„Taip, jos turėtų būti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys, klausiamas, ar sutartys dėl tankų įsigijimo turėtų būti pasirašytos šį rudenį.
„Nes jeigu jų nebus dabar, mes persikelsime į kitus metus. Suprantame, kad gali būti įvairių priežasčių ir atidėjimams – jeigu mes nepapuolame su pagrindine įsigyjančių šalių grupe į tą vagoną, tai mes dar nusivėliname ir galime užmiršti net kuopos turėjimą iki 2030 metų. Ir tokiu būdu mes dar vieną plytą judiname iš bendro didžiojo Lietuvos projekto – turėti diviziją, kuri pajėgi kariauti 2030 metais“, – pažymėjo jis.
K. Budrys patikino, kad Lietuva šiuose procesuose nevėluoja.
„Tol, kol dalyvaujame bendrame įsigijimų projekte, tol kol nesame pavėlavę stoti į eilę, tol mes ir nevėluojame. Čia ilgiau tęsti ir nebūtų prasmės, nes visi principiniai sprendimai yra priimti“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.
„Aš esu įsitikinęs, kad artimiausiu metu finalizuosimės ir su sutartimis“, – apibendrino K. Budrys.
ELTA primena, kad Lietuva dalyvauja bendroje pirkimų programoje, skirtoje įsigyti tankus „Leopard 2“ ir kitas šį pajėgumą palaikančias transporto priemones.
Vokietijos inicijuotą susitarimą dėl bendro pirkimo taip pat pasirašė Olandija, Čekijos Respublika ir Švedija.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas šių metų liepą teigė, jog tęsiantis deryboms su tankų „Leopard“ gamintojais, per artimiausius porą mėnesių Lietuva turėtų sulaukti konkretaus pasiūlymo dėl šios technikos įsigijimo. Anot jo, jeigu siūlomos sąlygos tenkins, sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) galėtų patvirtinti dar šį rudenį.
