„Viena iš pagrindinių žinučių <...> – pandemijos, ekstremalių situacijų metu dėmesys krašto gynybai ir saugumui negali mažėti“, – po susitikimo sakė vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius.
Pasak jo, krašto apsaugos sistemoje yra sričių, kurioms reikia proveržio ir prioritetinio dėmesio. Viena tokių, D. Kuliešiaus teigimu, yra infrastruktūros strateginių projektų vystymas.
„Turime ambiciją ir norą stiprinti Lietuvos saugumą turint Lietuvoje kuo daugiau nuolatinio buvimo užsienio pajėgų. Kad tos pajėgos galėtų veikti, treniruotis su Lietuvos kariuomene, turime užtikrinti greitą, efektyvų mūsų infrastruktūros projektų vystymą“, – tikino prezidento patarėjas.
D. Kuliešiaus teigimu, matomas išaugęs kibernetinių išpuolių skaičius. Anot jo, lyginant su praėjusiais metais tokių išpuolių išaugo 25 proc. Jo tvirtinimu, vieno Kibernetinio saugumo centro nepakanka, tad kibernetinė sauga turėtų būti kiekvienos institucijos vadovo galvoje.
„Turi būti tinkama, sertifikuota, šiuolaikinė apsauga, tinklai, infrastruktūra, specialistai., mokymai. Šitie dalykai turi būti padaryti. Deja, tam, kaip matome nesenus pavyzdžius su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys“, – sakė D. Kuliešius.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pabrėžė, kad kai kalbama apie kibernetinio saugumo užtikrinimą, turima omenyje ne tik KAM atsakomybė.
„Pačių civilių institucijų vadovų atsakomybė įvertinti tas grėsmes, imtis laiku reikalingų priemonių. Tai yra bendras dalykas. Ne tik valstybės institucijų, bet ir privataus verslo taip pat“, – įsitikinęs A. Anušauskas.
Kalbėdamas apie NVSC ištikusį incidentą, kai sutriko centro veikla, A. Anušauskas teigė, kad kiekvienos institucijos vadovo ir darbuotojo atsakomybė, kad būtų paisoma Kibernetinio saugumo centro rekomendacijų. Ministro tvirtinimu, svarbu, kad šios rekomendacijos būtų įvykdytos dar prieš įvykstant incidentui.
Pandemijos metu daugėja kibernetinių atakų
Koronaviruso pandemijos akivaizdoje daugeliui veiklų persikėlus į elektroninę erdvę, specialistai įspėjo, kad gerokai suaktyvėjo kibernetinės atakos, išaugo incidentų skaičius.
Vienas didžiausių pastarųjų metų kibernetinių-informacinių išpuolių įvykdytas gruodžio pradžioje, Vyriausybių kaitos išvakarėse. Jo metu prisijungta prie 22 valstybės institucijų tinklalapių. Piktavaliai į juos įkėlė tris skirtingas melagintas naujienas.
Praėjusių metų pabaigoje ataką patyrė ir NVSC, tuomet sutriko centro elektroninio pašto veikla. Centro darbuotojai gavo elektroninių laiškų su užkrėstais zip priedais ir juos atidarė.
Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad tokius netikrus NVSC siųstus laiškus gavo Vyriausybės, ministerijų atstovai, taip pat asmenys, su kuriais NVSC specialistai bendravo vykdydami epidemiologinę diagnostiką.
Kenkėjiška programa buvo šifruota ir apsaugota slaptažodžiais, todėl jos neaptiko ir antivirusinės sistemos, o vartotojams, be kita ko, buvo sudarytas įspūdis, kad laiškai yra susirašinėjimo su kolegomis dalis, t.y. buvo panaudojami ir realių ankstesnių susirašinėjimų fragmentai.
Kibernetinio saugumo centras rekomenduoja visiems elektroninio pašto sistemų valdytojams patikslinti savo apsaugos taisykles ir filtrus, kad šie aptiktų „Emotet“ virusą.
