„Prezidentas inicijavo šį susitikimą, apskritojo stalo diskusiją, siekdamas, kad migracija į Lietuvą būtų geriau valdoma, kad būtų efektyvi, atitiktų valstybės nacionalinio saugumo, ekonominius ir socialinius interesus“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Susitikime dalyvaus vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas, Valstybės saugumo departamento direktorius Remigijus Bridikis, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, Seimo pirmininko patarėjas Gediminas Černiauskas.
Valstybės vadovas yra sakęs, kad visuomenė pagrįstai nerimauja dėl augančių migracijos srautų ir jo keliamos grėsmės šalies saugumui.
Pasak G. Nausėdos, didėjantys Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiai kelia riziką ir tautiniam šalies identitetui. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad didelė dalis atvykėlių nededa pastangų mokytis lietuvių kalbos.
Prezidento teigimu, valstybė turi nustatyti tinkamą balansą, kiek gali sau leisti migrantų, kad patenkintų darbdavių poreikius ir užtikrintų nacionalinį saugumą bei tautinį identitetą.
Trečiadienį Migracijos departamentas pranešė, kad baigiant išnaudoti šiemet numatytą Lietuvoje įdarbinamų užsieniečių kvotą stabdomas naujų prašymų priėmimas.
Šiemet patvirtinta kvota yra 24,83 tūkst. ir nuo sausio 1 dienos ji apima visas profesijas bei darbo funkcijas visuose sektoriuose.
Spalio 15 dienos ryto duomenimis, jau panaudota 20,5 tūkst. kvotų, o dar 4,46 tūkst. prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu nagrinėjami.
BNS rašė, kad Seimas rugsėjo pabaigoje ėmėsi svarstyti opozicinių konservatorių siūlymą griežtinti migracijos politiką, stiprinant užsieniečių kalbinę integraciją ir įvedant naujus apribojimus.
Tarp numatomų pakeitimų – įtvirtinti reikalavimą išmokti lietuvių kalbą užsieniečiams, pragyvenusiems šalyje penkerius metus ir norintiems prasitęsti leidimą laikinai gyventi.
Spalio 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyveno beveik 211 tūkst. užsieniečių. Didžiausią jų dalį sudarė ukrainiečiai (77 tūkst.), toliau seka baltarusiai (51 tūkst.) bei rusai (14 tūkst.).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
