Prieš „Zapad“ pratybas – įtartinas objektas prie Vilniaus: karybos ekspertas įvertino grėsmę

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ministras tvirtina, kad dronas šalia Vilniaus oro uosto skraidė teisėtai

Karybos ekspertas – apie Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą: „Turime remti“

Vilniaus oro uoste pasieniečiai sulaikė iš Švedijos už įstatymų pažeidimus deportuotą lietuvį

Pasak D. Antanaičio, Lietuvos institucijų reakcija ir įvykdytos procedūros į radarų pastebėtą objektą buvo atliktos teisingai.

„Manau, kad procedūros įvykdytos teisingai, nes yra labai gera sąveika tarp civilinių institucijų ir kariuomenės. Ir tai, kaip buvo sureaguota, ypač dabartiniame kontekste, tai buvo labai savo laiku ir, mano galva, teisingai sureaguota“, – dalinosi karybos ekspertas. 

„Taikos metu tokia reakcija, aišku, per daug būtų, tačiau mes žinome, kad artėja „Zapad“ pratybos, kad vyksta karas Ukrainoje, kuri yra keli šimtai kilometrų nuo mūsų, tai tokia reakcija yra normali“, – pridėjo jis. 

Paklaustas, ką tokia institucijų reakcija rodo apie Lietuvos oro gynybos pasiruošimą prieš artėjančias „Zapad“ pratybas, karybos ekspertas taip pat pažymėjo, kad Lietuva turi galimybes nustatyti pastebėtą taikinį, jį sekti, sunaikinti bei atskirti tiesą nuo melo.

O tai, pasak D. Antanaičio, yra itin svarbu.

„Artėjančios „Zapad“ pratybos, be abejo, tai yra padidintos rizikos laikas. Ne tik dėl to, kad Rusija ar Baltarusija gali padaryti provokaciją, o dėl to, kad ir dėl karo Ukrainoje, ir dėl mokymų, ore atsiras žymiai daugiau visokių orlaivių ir kitų objektų, kurie, kaip mes žinom, iš rusų technikos nėra labai patikimi ir gali tiesiog netyčia arba dėl gedimo įskristi į mūsų oro erdvę.

Tačiau, manau, kad mes tą pamoką išmokome. Ar galime mes praleisti ką nors? Be jokios abejonės, mes galime praleisti, nes garantija ir užtikrintumas yra tiktai kvailių iliuzija. Mes galime tik sumažinti galimybę, kad tai įvyktų, bet visiškai jos panaikinti praktiškai neįmanoma“, – teigė D. Antanaitis. 

Paaiškino, kaip veikia radarai

Kalbėdamas apie šiuo metu turimus institucijų duomenis ir kiek reali yra dabartinė versija, kad radarai galėjo užfiksuoti meteorologinį reiškinį, D. Antanaitis aiškino, kad radaro spindulys gali atsispindėti nuo skirtingos temperatūros oro srauto, didesnio paukščių būrio, debesies ar net gimtadieninio baliono, kuriame yra folijos blizgučiai.

Tad ir pagrindinė dabartinė versija, pasak jo, yra reali. 

„Patvirtinimas buvo elektroninėmis priemonėmis nustatytas, taip pat buvo patvirtinta, kad nebuvo vizualinio kontakto. Dar trečiomis priemonėmis kažkaip tai nustatyti neįmanoma. Ar tai galėjo būti dronas?

Tai galėjo būti viskas, tai galėjo būti ir neatpažintas skraidantis objektas, ufonautai, bet mes visą laiką turime laikytis informacinės higienos ir palaukti oficialaus pranešimo, tyrimo ir nefantazuoti bei neskleisti panikos visuomenei“, – akcentavo karybos ekspertas. 

Naujausia tarnybų žinia

NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad naujausi saugos algoritmai suveikė tinkamai, o sprendimas sustabdyti skrydžius buvo priimtas itin operatyviai.

„Turėjome šiandien incidentą, kai buvo sustabdyti trys oro uosto skrydžiai. Šis sustabdymas buvo nulemtas tuo, kad gavome informaciją iš „Oro navigacijos“, jog radarai fiksavo galimą oro objektą, kuris artėjo iš Baltarusijos pusės link oro uosto. Todėl suveikė aviacijos saugos algoritmai ir buvo priimtas sprendimas sustabdyti skrydžius. Buvo aktyvuota oro policijos misija, kurios tikslas – identifikuoti galimą oro objektą ir nustatyti jo tapatybę bei didesnį grėsmės lygį.

Norime pasidžiaugti, kad tarptautinis algoritmas suveikė pakankamai gerai – po pirminės informacijos per aštuonias minutes buvo priimtas sprendimas sustabdyti skrydžius, o apie 9 valandą ryto skrydžiai jau buvo atnaujinti. Tad didelių nesklandumų nei keleiviams, nei oro bendrovėms neįvyko“, – nurodo jis.

Pasak V. Vitkausko, labiausiai tikėtina, kad tai buvo meteorologinis reiškinys, pasak jo, ši versija yra pagrindinė. Taip pat jis užsimena ir apie meteologinius balionus, kurių šiąnakt buvo fiksuota net du.

„Dėl paties incidento kilmės – dabartinė versija, kuri analizuojama pakankamai atidžiai ir nuosekliai, yra ta, kad tai galėjo būti meteorologinis reiškinys. Tokie dalykai kartais susidaro dėl debesuotumo ir tam tikros radarų veiklos specifikos.

Kitas svarbus dalykas – buvo iš anksto gauta informacija apie galimus meteorologinius balionus, kurie skrido iš Baltarusijos link Lietuvos, tokių šiąnakt buvo fiksuota du. Tai pakėlė rizikos lygį, o galbūt jų buvo ir daugiau. Kaip žinia, balionai taip pat gali kelti grėsmę civilinei aviacijai, todėl tas mūsų budrumo lygis yra pakeltas, todėl mes akyliau stebime, kas vyksta mūsų oro erdvėje ir atitinkamai reaguojame“, – nurodo V. Vitkauskas.

Kariuomenės majoras Gintautas Ciunis nurodė, kad įsijungus numatytiems algoritmams, buvo pakelti du naikintuvai, kurie turėjo tikslą nuvykti į numanomo objekto vietą, atpažinti ir perimti galimai skrendantį objektą į Lietuvos teritoriją.

„Oro policijos misiją atliekantys naikintuvai nuvykę į numanomą įvykio vietą vizualiai nefiksavo jokio objekto, to pasekoje užduotis buvo atšaukta, šiuo metu karinės oro pajėgos atsekinėja visus radarų duomenis ir vertina, kas tiksliai čia įvyko, koks būtent reiškinys pasiuntė signalą į radarus“, – pabrėžia G. Ciunis.

Pasak jo, skrendantis objektas fiksuotas tik radarais, skrendantis objektas vizualiai fiksuotas nebuvo, taip pat nebuvo garsinių signalų. Objektas, pasak jo, buvo fiksuotas buvo tik Vilniaus regione.

Vis dėlto G. Ciunis sako, kad kol nėra patvirtinta pagrindinė versija, neatmetamos jokios kitos versijos.

Gautas pranešimas apie užfiksuotą skrendantį objektą

Antradienio rytą Vilniaus oro uosto tarnybos gavo pranešimą apie „užfiksuotą skrendantį objektą“, dėl kurio buvo aktyvuotos saugumo procedūros ir laikinai sustabdyti skrydžiai.

Skrendantį objektą užfiksavo „Oro navigacija“, o apie sustabdytus skrydžius pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), Jų duomenimis, apie 9 val. visi skrydžiai vėl buvo atnaujinti.

„Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos radarais stebėjo neatpažintą objektą, kuris judėjo iš Baltarusijos link Lietuvos. Taip pat signalą radaruose trumpai fiksavo ir antžeminę oro gynybą atliekantys vienetai, tačiau be vizualaus kontakto“, – nurodo NKVC.

Dėl šios situacijos buvo aktyvuoti NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai su tikslu perimti galimai įskridusį objektą, tačiau nuskridus į pagal radarus numanomą objekto buvimo vietą naikintuvai vizualiai nieko neaptiko.

„Jų turimi radarai taip pat neparodė jokio objekto, užduotis naikintuvams atšaukta“, – teigia centras.

Pirminis tarnybų vertinimas – tai galimai buvo meteorologinis reiškinys, tačiau bus atliekamas išsamus tyrimas.

NKVC teigia, kad keleiviai dėl suplanuotų skrydžių laiko patikslinimo turėtų kreiptis tiesiogiai į savo oro bendrovę, iš kurios pirko bilietus.

Apie 9 val. visi skrydžiai vėl buvo atnaujinti. Įtaka oro uosto operacijoms ir suplanuotų skrydžių laikams buvo minimali.

Į Vilnių negalėjo nusileisti lėktuvai

Sprendžiant iš skrydžių stebėjimo portalo „Flightradar24“, iš Vilniau lėktuvai nekilo, o į Vilnių negalėjo nusileisti bent du lėktuvai.

Vienas iš jų „Ryanair“, skridęs iš Milano, kitas – „Finnair“, skridęs iš Helsinkio.

Praėjusią savaitę skrydžiai Vilniaus oro uoste taip pat buvo sutrikdyti dėl įmonės „Teltonika“ užsakyto pakelto drono.

Dėl šios priežasties apie pusvalandį Vilniuje negalėjo nusileisti prezidentą Gitaną Nausėdą iš Suomijos skraidinęs kariuomenės transporto orlaivis „Spartan“.

Susisiekimo ministerija teigia, jog šiuo metu svarstoma plėsti bepiločių orlaivių neskraidymo zonas, kad panašūs incidentai nepasikartotų.

Vasarą į Lietuvą buvo įskridę du rusiški dronai „Gerbera“, vienas iš jų buvo su keliais kilogramais sprogmenų. 

Dėl įvykių atliekami ikiteisminiai tyrimai. Kariuomenė teigia, kad minimais dronais tikriausiai buvo atakuojama Ukraina, tačiau jie buvo nukreipti elektroninės kovos priemonėmis.