Tik klausimas, ar Lietuva sugebės viską padaryti, kad bent jau dalis karo pramonei skiriamų milijardų liktų mūsų šalyje ir mūsų žmonėms.
Prancūzų ginkluotės gamintojai dirba ir skaičiuoja kokius pajėgumus gali išvystyti artimiausiais metais. Lygiai tą patį daro vokiečių, skandinavų ir kitų šalių įmonės, kurios dirba gynybos pramonėje. Visi supranta, kad Europai kalbant apie apsiginklavimą, teks užkurti fabrikus ir stakles visu pajėgumu.
„Europos Sąjungoje nėra pakankamai gamybinių pajėgumų tam, kad įgyvendintume visus užsibrėžtus ambicingus planus. Bet kokiu atveju, reikės statyti naujus fabrikus, naujas tiekimo grandines ir Lietuva turi unikalią galimybę tapti tų grandinių dalimi“, – teigė „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Europos Sąjunga žada skolinti ir leisti skolintis dar daugiau šalims narėms, pinigus nukreipiant į gynybą. Vokiečiai paskelbė apie 500 milijardų investicijas į šią sritį, biudžetus didina prancūzai, britai, skandinavai. Jau nekalbant apie lenkus ir Baltijos šalis. Tad dabar klausimas, kuriose šalyse milijardai pasiliks.
„Mes galime sudalyvauti nuo naujų technologijų kūrimo iki to, kad mes galėsime įsiterpti į grandines. Nes tam, kad užkurti gynybos pramonę, reikia padidinti gamybą. Padidinti gamybą, kurią mes turime, su dabartine infrastruktūra yra sudėtinga. Todėl gamintojai turės ieškoti iš kur, iš išorės nusipirkti. Ir čia yra mūsų šansas pasakyti gamintojams, kad mes galime padėti jums gaminti daugiau ar greičiau“, – sakė atsargos majoras, gynybos pramonės atstovas Darius Antanaitis.
Ieško, kaip palengvinti biurokratinę naštą
Į Lietuvą jau ateina vokiečių „Rheinmetall“, amerikiečių „Northrop Grumann“. Lietuvos valdžia sako, kad derasi ir su kitomis užsienio kompanijomis.
„Kurti bendras įmones Lietuvoje. Bendras, tai reiškia dalinantis rizikas. Tiek kapitalo investicijų, tiek teisinio reguliavimo, tiek tos pagamintos produkcijos realizavimo rinkoje, dalį paliekant Lietuvos kariniuose sandėliuose“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Europos Sąjungos biurokratai prikūrė daugybę taisyklių ir suvaržymų, kitaip tariant, biurokratinės naštos. Tad mūsų Vyriausybė jau ieško, kaip palengvinti šią naštą bent jau Lietuvoje.
„Siūloma pavesti ministerijoms atsižvelgiant į ministrams pavestas valdymo sritis, įvertinti poreikį parengti teisės aktus, sudarančius sąlygas mažinti perteklinius reikalavimus, taip pat administracinę naštą ir kitas finansines išlaidas, pakeitimų projektus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Atsirastų brangių darbo vietų
Daugiau gamybos Lietuvoje reiškia papildomas darbo vietas lietuviams, o atlyginimai šiame sektoriuje didesni nei kitur. Be to, mokesčiai taip pat būtų mokami mūsų šalyje.
„Aš matau tai kaip didelę galimybę ir netgi galbūt būtinybę. Nes jeigu mes tuo nepasinaudosime, tai tos lėšos, kurias mes didžiąja dalimi skolinsimės, investuodami į krašto apsaugą, iškeliaus į kitas valstybes. Tai labai džiugu būtų, kad tos lėšos, kiek įmanoma didesnė dalis, pasiliktų Lietuvos ekonomikoje“, – sakė Ž. Mauricas.
„Užsakius tam tikrą, vienokią ar kitokią techniką, mes ją galutinai surinkti galime čia. Jeigu negalime surinkti, galutinai sukomplektuoti, tai galbūt galima aptarnauti, tokiu būdu sukuriant tą vertę, darbo vietas ir paskatinti per surenkamus mokesčius tą mūsų ekonomiką lygiai taip pat“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Vis tik langas pritraukti investicijoms gynybos srityje yra ribotas, tad reikia paskubėti.
„Nuo 6 iki 10 metų gynybos pramonė turės būti užkurta, kad papildytume ištaškytus sandėlius. Po to, be abejo, tos apsukos sumažės, nes sandėliai bus užpildyti ir nebereikės tokių didelių pirkimų“, – teigė D. Antanaitis.
„Mūsų didelis finansavimas tampa tokiu skatinančiu efektu, kuris gali užkurti mūsų gynybos pramonės augimą. O gigantų, tokių kaip „Rheinmetall“, atėjimas tikrai tampa didžiuoju banginiu, aplink kurį gali suktis kiti ekosistemos dalyviai“, – sakė L. Savickas.
Krašto apsaugos ministrė yra sakiusi, kad planas yra gaminti Lietuvoje įvairaus kalibro amuniciją, sukurti remonto bazes karinei technikai aptarnauti, išvystyti net ir karinių laivų statybos pramonę.
„Ir jeigu mums pavyks sukurti tą pramonę, mes kaip ir mažasis Izraelis netgi galime tapti, kuris taip pat turi didžiulę pramonę, ir ji prisideda ne tik prie ekonomikos augimo, kuria darbo vietas, bet taip pat ir labai stipriai prisideda prie technologinio progreso valstybės“, – teigė Ž. Mauricas.
Tiesa, verslininkai dabar kalba, kad norint pritraukti investicijas, negalima didinti mokesčių verslui. O būtent tą daryti nori dabartinė valdžia, dėl gynybos mokesčius didindami tiek eiliniams gyventojams, tiek ir įmonėms.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
