Susitikimo turinį komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas saugumo politikos klausimais Darius Kuliešius, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Prezidentūra: trūksta lyderystės
Prezidento vyriausiojo patarėjo D. Kuliešiaus teigimu, Prezidentūra pasigenda lyderystės valdant ekstremalias situacijas šalyje: „Šiandien trūksta lyderiavimo ekstremalių situacijų valdyme“.
D. Kuliešius sako, kad susitikimo metu daug dėmesio skirta civilinės saugos ekstremaliųjų situacijų valdymo koncepcijai.
„Buvo konstatuota, kad dabartinė situacija, kurioje Lietuva gyvena, pandemijos laikotarpis yra rimto masto krizė. Turima civilinės saugos sistema, ekstremalių situacijų valdymas nėra pakankamai efektyvus, turi būti tobulinamas“, – kalbėjo D. Kuliešius.
D. Kuliešiaus teigimu, praeito Valstybės gynimo tarybos sprendimai nėra iki galo įgyvendinti. Sprendžiama, kaip greičiau integruoti šiuo metu jau turimą dviejų lygių ekstremalių situacijų valdymo sistemą.
Parengtas civilinės saugos įstatymo projektas, kuris, Prezidentūros teigimu, pagrindinių problemų nesprendžia.
Todėl susitikimo metu buvo priimtas sprendimas parengti valstybės gynimo koncepciją. Ji turėtų būti parengta ir pristatyta kito Valstybės gynimo tarybos susitikimo metu.
Siūloma steigti Nacionalinį krizių valdymo centrą, kuris „galėtų stebėti visas galimas krizių ir ekstremalių situacijų rizikas, taip pat atliktų jų pasirengimą, kad parengtis visos valstybės, visų savivaldybių būtų reikalingame kokybės lygmenyje“.
„Šiandien krizių, ekstremalų situacijų valdyme trūksta lyderiavimo, turimas dviejų lygių, savivaldos ir nacionalinis, valdymas nepakankamai tarpusavy integruotas, kad būtų priimami efektyvūs, savalaikiai, greiti sprendimai, todėl reikalingas Nacionalinis krizių valdymo centras galėtų būti kaip sprendimas“, – po posėdžio sakė D. Kuliešius.
Daug kas pasikeitė
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigiė, kad valstybės ginkluotos gynybos koncepcija buvo patvirtinta dar 2015 m., kilus neramumas Ukrainoje, tačiau nuo to laiko daug kas pasikeitė.
„Per tą laiką buvo daug pokyčių, buvo nemaži pasiekimai, investicijos į gynybą. Dabar įsivertinus saugumo aplinkos tendencijas, tiek sąjungininkų, tiek Lietuvos priimtus sprendimus, galima konstatuoti, kad Lietuva turi išlikti maksimaliai pasirengusi greitam reagavimui“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Ministras taip pat pabrėžė, kad nuo 2015 m. pasikeitė ir kitų šalių kariniai pajėgumai – Rusija kuria ne tik pavienius padalinius, bet ir junginius, taip pat organizuoja karines pratybas bei kitaip didina savo karinius pajėgumus.
„Yra daugybė indikacijų, kurios rodo, kad Rusija savo pozicijos, kuri buvo prieš šešerius metus, nėra kaip nors pakeitusi“, – sakė A. Anušauskas.
Padėtų valdyti pandemiją
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad valstybė turi būti pasirengusi reaguoti į įvairias rizikas ir grėsmes, ne tik karines. Nauja sistema turėtų padėti valdyti ir pandemiją.
„Net ir dabar Covid-19 atveju, kai krizė prasidėjo, vietoje to, kad įsijungtų tuo metu egzistavę krizių valdymo instrumentai, buvo sukurtos įvairios paralelinės struktūros. Tai tęsiasi iki šiol. Tai rodo, kad krizių valdymo sistemos sukūrimas ir toliau turėtų būti vienas iš strateginių dalykų“, – sakė L. Kasčiūnas.
Vieno centro nebuvimas pandemijos metu turėjo neigiamos įtakos krizės valdymui.
„Mes turėjome ekspertų studijos pristatymą, skirtą Covid-19 situacijos valdymui, kaip turėjo būti valdoma. Išvada tokia, kad centralizacijos ir koordinacijos pritrūko ir buvo kuriamos paralelinės sistemos.
Algoritmas turėtų būti kitoks. Matant ateitį, judame kaip judame, bet reikia ruoštis naujoms galimoms krizėms, įvairioms, ne tik pandemijoms, bet ir minėtam Astravui, kitos prigimties krizėms, mes turime turėti aiškesnį algoritmą ir aiškesnę sistemą. To dabar nebuvo“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Aptarė krizių valdymą
„VGT daugiausia dėmesio bus skiriama strateginės krizių valdymo sistemos apžvalgai ir jos tobulinimo gairėms. Taip pat bus kalbama apie valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos 2015–2021 metų apžvalgą ir 2021–2028 metų koncepcijos projektą, krašto apsaugos sistemos karinių pajėgų vystymo prioritetus“, – dar prieš susitikimą BNS informavo Prezidentūra.
Valstybės gynimo taryba yra valstybės institucija, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos reikalus.
Tarybą sudaro šalies prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
