkų pagalbos pirmiausia turėsime gintis patys.
„Be abejo, pirmą smūgį mes patys turėsime atremti ir čia nereikia turėti jokių iliuzijų – mes patys atsakingi už savo saugumą. Neateis joks britas ar norvegas mums padėti, jeigu mes patys nesipriešinsime.
„Pasižiūrėkime į ukrainiečius: jeigu jie nebūtų kovoję, jeigu jie pasiduotų, ir nebūtų tos pagalbos. Bet matome, kad jie rodo valią ne tik dainuoti dainas, bet iš tikrųjų gintis ir gina teisę į savo gyvybę ir gauna pagalbą“, – pridūrė jis.
Nors viešumoje dažnai minimas 5-asis straipsnis, nurodantis, kad užpuolus vieną NATO šalį, kiekviena iš Aljanso narių, „įgyvendindama individualios ar kolektyvinės savigynos teisę, <...>, nedelsdama suteiks pagalbą užpultai ar užpultoms Šalims, <...> įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą“, prieš jį eina 3-iasis straipsnis.
Jame teigiama, kad NATO šalys palaiko ir plėtoja „individualų ir kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti“. Kitaip tariant, valstybės pirmiausia turi būti pačios pasiruošusios apsiginti.
„Tai čia kažkokių iliuzijų nereikia – mes patys esame atsakingi už savo saugumą ir patys privalome pasirūpinti“, – akcentavo D. Antanaitis.
Guzevičius: „Mes jau per 35 metus tiesiog miegojome“
Atsargos pulkininkas, vienas iš Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) įkūrėjų Saulius Guzevičius pažymi – labai svarbu galvoti ne tik apie tai, ką darysime galimo ginkluoto konflikto atveju, bet ir apie tai, kaip ruošiamės atremti grėsmes šiandien.
„Mes jau per 35 metus tiesiog miegojome. Gynybos biudžetas buvo neleistinai mažas – nuo 2008 m. buvo apie 0,78 proc. [nuo BVP]“, – laidoje kalbėjo jis.
„Prieš keletą savaičių buvo labai aiškiai pasakyta mūsų krašto apsaugos sistemos, kad mūsų dangus yra skylėtas. Todėl mes patys turime užduoti klausimą – ką mes veikėme tuos 35 metus? Kodėl mes nepadarėme, kas yra reikalinga? Dabar yra netgi desperatiškai dairomasi, kaipgi pakankamai tą biudžetą sugeneruoti? Labai svarbu klausimas, kokia ginkluotė yra perkama. Ir čia visuomenės rūpestis labai svarbus“, – dėstė atsargos karininkas.
Anot S. Guzevičiaus, Lietuva jau dabar gyvena hibridinio karo sąlygomis.
„Kai dar 2012 m. tuometinė prezidentė pasakė, kad mes gyvename informacinio karo sąlygomis, dabar jau net ne grėsmės, o išpuoliai yra išsiplėtę ir mes turime visą „paketą“, visus penkis elementus“, – atkreipė dėmesį jis.
Šiuos penkis hibridinio karo elementus sudaro informaciniai išpuoliai, kibernetiniai išpuoliai; šnipinėjimas; kinetiniai išpuoliai, tokie kaip nelegalių migrantų srautai ar Lietuvoje prieglobstį radusių opozicijos atstovų sumušimai; sabotažai.
„Todėl visuomenės edukacija ir atsparumas, jau dabar domėjimasis savo gynyba – štai čia yra vienas iš lemiančių veiksnių“, – apibendrino S. Guzevičius.
Tiesa, gerai gynybai reikia ir pakankamo kiekio rerzervo karių. Į klausimą, kaip pasiekti didesnį rezervistų skaičių, pašnekovas atsako nedvejodamas – reikia visuotinio šaukimo.
„Turėti pakankamą rezervą? Atsakymas labai paprastas – visuotinis šaukimas, bent jau vaikinų. Mes jau ir taip nemažai kalbame, bet dar jo nėra, už tai nėra pakankamai rezervo. Tai paimkime ir padarykime vieną dieną, ir pakankamai ginkluotės nupirkime tam rezervui apginkluoti“, – ragino vienas iš SOP įkūrėjų.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
