pilietinis pasipriešinimas

Seimas antradienį planuoja balsuoti, kad ginklų savininkai privalėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Lauryno Kasčiūno inicijuotoms pataisoms yra pritarusi ir Vyriausybė. Numatoma Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinti, kad norėdami gauti leidimą A ir B kategorijų ginklams ar juos pratęsti asmenys turėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą.

Kas yra pilietinis pasipriešinimas? Į šį klausimą vis dar geba atsakyti retas lietuvis, tad internete veikti pradeda nauja edukacinė platforma „Mobilizacijos mokykla“. Valandos trukmės kursą galės išeiti visi norintieji, užduotis įveikę tautiečiai gaus ir sertifikatą. Žmonės internete galės įgyti žinių apie pilietinį pasipriešinimą ir pasirengimą mobilizacijai.

Ukrainoje tebesitęsiant karui, į Lietuvos šaudyklas plūsta lietuviai, norintys išmokti taikliai šaudyti, tinkamai valdyti ir prižiūrėti ginklus. Pasak tokių mokymų organizatorių, žmonių, norinčių mokytis kariauti, antplūdį jie pajuto karo pradžioje. Šaudyti veržėsi įvairių specialybių atstovai, dalis jų įsigijo ir ginklus ir dabar nuolat tobulina šaudymo įgūdžius. Atvirų durų diena šaudykloje Jonavos pašonėje priviliojo kelias dešimtis entuziastų.

Lietuva dar labiau stiprina savo gynybą prieš galimas grėsmes. Vyriausybė trečiadienį patvirtino pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planą. Dokumentas suskirstytas į keturias kryptis: atsparumo stiprinimo, pilietinės valios stiprinimo bei žinių ir įgūdžių, reikalingų tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, teikimo ir ugdymo.

Kodėl stringa piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui planas? Tokį klausimą kėlė Seimo nariai ir ragino nieko nelaukiant, kuo greičiau valdžią priimti sprendimus ir ruošti gyventojus gynybai. Politikai beda pirštu į susidariusią pavojingą situaciją prie Lietuvos sienos – Rusijos bei Baltarusijos veiksmus. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas ragino Vyriausybę greičiau priimti pilietinio pasipriešinimo planą.

Praėjus daugiau nei metams nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios, Seime parlamentarus šauliai mokė pilietinio pasipriešinimo įgūdžių. Mat iškilus karo grėsmei ar karo padėties atveju, parlamento veikla – gyvybinė šalies funkcija, ir į posėdį išrinktieji turėtų susirinkti. Šauliai politikus mokė ir išgyvenimo – rišti turniketus, atlikti kitas skubios medicinos procedūras, susikrauti išgyvenimo krepšius, o taip pat – kaip naudotis ginklais.

Per metus pilietinio pasipriešinimo kursą išlaikė 3000 žmonių. Specialistai sutaria – tai yra per mažai. Kaip ruošti piliečius krizės atveju idėjų yra įvairių: vieni siūlo įvesti privalomą šauktinių kariuomenę, kiti atsakomybę permeta Šaulių sąjungai. Kilus karui kiekvienas pilietis turėtų atlikti tam tikrą funkciją. Tai – pilietinis pasipriešinimas. Kad civiliai galėtų teikti pagalbą kariuomenei, jie turi įgauti žinių ir praeiti specialius mokymus.

Vis garsiau kalbama, kad už Lietuvos gynybą atsakinga ne tik šalies kariuomenė ar NATO, bet kiekvienas iš mūsų. Pripažįstama, kad didelė visuomenės dalis nežino, ką reikėtų daryti karo atveju. Politikų nuomone, visi piliečiai ir valstybės institucijos turėtų galvoti, kad karas laukia vos už kelių metų, tik tada būtų judama į priekį pilietinio pasipriešinimo srityje.

Net trečdalis rusų mano, kad jau dabar yra poreikis pradėti karą prieš Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Tai parodė naujausia Rusijos piliečių apklausa. Bet nei tai, nei Putino sukeltas karas Ukrainoje negali išjudinti Lietuvos politikų ir valdininkų. Pernai priėmus pilietinio pasipriešinimo strategiją, per metus valdžia nesugebėjo net parengti jos įgyvendinimo plano, o paskaitas apie tai, kaip reikėtų priešintis okupantui, išklausė vos 3 tūkstančiai gyventojų.

Lietuvoje reikėtų surengti visuotinius pilietinio pasipriešinimo mokymus, sako Šaulių sąjungos vadovas Linas Idzelis. Anot jo, mokymai turėtų vykti kiekvienoje savivaldybėje ir turėtų būti kartojami bent kelerius metus, kad išryškėtų didžiausios pilietinio pasipriešinimo strategijos spragos ir jos būtų išspręstos. Neseniai Rusijoje atlikta sociologinė apklausa rodo, kad trečdalis rusų pateisintų karinius veiksmus prieš Baltijos šalis.

Rusijoje atlikta sociologinė apklausa rodo, kad trečdalis žmonių pateisintų karinius veiksmus prieš Baltijos valstybes. Be kariuomenės ir sąjungininkų valstybę turėtų ginti ir jos piliečiai, tačiau pilietinės rezistencijos kursai nevyksta. Visuomenė nežino, ką reiktų daryti užpuolimo atveju. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo, kad visuomenės ruošimą perimtų Šaulių sąjunga. Keliama nacionalinių pilietinio pasipriešinimo kursų idėja.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį aiškinsis, kas beveik per metus padaryta įgyvendinant pilietinio pasipriešinimo strategiją. „Žiūrėsime, kaip sekasi rengti visuomenę pilietiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui. (...) Tikimės pozityvaus pokyčio praktiniuose sprendimuose ir atliepimo į mūsų idėjas“, – BNS sakė NSGK pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Politikai svarsto, kaip ruoštis galimai Rusijos agresijai ir apmokyti 200–300 tūkst. lietuvių pilietinio pasipriešinimo pagrindų. Esą, jei tokia dalis tautiečių žinotų, kaip pakenkti priešui ir padėti savoms pajėgoms, Rusijai tai gali būti lemiamas veiksnys nesikėsinti į mūsų teritoriją. O į ją, anot kariškių, jau dairosi ne tik rusai, bet ir baltarusiai. Mat Baltarusijoje jau ne vienerius metus platinamas naratyvas, kad Vilnius yra ne Lietuvos, o būtent Baltarusijos miestas.

Antradienį Seimas galutinai apsisprendė – patvirtino piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Gyventojai bus ruošiami priešintis prieš Lietuvą nukreiptai agresijai ir okupacijai. Absoliuti dauguma parlamentarų balsavo „už“ projekto įtvirtinimą – 114 iš 115. Vienas Seimo narys susilaikė, o balsavusiųjų „prieš“ nebuvo. Projekte numatyta, kad pilietinis ugdymas taps švietimo dalimi.

Seimas antradienį planuoja tvirtinti Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Šiuo dokumentu siekiama „ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai“. Projekte išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.

Ukrainoje vykstant Rusijos pradėtam karui, gyventojai aktyviai įsitraukia ne tik į ginkluotą, bet ir į taikų pasipriešinimą. Nufilmuotoje medžiagoje matyti, kaip liudininkė, nupasakojanti matomus vaizdus ukrainietiškai, rodo, filmuoja, kaip neginkluoti žmonės bando stabdyti tanką. Vienas vyras į tanką įsiremia rankomis, galiausiai atsiklaupia prieš jį. Visą vaizdo įrašą galite pamatyti teksto viršuje.

Pilietinis pasipriešinimas būtų vienas iš esminių sėkmės faktorių Lietuvai ginantis nuo agresijos, sako Lietuvos šaulių sąjungos vadas ats. plk. ltn. Liudas Gumbinas. Penktadienį Vilniuje atidarydamas tarptautinę konferenciją „Pilietinė gynyba hibridiniame kare“, sąjungos vadas pabrėžė, kad karus laimi ne tie, kurie turi gausesnes pajėgas, bet tie, kurie sugeba palaužti priešininko valią, teigiama išplatintame pranešime spaudai.