Dalis ekspertų mano, kad tai įmanoma, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija atkerta – su tokiais vakcinų kiekiais, kuriuos dabar gauna Lietuva, paskiepyti daugiau žmonių galimybių nėra. O mažosios savivaldybės, kurios jau pradėjo skiepyti 80 metų sulaukusius senolius, skundžiasi gaunančios per mažai vakcinų.
Šilalės rajono gyventojai, sulaukę 80 metų, jau skiepijami nuo koronaviruso. Iš viso norą skiepytis nuo Covid-19 jau pareiškė 250 senolių. Devyniasdešimt vienerių metų Zuzana sako nė kiek nedvejojusi ir nebijojusi skiepo.
„Džiaugiuosi, kad leido dar tokiems seniems pabūti kartu. Vis tiek, kiek turi tų metų, tiek, bet gyventi norisi dar“, – sako 91-erių Zuzana.
Tiesa, ne visi tokie drąsūs kaip Zuzana. Aštuoniasdešimt vienerių metų Irena pasakoja gyvenime nė karto nesiskiepijusi, todėl ir nerimauja senjorė šiek tiek daugiau:
„Labai bijojau, kadangi neskiepyta esu, bet čia tokios malonios slaugytojos ir taip viskas sutvarkyta, kad dingo viskas. Jau kaip aš bijojau, tai niekas turbūt taip nebijo, tikrai reikia nebijoti, o kaip bus toliau, nežinau.“
„Po skiepo normaliai jaučiuosi, nebijojau, nesinori ant lovos gulėti.“
Šilalės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre jau antrą dieną skiepijami gyventojai, sulaukę 80 metų. Vakar čia paskiepyta kiek daugiau kaip šimtas žmonių, šiandien dar – 17.
„Man asmeniškai nieks nesakė, kad aš bijau, nesiskiepysiu. Visiems buvo perskambinta, kurie atsisakė, tie nesiskiepijo“, – pasakoja direktoriaus pavaduotoja slaugai Ginta Majauskienė.
Tiesa, vakcinacijos procesas Šilalės rajone stoja ir artimiausias dvi savaites gyventojai skiepų negaus, mat Lietuvai perpus sumažėjo vakcinos tiekimas. Dar šiandien rytą prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos nariais ir iškėlė ambicingą tikslą.
Prezidento vyriausias patarėjas Simonas Krėpšta pareiškė – iki liepos mėnesio vidurio turėtų būti paskiepyta apie 70 procentų Lietuvos žmonių. O tai reiškia, kad paskiepyti reikės apie du milijonus gyventojų, tam prireiks 4 milijonų vakcinos dozių.
„Jeigu mes tokį tikslą užsibrėžtume iki vasaros vidurio, tai be abejo, kalba eitų apie tai, kad vakcinavimo tempai, kurie šiuo metu yra maksimalūs: 6-7 tūkstančiai jie turėtų didėti 5-6 kartus ir kiekvieną dieną turėtume vakcinuoti žymiai daugiau žmonių. Tai yra įmanoma“, – teigia Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Užmojai ambicingi. Ekspertų taryba taip pat paskaičiavo, kiek kiekvieną dieną reikėtų Lietuvoje paskiepyti asmenų, siekiant jau vasaros viduryje įgyti bandos imunitetą. Norint per artimiausius 6 mėnesius apsaugoti visuomenę, iki kovo mėnesio vakcinos dozę turėtų gauti vidutiniškai po 10 tūkstančių žmonių per dieną. O nuo kovo, įskaitant savaitgalius ir švenčių dienas, kasdien skiepyti reiktų vidutiniškai po 34 tūkstančius žmonių.
Sveikatos apsaugos ministerija atkerta – su tokiais vakcinų kiekiais, kuriuos dabar gauna Lietuva, paskiepyti daugiau žmonių nėra galimybių.
„Šiuo metu problema ne Lietuvos pusėje, kuri skiepija per lėtai, bet problema su tiekimu susijusi. Lietuva tiesiog gauna per mažai vakcinų, kad būtų pajėgi vakcinuoti žmonių per vieną dieną“, – kalbėjo viceministrė Živilė Simonaitytė.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektoriaus Kęstučio Petrikonio, kiekvienas šeimos gydytojas turėtų užtikrinti, kad per tris ar keturis mėnesius bus paskiepyta apie 1000 pacientų. O tokiems vakcinacijos mastams pasiekti jau iki kovo mėnesio reiktų įkurti net 70 skiepų centrų. Į juos šeimos gydytojas galėtų pacientą nukreipti e.sveikatos puslapyje paskirdamas skiepų laiką.
„Vėlgi išdalinus per mėnesį tai būtų 250 arba 300 žmonių, jeigu per 30 dienų – tai 10 ar šiek tiek daugiau pacientų per dieną. Tiek turėtų būti sukoordinuota ir suvaldyta“, – sako Sveikatos ekspertų tarybos narys Kęstutis Petrikonis.
Šeimos gydytojų asociacija tikina, kad paskiepyti tokį kiekį gyventojų bus didžiulis iššūkis, mat šeimos gydytojai papildomai apsikraus darbu.
„Kaip žinote, šeimos gydytojai yra ir taip pakankamai apkrauti darbu ir galvojama, kaip sumažinti tą nereikalingą darbą, dalį funkcijų permesti slaugytojams ir taip toliau. Jau dabar šeimos gydytojai kaltinami, kad neatlieka savo tiesioginių funkcijų, nes yra masė ligų“, – pasakoja bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibata.
O kur galėtų vykti visuotinis gyventojų skiepijimas, kol kas dar diskutuojama. Štai Kaunas šiuo metu medikus vakcinuoja buvusiame centriniame pašte. Vilniuje svarstoma apie savivaldybės pastatą ar netgi mobilius koronaviruso punktus, kur žmogus automobiliu galėtų atvykti ir pasiskiepyti nuo Covid-19.
„Esame apie tai kalbėję su mūsų mobiliųjų punktų koordinatoriais. Tai galėtų būti ten pat vykdoma procedūra. Kitos tokios vietos – tai viešosios vietos kaip mokyklos, darželiai, savivaldybės pastatas“, – teigia P. Poderskis.
Savivaldybių asociacija jau sulaukia ir gyventojų klausimų: šie teiraujasi, kur bus skiepijami, ar sulauks skambučių iš šeimos gydytojų. Skiepyti žmones nuo koronaviruso planuojama ir kaimiškose vietovėse, vykstant pas žmones į namus.
„Jau turėdami infrastruktūrą ir transportą mes organizuosime ir skiepijimo šiokią tokią dalį. Turiu omeny tuos žmones, kurie gyvena vienkiemiuose, kurie senyvo amžiaus, kurie patys atvykti negali“, – kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje siūlys Europos Sąjungos mastu išsikelti tikslą bandos imunitetą pasiekti iki vasaros vidurio. Esą toks tikslas padėtų sutelkti Europos Sąjungos šalis nares kaip įmanoma greičiau išsireikalauti pakankamą vakcinų kiekį.
O Statistikos departamento duomenimis, iš viso Lietuvoje jau paskiepyti beveik 51 tūkstantis žmonių. Gavusių ir pirmą, ir antrą skiepą iš viso yra 2460 asmenų. pagal skiepijimo tempus, Lietuva Europos Sąjungoje yra penkta.
