„Šitoje situacijoje prezidentas klausė Vidaus reikalų ministerijos, kokių veiksmų imamasi šiandien ir artimiausiu metu, kad būtų užkirstas kelias šitam nelegalių migrantų srautui, kaip sustiprinti sienos stebėjimą ir kontrolę“, – po susitikimo kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
Pasak jo, susitikime taip pat aptarta, kiek papildomų lėšų ir žmogiškųjų resursų pareikalautų toks sustiprinimas. Pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas informavo prezidentą, kad bus kreiptasi į Europos Sąjungos išorinių sienų tarnybą „Frontex“, prašant pagalbos. Į Lietuvą turėtų atvykti 30 ES pareigūnų.
„Kalbėta apie finansinę reikalo pusę. Žinoma, kad kitais metais numatyti tam tikri pinigai Lietuvos biudžete, galima kreiptis ir į ES integruotos sienos valdymo programos eilutę, iš kurios galima gauti atitinkamą finansavimą. Tačiau sieną reikia stiprinti jau šiandien ir dabar“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
G. Nausėda nelegalios migracijos klausimą planuoja kelti ir birželio 24–25 d. vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.
„Bus kalbama apie migraciją, Šengeną, tai tame tarpe ir apie ES išorinę sieną, o Lietuvos-Baltarusijos siena tokia ir yra“, – sakė A. Skaisgiryte.
Bilotaitė: prieš Lietuvą vykdomas hibridinis karas
„Akivaizdu, kad prieš Lietuvą vykdomas hibridinis karas. Nelegalios migracijos srautai yra viena iš priemonių“, – tikino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak jos, per pastaruosius penkis mėnesius fiksuojamas didžiulis nelegalių migrantų skaičius Lietuvoje.
„Klausimas, ką mes darome. Reikia apibrėžti, kad yra dvi rūšys priemonių. Pirmiausia, ką mes darome čia ir dabar. Tai reikia patikinti, kad Lietuva yra maksimaliai pasiruošusi ir visos mūsų institucijos yra įsitraukusios.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra įjungusi maksimalų režimą. Taip pat yra įtrauktos ir kitos institucijos, kaip Viešojo saugumo tarnyba. Jų pareigūnai ir pajėgos šiandien yra įtraukti į sienos apsaugą. Taip pat įsitraukę ir šauliai. Reikia paminėti, kad liepos viduryje į Lietuvą turėtų atvykti „Frontex“ pareigūnai, kurie tikrai bus didžiulis pastiprinimas“, – teigė ministrė.
Pasak A. Bilotaitės, itin svarbu mažinti Lietuvos patrauklumą atvykti nelegaliems migrantams į Lietuvą.
„Šiuo metu, panašu, kad susidaro tas patrauklumo aspektas, nes atvykę nelegalūs migrantai tuose mūsų centruose yra galintys judėti laisvai ir dažnai mes matome, kad tie žmonės, pabuvę kurį laiką, pabėga ir pasišalina. Matyt, tai susiję, kad jų kryptys ir galutiniai tikslai yra visai kitur“, – tvirtino A. Bilotaitė.
Ministrė pažymėjo, kad bus ieškoma būdų, kad judėjimas iš užsieniečių registracijos centrų būtų apribotas tol, kol nebus nustatyta migrantų tapatybė ir atliktos kitos procedūros.
„Kalbant apie dar tolimesnius veiksmus, tai šiuo metu įjungti mūsų sienos priedangos plano dar nėra būtinybės. Todėl, kad mes turime visus reikiamus pajėgumus, visos institucijos yra įsitraukusios ir mes tikrai valdome situaciją. Esant sudėtingai situacijai, pablogėjusiai situacijai mes tikrai turime planą A, planą B ir planą C. Esame maksimaliai pasiruošę galimiems iššūkiams“, – tikino A. Bilotaitė.
Pasak A. Bilotaitės, kariuomenė būtų pasitelkta tuomet, jeigu bus matoma, kad migracijos srautai auga drastiškai kartais.
Skaisgirytė apie sulaikytą diplomatų paštą: tai iššaukiantis elgesys
Baltarusija penktadienį sulaikė Lietuvos diplomatinį paštą gabenusį automobilį, Užsienio reikalų ministerija (URM) reiškia griežtą protestą dėl Vienos konvencijos nuostatų pažeidimo.
Kaip pranešė URM, Medininkų sienos perėjimo punkte Baltarusijos pareigūnai pareikalavo nuplėšti diplomatines plombas ir atidaryti automobilį. Lietuvos diplomatiniams kurjeriams nesutikus su šiuo reikalavimu, automobilis buvo priverstas apsisukti ir grįžti į Lietuvos teritoriją.
Penktadienį į Užsienio reikalų ministeriją skubiai iškviestas Baltarusijos ambasados atstovas ir jam buvo įteikta protesto nota.
„Labai iššaukiantis elgesys atidaryti diplomatinį krovinį, tai yra 1961 m. Vienos konvencijos pažeidimas. Žinoma, kad diplomatiniuose santykiuose tai reiškia labai nedraugišką aktą. Labai gerai, kad Užsienio reikalų ministerija sureagavo išsiųsdama protesto notą. Galima bus galvoti ir apie kitus atsako veiksmus diplomatinėje plotmėje“, – tvirtino A. Skaisgirytė.
Prezidento patarėja neatmetė galimybės, kad sankcijos būtų pritaikytos Lietuvos diplomatinį paštą sulaikiusiems Baltarusijos pareigūnams.
Pagal Vienos konvenciją, diplomatinis paštas negali būti atidarytas ar sulaikytas, o pareigas vykdančiam diplomatiniam kurjeriui suteikiama priimančiosios valstybės apsauga.
Jis naudojasi asmens neliečiamybe ir negali būti sulaikytas ar laikomas suimtas jokia forma.