Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisminti, kaip praėjo pirmieji 2024–2028 m. kadencijos Seimo metai.
Socdemų pergalė
2024 m. spalio 13 d. nugriaudėjo pirmasis Seimo rinkimų turas. Jame į priekį išsiveržė socialdemokratai, antri liko konservatoriai.
Prasidėjo derybos dėl koalicijos – socialdemokratų rinkiminiame štabe pasirodė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Socialdemokratus vedusi Vilija Blinkevičiūtė paskelbė, kad su S. Skverneliu sutarė formuoti valdančiąją daugumą. Dar prieš pirmąjį rinkimų turą spaudžiama žurnalistų teigė, kad imsis atsakomybės formuoti Vyriausybę.
Spalio 27 d. įvyko antrasis rinkimų turas. Jo metu pergalę užsitikrino socialdemokratai, gavę 52 mandatus. Antroje vietoje liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) su 28 mandatais. Treti – pirmą kartą rinkimuose dalyvavusi Remigijaus Žemaitaičio suburta politinė partija „Nemuno aušra“ su 20 mandatų.
„Dingusi“ Blinkevičiūtė
Po rinkimų atėjo metas burti koaliciją ir dalintis postus. Du koalicijos partneriai jau buvo aiškūs – sutarta, kad kartu žengs socialdemokratai ir demokratai.
Dėl trečiojo koalicijos partnerių buvo įvairių diskusijų, ekspertai ir kitoje barikadų pusėje likusios partijos perspėjo socialdemokratus nepriimti „Nemuno aušros“ dėl antisemitinių R. Žemaitaičio pasisakymų, pradėtų ikiteisminių tyrimų ir įtartinų kai kurių partijos narių biografijos faktų.
Tačiau paskutinę minutę paaiškėjo, kad būtent „Nemuno aušra“ tampa trečiuoju koalicijos partneriu. Tai nenudžiugino prezidento Gitano Nausėdos, jis pareiškė, kad „aušriečių“ siūlomi ministrai turės būti nepartiniai.
Sudėliojus koaliciją, prasidėjo ministerijų dalybos. Socialdemokratai gavo 9 ministerijas, demokratai – 2, „aušriečiai“ – 3.
Lemiamas klausimas – ar premjere, kaip ir žadėjo, bus V. Blinkevičiūtė? Visgi spalio 30 d. ji pranešė neisianti premjerės pareigų neva dėl amžiaus ir sveikatos.
„Esu įsitikinusi, kad beveik 65-erių metų ministrei pirmininkei būtų sudėtinga dirbti, nes tiesiog esu pensininkė ir tikrai įvertinau per visą tą laikotarpį rinkiminį, koks tai būtų atsakingas darbas, kiek tai reikalauja sveikatos ir jėgų“, – sakė politikė, kuriai tuo metu buvo 64-eri.
Tai sukėlė pasipiktinimą visuomenėje. Rinkėjai pasijuto apgauti, nes V. Blinkevičiūtė kelis kartus keitė retoriką: iš pradžių guldė galvą, kad formuos ir vadovaus Vyriausybei, o paskutinę rinkimų naktį nebeatsakė, ar imtųsi premjerės pareigų.
Vietoje V. Blinkevičiūtės socialdemokratai į premjerus nutarė siūlyti Gintautą Palucką, kuris, beje, nelaimėjo nė savo vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Galvos skausmas dėl „aušriečių“ ministrų
Vyriausybės formavimas taip pat nepraėjo be negandų. Sunkiausiai sekėsi „aušriečiams“. Kandidatų į žemės ūkio, aplinkos ir teisingumo ministrus paieškos buvo apipintos skandalais.
Aplinkos ministru vos netapo brakonieriavimu kaltintas Tomas Kovėra. Negana to, į dienos šviesą vėl išlindo sena istorija – T. Kovėros pavardė nuskambėjo tragiškame kontekste prieš 24-erius metus, kai po konflikto su T. Kovėra nusišovė artimus santykius su juo palaikiusi moteris.
Tiesa, T. Kovėra pats atsiėmė savo kandidatūrą į aplinkos ministrus.
Galiausiai „aušriečiai“ rado kitą variantą – anksčiau Vilniaus savivaldybėje dirbusį ir už statybų leidimų išdavimą atsakingą Povilą Poderskį.
Į teisingumo ministrus pasiūlius teisininką Rimantą Mockų išaiškėjo ir jo praeities šešėliai. Jau tapęs ministru, vyras turėjo aiškintis, ar prieš beveik prieš 20 metų dalyvavo vakarėlyje su striptizo šokėjomis.
Kiek mažiau problemų buvo su žemės ūkio ministru. Juo tapo ūkininkų atstovas Ignas Hofmanas.
Nesutarimai ir pabėgimai į kitas partijas
Intrigas dar pakurstė „aušriečių“ lyderio R. Žemaitaičio kaprizai. Jam netapus Seimo vicepirmininku, R. Žemaitaitis pareiškė, kad partneriai nesilaiko koalicinės sutarties, ir pagrasino trauktis iš koalicijos.
Prezidentas G. Nausėda tuomet pareiškė, kad pasikviesti į koaliciją „Nemuno aušrą“ buvo klaida.
„Gaila, kad ši valdančioji koalicija prasideda nuo ultimatumų, – BNS teigė šalies vadovas. – Aš jau pasakiau: tai buvo klaida pakviesti šią partiją į valdančiąją koaliciją.“
2025-ųjų pradžioje Seimo narė Agnė Širinskienė paskelbė pasitraukianti iš „Nemuno aušros“ ir prisijungė prie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“.
Kalbos apie A. Širinskienės traukimąsi iš „Nemuno aušros“ pasigirdo išsiskyrus jos ir R. Žemaitaičio pozicijoms dėl koalicijos likimo. Prieš Kalėdas R. Žemaitaitis pareiškė, jog „aušriečiai“ svarstys trauktis iš koalicijos, jeigu Seimui nebus pateikta jo kandidatūra į parlamento vicepirmininkus. Anot jo, tai – vieninga frakcijos pozicija.
Savo ruožtu A. Širinskienė sakė, kad frakcijoje nuomonės išsiskiria. Be to, tąkart politikė teigė, kad partijai reikėtų koncentruotis į darbus, o ne galvoti apie tam tikrus postus bei viešas batalijas.
Vėliau interviu naujienų portalui tv3.lt A. Širinskienė pripažino, kad darbas su „ Nemuno aušra“ buvo klaida.
Prie „Nemuno aušros“ A. Širinskienė prisijungė 2024 m. birželį. Anksčiau, 2017–2021 m., ji priklausė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS).
Posėdis, kokio nebuvo 34 metus
Kovo 18 d. popietę Seime įvyko uždaras posėdis. Tokio nebuvo daugiau nei tris dešimtmečius: parlamentarai už durų turėjo palikti telefonus, rašymo priemones. Posėdžio metu buvo ribojimas įėjimas į pirmuosius Seimo rūmus, judėjimas juose, taip pat ir žurnalistams, apribotas ir mobilus bei internetinis ryšys.
Uždaro posėdžio metu Seimo nariai susipažino su riboto naudojimo informacija apie šaliai kylančias grėsmes, divizijos planus ir kitus klausimus.
Uždarą Seimo posėdį inicijavo tuometinis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Kovo 11-osios salėje, kur vyko uždaras posėdis, jis teigė matęs „įdomias“ reakcijas, ypač kai kariuomenė ir karinė žvalgyba pristatė grėsmes nacionaliniam saugumui.
„Aš mačiau pagal reakcijas, ypač kai klausėsi apie grėsmių vertinimą, salėje nuotaika buvo, švelniai tariant, įdomi“, – teigė S. Skvernelis.
Paklaustas, ką turi omenyje, jis atsakė: „Turbūt ne vienas susimąstė apie tai, ką reikia daryti, kad tie scenarijai, kurie yra viešai paskelbti ataskaitoje, neįvyktų.“
S. Skvernelis paaiškino, kad pateikta informacija buvo „nužeminta“ taip, kad atitiktų „Riboto naudojimo“ žymą, nes informacija apie nacionalinį saugumą, grėsmes, Lietuvos karinius pajėgumus, gynybos planus ir kt. iš tiesų yra slapta.
Visgi kai kurie Seimo nariai nesuprato, kam reikėjo daryti tokį slaptą posėdį.
„Kai pateiki su tarnybinio naudojimo grifa (žyma – red. past.), žinokit, ir man šiek tiek juoktis norėjosi. Riboto naudojimo informaciją vartai ir matai, kad buvo pristatyta ataskaitoje. Negerai. Saulius, manau, šiek tiek paslydo“, – teigė „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
„Posėdis tikrai jokios nuomonės nekeičia, nes tai pakankamai ribota informacija, tikrai neišgirdau kažkokių ypatingų dalykų, apie kuriuos nepagalvodavau ar nerasdavau kituose viešuose šaltiniuose“, – sakė „aušrietis“ aidas Gedvilas.
„Kas bent kiek domėjosi – įskaitant ir mane – tai nieko naujo nesužinojo. Tai ir migdo. O kas nei kiek nesidomėjęs – gal kažką tikrai naujo pasisėmė“, – kalbėjo liberalas Eugenijus Gentvilas.
Nė metų neišdirbusi Vyriausybė
Gruodžio 12 d. Seimas patvirtino Vyriausybės programą, taip XIX-oji Vyriausybė pradėjo darbą. Tik dirbo neilgai – vos 8 mėnesius.
Paviešinus tyrimus apie G. Palucko verslo ryšius, liepos 31 d. G. Paluckas paskelbė pasitraukiantis iš premjero pareigų. Tokiu atveju, turi atsistatydinti visa Vyriausybė.
Koaliciją sudrebino permainos. Paaiškėjo, kad joje nebelieka demokratų, o į jų vietą stoja sąjunga, sudaryta iš „valstiečių“ ir Lenkų rinkimų akcijos. „Nemuno aušra“ koalicijoje lieka.
Kol dirbo laikinieji ministrai, prasidėjo naujos Vyriausybės dėlionė. Socialdemokratai nusprendė į premjerus deleguoti iki tol socialinės apsaugos ir darbo ministre dirbusią Ingą Ruginienę.
Koalicijos partneriams iš naujo pasiskirsčius ministerijomis, prasidėjo ministrų paieškos. Ir vėl daugiausiai problemų kilo „Nemuno aušrai“. Šįkart ji turėjo surasti kandidatus į aplinkos, žemės ūkio ir energetikos ministrus.
Buvo baiminamasi, kad itin svarbi energetikos sritis atiteks „aušriečiams“, todėl jie ir socialdemokratai apsikeitė ministerijomis. Vietoje Energetikos ministerijos „aušriečiai“ gavo Kultūros.
Šios minsiterijos vadovo paieškos strigo bene labiausiai. Baigiantis terminui, kada reikia sudaryti Vyriausybę, R. Žemaitaitis į kultūros ministrus pasiūlė savo tolimą giminaitį, makaronų fabriko vadovą Ignotą Adomavičių, kuris su kultūra susijęs tiek, kad baigė Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą.
Kad išvengtų nemalonumų, prezidentas G. Nausėda, kaip pats sakė, nelengva širdimi, patvirtino I. Adomavičių ministru. Tai įžiebė nepasitenkinimą kultūros bendruomenėje, visoje Lietuvoje kilo protestai.
Savaitę išdirbęs ministru I. Adomavičius pranešė besitraukiantis iš pareigų. Tai jį paskatino padaryti I. Ruginienė, po skandalingo interviu, kuriame ministras nesugebėjo atsakyti į klausimą, kam priklauso Krymas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
