Pastaroji iniciatyva gimė po vasarą publikuotų žurnalistinių tyrimų apie G. Palucko verslą, ryšius, įtartinus sandorius. Pasak apkaltos iniciatorių, eidamas Seimo nario pareigas ir kartu spręsdamas privataus verslo klausimus, buvęs ministras pirmininkas siekė asmeninės naudos ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Klausimus keliantys parlamentarai pažymi, kad G. Paluckas įsteigė lengvatinę nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą gavusią įmonę „Garnis“ jau dirbdamas parlamente, o būdamas premjeru priiminėjo įmonės strateginius sprendimus, dalyvavo akcininkų susirinkimuose. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog buvęs Ministrų kabineto vadovas nenusišalindavo nuo Vyriausybės sprendimų, susijusių su ILTE.
Todėl daroma išvada, kad G. Paluckas nuosekliai vykdė privačią verslo veiklą, nesuderinamą su Seimo nario konstituciniu statusu.
Be to, pažymima, kad socialdemokratas vėlavo atlyginti žalą Vilniaus miesto savivaldybei vadinamoje „žiurkių byloje“ – kaip skelbta, dalį 2012 m. priteistos sumos ekspremjeras sumokėjo tik šią vasarą. Apkaltą inicijuojantys politikai akcentuoja – tokiais veiksmais G. Paluckas pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą, nevykdė Seimo nariui kylančių moralinio pobūdžio reikalavimų bei pažeidė priesaiką.
Todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Seimui siūloma sudaryti 11 narių specialiąją tyrimo komisiją, kuri turėtų įvertinti, ar yra pagrindo pradėti apkaltą G. Paluckui. Jeigu komisija bus sudaryta, išvadą Seimui ji turės pateikti per dvi savaites – iki spalio 31 d.
Klausimas į Seimo darbotvarkę įtrauktas opozicijos iniciatyva
Nors reikiami 36 parašai po apkaltos G. Paluckui iniciatyva buvo surinkti dar rugpjūčio pabaigoje, klausimas Seimo salę pasieks tik spalio viduryje. Tiesa, iniciatyva galėjo dar nusikelti – antradienį Seimo seniūnų sueigos posėdžio metu valdantieji blokavo opozicijos atstovų siūlymą įtraukti apkaltos klausimą į ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę.
Netrukus po to, 47 opozicinių frakcijų atstovai pasirašė kreipimąsi į Seimo pirmininką, reikalaudami privalomai įtraukti klausimą parlamento darbotvarkėn – tokia galimybė yra įtvirtinta Seimo statute.
Kaip anksčiau teigė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, apkaltą palaiko ne tik trys opozicinės Seimo frakcijos, bet ir dalis valdančiųjų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai. Be to, konservatorius tikisi sulaukti ir socialdemokratų palaikymo.
G. Paluckas dėl apkaltos nesijaudina, valstybės vadovai mano, kad procesas – per ankstyvas
Iš Vyriausybės vadovo posto pasitraukęs G. Paluckas šią savaitę žurnalistams teigė nesibaiminantis dėl galimos apkaltos. Socialdemokratas opozicijos iniciatyvą vadino politiniu žaidimu.
„Opozicija nori pažaisti apkaltą, galime pažaisti“, – antradienį teigė G. Paluckas.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad apkaltos G. Paluckui klausimas yra pernelyg ankstyvas – nors šalies vadovas pripažino, kad socialdemokrato politinė reputacija yra žlugusi.
„Teisinis vertinimas nėra pasibaigęs. Tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), tiek Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) tyrimai nėra pasibaigę todėl daryti teisines išvadas, kurios suponuotų realų pagrindą apkaltai, tiesiog yra per anksti“, – šią savaitę sakė prezidentas.
Jam antrino ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Panašios pozicijos laikėsi ir premjerė Inga Ruginienė, nurodydama, kad spręs, ar esama pagrindo apkaltai, tik po teisėsaugos institucijų atliekamų tyrimų išvadų.
ELTA primena, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo kreditinio sukčiavimo, susijusio su bendrovės „Garnis“ įgyta lengvatine 200 tūkst. eurų paskola. Taip pat atliekamas tyrimas dėl galimo kreditinio sukčiavimo, dokumentų klastojimo G. Palucko brolio sutuoktinei priklausančiai bendrovei „Dankora“ galimai apgaule įgijus daugiau nei 136 tūkst. eurų Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
