Darbdavių atstovai BNS praėjusią savaitę teigė, kad palaikytų siūlymą didinti pelno bei pridėtinės vertės mokesčius (PVM). Tuo metu profsąjungos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai BNS sakė manantys, kad PVM neturėtų būti didinamas, ir siūlo didinti pelno mokestį bei atsisakyti kai kurių lengvatų.
„Kadangi žadėjom premjerei, tai tikslas yra susėsti ir pasišnekėti, paieškoti bendrų sąlyčio taškų“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija pristatė keturias alternatyvas.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Trišalės tarybos ir Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vertinimo bus laukiama maždaug porą savaičių ir tuomet jį svarstys politikai.
Pagal Finansų ministerijos pristatytą pirmąjį variantą siūloma iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas. Siūloma peržiūrėti progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą.
Pagal antrąjį – 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą ir 1 punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, pagal trečiąjį – pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 2 punktais iki 17 proc., lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms – 5 punktais iki 10 proc., tai pat siūloma naikinti šildymo PVM lengvatą centralizuotam šildymui, atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, taip pat ir sveikatos sektoriuje bei pakeisti verslo liudijimų apmokestinimą
Ketvirtuoju variantu siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis, sumažinant joms tenkančią GPM dalį. Taip pat siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 proc.
