skiepijimas

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu atlikta apklausa atskleidė pagrindines priežastis, dėl kurių dalis Lietuvos gyventojų atsisako skiepyti savo vaikus: šalutinio poveikio baimė, patikimos informacijos trūkumas ir nepasitikėjimas vakcinų veiksmingumu. Aktyvesnis šeimos gydytojo paskatinimas nurodomas kaip svarbus motyvas, nulemiantis gyventojų sprendimus dėl vakcinacijos.

Prokuratūra nutraukė pernai pradėtą tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo skiepijant nuo koronaviruso Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, išnagrinėjus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, liudytojų parodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuota, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skiepijimas nuo COVID-19 pirmąja doze beveik sustojo, tikrasis bent kartą paskiepytų Lietuvos gyventojų procentas siekia 64 proc., skelbia Statistikos departamentas.  „Vakcinacijos pirmąja doze tempai beveik sustojo. Pavyzdžiui vakar (pirmadienį) pirmąja doze buvo paskiepyti tik 336 asmenys. Tai nėra kažkuo keista, nes tie, kas norėjo pasiskiepyti, tai padarė jau prieš pusę metų“, – vienoje savo „Facebook“ paskyrų „Valstybės duomenų analitika“ antradienį pranešė departamentas.

Ekspertai pažymi, kad besitęsianti dabartinė pakartotino skiepijimo nuo koronaviruso politika yra „nepatvari strategija“. Nepaisant to, kol kas nieko geriau negu revakcinavimas esamais skiepais kovoje su pandemija nėra sugalvota, tačiau kai kurie mokslininkai jau ragina peržiūrėti dabartinę skiepijimo tvarką. Sausį Izraelis pradėjo siūlyti daliai savo gyventojų pasiskiepyti nuo koronaviruso ketvirtąjį sykį, netrukus apie tokius planus paskelbė ir Čilė.

Prezidentas Gitanas Nausėda kaip pagrįstą vertina siūlymą nustatyti privalomą skiepijimą tam tikrų sektorių darbuotojams, tačiau kartu turi būti nustatytas žalos kompensavimo mechanizmas, sako šalies vadovo patarėja socialiniams klausimams Irena Segalovičienė. „Prezidentas jau anksčiau yra pasisakęs ne kartą, kad matytų pagrįstumą tokiame sprendime, ypatingai kalbant apie gyvybiškai svarbius sektorius. Tačiau prezidentas išsako ir, jo nuomone, būtinas sąlygas.

Jungtinės Valstijos pradeda 5 – 11 metų vaikų skiepijimo kampaniją. Baltieji rūmai skelbia, kad vakciną gaus net 28 milijonai šio amžiaus vaikų. Savo ruožtu Jungtinė Karalystė – pirmoji pasaulyje – patvirtino tabletes nuo COVID-19. Istorinė diena Junginėje Karalystėje. Šalis tapo pirmąja pasaulio valstybe, patvirtinusia tabletes nuo COVID-19, kurias galima vartoti tiesiog namuose.

Seimas nesutiko su prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų COVID-19 testų nepasiskiepijusiems darbuotojams, todėl kitą savaitę ketvirtadienį vetuotos įstatymo pataisos bus svarstomos iš naujo. Prezidentas G. Nausėda tikisi, kad parlamentarai tuo metu atsižvelgs į prezidento išdėstytus motyvus.

Sveikatos apsaugos ministerijai paskelbus akciją savivaldybėms ir šeimos gydytojams, kai už spartesnį senjorų skiepijimą dalins piniginius prizus, kai kurios savivaldybės tokią idėją jau peikia. Merai aiškina, kad ministerijos užmojai nerealūs ir tokiose „žiurkių lenktynėse“ dalyvauti jie neketina.  Ministras Arūnas Dulkys žada premijas trims savivaldybėms, kurios iki gruodžio pirmos dienos vakcinuos per 90 procentų vyresnių nei 75 metų senjorų.

Praėjusią savaitę JAV farmacijos bendrovė „Pfizer“ pranešė oficialiai paprašiusi leidimo ekstremaliomis sąlygomis naudoti jos vakciną nuo COVID-19 skiepyti  5–11 metų amžiaus vaikus. Jei leidimas bus suteiktas, tai padėtų sumažinti užsikrėtimų atvejų skaičių ugdymo įstaigose, tvirtina Lietuvos epidemiologai.

Epidemiologinei situacija ir toliau prastėja – kiekvieną parą miršta dviženkliai skaičiai žmonių, suserga – beveik du tūkstančiai šalies gyventojų. Tačiau ne tik minėta statistika kelia nerimą. Vakcinavimo tempai lėtėja ir didžiausią pažeidžiamumą turinti grupė smarkiai atsilieka nuo kitų. Savivaldybės, kuriose fiksuojamas mažiausias imunizacijos lygis tarp senjorų teigia nebežinančios, ko griebtis. Šalčininkų rajono savivaldybėje prasčiausia situacija.

Po ilgų diskusijų Vyriausybės verdiktas – dėl privalomų skiepų atsitraukė, bet valdžia nori, kad nesiskiepijantys ir privalomai testuotis turintys darbuotojai už testus  susimokėtų iš savo kišenės. Darbdaviai džiaugiasi, kad naštos neužkrovė jiems, o darbuotojų profsąjunga žeria priekaištus valdžiai – esą po tokių drakoniškų sprendimų dalis žmonių dės pareiškimą ant stalo ir išeis iš darbo.

Vyriausybė trečiadienį planuoja svarstyti siūlymus dėl privalomo skiepijimo kai kurių sferų darbuotojams, spręs dėl 100 eurų išmokų 75-erių ir vyresniems senjorams. Taip pat siūloma, kad valstybė daugiau nefinansuotų COVID-19 testų nevakcinuotiems darbuotojams. Už testus mokėtų pats darbuotojas arba darbdavys, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.

Valdantiesiems pristačius nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nukopijuotą idėją mokėti 100 eurų dydžio išmoką dar nepasiskiepijusiems 75 metų ir vyresniems gyventojams, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė teigia, kad pagyvenusiems žmonėms tokie papirkinėjimai jau atsibodo: žmonės nori, kad su jais kalbėtųsi ir bendrautų, o ne papirkinėtų. „Jau užtenka papirkinėti žmones, nereikia. Kaip tik rinkimai, taip amžinai papirkinėjimas, kyšių davimas.

Per parą Lietuvoje nuo koronaviruso mirė 16 žmonių. Iš jų 13 buvo visai neskiepyti arba pasiskiepyję tik iš dalies. Lietuvoje mirštamumas nuo šios ligos tapo bene didžiausias Europos Sąjungoje. O štai Lietuvos mokslininkai ištyrė, kaip lietuvius paveikė vakcinacija ir suskaičiavo, kokius šansus užsikrėsti, pakliūti į ligoninę ar numirti turi vakcinuoti ir nevakcinuoti lietuviai.

Per šią savaitę, lyginant su ankstesne, skiepijimosi tempai liko panašūs: per parą pirmąją skiepo dozę vidutiniškai gavo po 3,3 tūkst. žmonių, kai ankstesnę šis vidurkis siekė 3,5 tūkst., rodo BNS ir Statistikos departamento penktadienį surinkti duomenys. Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio Lietuvoje pirmąjį skiepą gavo iš viso 22,8 tūkst. žmonių. Prieš savaitę šis skaičius siekė 24,7 tūkst. Prieš tai kelias savaites skiepijimo tempai lėtėjo. Bent 70 proc.

Nuo koronaviruso šalutinio poveikio mirė vienas iš Teksaso antivakserių judėjimo lyderių Calebas Wallace’as. Vos 30-ies vyro, kuris vadovavo prieš kaukių dėvėjimą ir kitas antikovidines priemones pasisakančių žmonių grupei,  gyvybė užgeso ligoninėje. Vyras mirė mėnesį praleidęs ligoninėje, o informaciją apie netektį paskelbė mirusiojo žmona Jessica Wallace. Be tėvo liko trys jo vaikai, skelbiama „Associated Press“. Maža to, jo žmona dabar laukiasi ketvirtojo vaiko.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta 15 tūkst. 320 žmonių: 7766 iš jų gavo pirmąją, 7554 – antrąją skiepo dozę, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 1 mln. 617 tūkst. žmonių, visiškai vakcinuoti – 1 mln. 446 tūkst. 347. Rekomenduojama 70 proc. paskiepytųjų dalis pasiekta keturiose amžiaus grupėse iš dešimties: 55-64, 65-69, 70-74 ir 75-79 metų grupėse. Prie šio rodiklio priartėta 35-44 ir 45-54 metų grupėse.

Skiepijimo tempai per šią savaitę, palyginti su ankstesne, sulėtėjo, rodo BNS ir Statistikos departamento surinkti duomenys. Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio pirmąja vakcinos doze per parą vidutiniškai paskiepyta 8 tūkst. žmonių. Ankstesnę savaitę šis vidurkis siekė 10,7 tūkst. Iš viso pirmąjį skiepą per savaitę gavo 56,4 tūkst. žmonių, ankstesniąją tokių buvo 74,7 tūkstančio. Rekomenduojamą 70 proc.

Kai kurių prekybos tinklų parduotuvių darbuotojai jau sulaukė pirmųjų užuominų apie atleidimą iš darbo, jei nepasiskiepys. Tačiau tinklų atstovai sako, kad pagrindo tokioms kalboms nėra, nes jokio teisinio įtvirtinimo nepasiskiepijusiems darbuotojams atleisti, nėra.    Savo ruožtu darbuotojų atstovai sako nesuprantantys, kodėl reikia taip gąsdinti žmones. Visgi kai kurie darbdavių atstovai sako palaikantys nenorinčių skiepytis darbuotojų atleidimo idėją.

Pietų Korėjos paaugliai šiomis dienomis vakcinų ieško kaip Pokemonų. Nepailsdami jie telefono ekrane štai taip naršo po žemėlapį ir ieško laisvų skiepo nuo koronaviruso dozių. Sostinėje Seule tai sparčiai populiarėjanti praktika, mat vakcinos čia tirpsta akimirksniu, tad skiepą nugvelbia tik mikliausių pirštų savininkai arba tie, kuriems šypsosi sėkmė. Deja, ne 32-ejų korėjietei Kim Hyun–Jin – ji be perstojo klaidžioja virtualiame žemėlapyje, bet jau dešimt dienų neranda vakcinos.

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) praėjusią savaitę dar sykį patvirtino, kad  COVID-19 yra daug daugiau pavojingas vaikams ar paaugliams už galimą vakcinų poveikį. Tuo pat metu Mičigane buvo paskelbta apie netikėtą 13-mečio berniuko mirtį, praėjus kelioms dienoms po vakcinacijos, kuri JAV jau atlikta beveik 9 mln. paauglių. Institucijos tiria šį atvejį, kol kas nėra aišku, dėl kokių priežasčių vaiką ištiko mirtis.

Kaune nuo antradienio veikia mobilus skiepijimo nuo COVID-19 punktas. Pirma jo stotelė – prie „Žalgirio“ arenos, kur visi norintys gali pasiskiepyti be registracijos. Vakcinacijos vieta įrengta miesto autobuse. Norintys čia pasiskiepyti turėtų atvykti 15-19.30 val. ir turėti asmens tapatybės dokumentą. Šalia autobuso įrengtos ir laukimo vietos po skiepo. „Jis kiekvieną dieną galės kursuoti ir būti kitoje vietoje.

Maskvoje – privalomas skiepijimas. Sostinės meras kelių sričių darbuotojams jį įvedė dėl mieste sparčiai blogėjančios pandeminės situacijos. Tačiau toli gražu ne visi rusai tuo patenkinti. Savo ruožtu „Sputnik“ Europos Sąjungoje įstrigo – Europos vaistų agentūra svarstymus dėl jo patvirtinimo atideda. Maskvoje įsibėgėja privalomas skiepijimas nuo koronaviruso „Sputnik“ vakcina. Kai kurie žmonės į vakcinavimo centrus ateina tiesiog su darbinėmis uniformomis.

Vašingtono valstijos alkoholinių gėrimų ir kanapių valdybos (LCB) pareigūnai pirmadienį davė leidimą valstybiniams licencijuotiems kanapių mažmenininkams pasiūlyti vieną iš anksto paruoštą marihuanos suktinę „suaugusiesiems vartotojams, kurie skiepijasi parduotuvėje esančioje vakcinacijos klinikoje“. Akcija, kurią LCB vadina „Suktinės už vakciną“ („Joints for Jabs“), siekiama skatinti ir paremti valstybės vakcinacijos pastangas, rašoma LCB pranešime spaudai.

Lietuvoje pradėti nuo COVID-19 skiepyti ir jaunesni nei 16-os, 12-os, 15-os metų vaikai, tai jie gali daryti net be tėvų sutikimo. Užkratui mažėjant švelnėja ir karantinas. Barai ir restoranai nuo ketvirtadienio jau galės dirbti kiek tinkami – jų darbo laikas neribojamas. Valdžia taip pat prailgino galimybių paso galiojimo laiką, su antigenų testu jis galios ne 24, o 48 valandas. Naujienų yra visuotinio vakcinavimo fronte.

Žmonės prašo ankstinti antrąjį „AstraZeneca“ – „Vaxzevria" – skiepą, kad nereiktų laukti maksimalaus Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamo – trijų mėnesių laikotarpio. Poilsio išsiilgę tautiečiai nori kuo greičiau pasiskiepyti ir skristi į užsienio kurortus atostogų, keliauti darbo reikalais ar pasimatyti su artimaisiais.

Neeilinis sujudimas atokiame Dzūkijos kaime – Marcinkonyse. Buvo atvežta pusantro šimto skiepų pensininkams ir visos vakcinos suskiepytos per valandą. Į vietos ambulatoriją Marcinkonių gyventojai traukė autobusais, kaimynai net per kelis kartus vežė sunkiai paeinanačius. Marcinkonių gyventoja Danuta į savo automobilį vedėsi tris kaimynus. Jau anksčiau pasiskiepijusi moteris veš juos namo, o paskui dar kitus atveš: kurie sunkiai vaikšto ar neturi kaip atvažiuoti: „Nereikėjo įkalbinėti, nelabai.

Nuo koronaviruso Santaros klinikose mirė jauna 23 metų mergina. Ukmergiškė koronavirusu užsikrėtė balandžio pradžioje ir ilgą laiką medikai ją gydė Santaros klinikose. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kaip ir kur jauna mergina užsikrėtė COVID-19, kol kas nėra žinoma. Mergina nuo koronaviruso nebuvo paskiepyta. Plintant viruso atmainoms, serga vis jaunesni, o Lietuva jau laukia sprendimo, ar galės „Pfizer" vakcina skiepyti ir paauglius.

Dėmesio centre vėl „AstraZeneca“ vakcina. Sunaudojus daugiau nei ketvirtį milijono vakcinų užfiksuoti pirmieji, reti kraujo krešėjimo atvejai dviem jauniems – 27 ir 30 metų – žmonėms. Anot vaistų kontrolės tarnybos ir Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuva gali pasekti dalies kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir pakeisti šios vakcinos naudojimo strategiją: neskiepyti jauniausių šalies gyventojų, kurie turi didesnę tikimybę sulaukti nepageidaujamų reakcijų po skiepo.

Dalis prieš vaikų testavimą nuo koronaviruso nusiteikusių tėvų balandžio 26-ąją Kaune surengė protestą. Apie 200 tėvų su plakatais buvo susirinkę prie Kauno savivaldybės ir bandė įrodyti, kad vaikų testavimas yra prievarta ir net genocidas. Ir tai gali būti tik pradžia, nes ruošiami ieškiniai. Prabėgus dviem savaitėms po šio protesto, kuriam nebuvo išduotas leidimas, policija pranešė, kad nubaudė jo organizatorę. Moteriai paskirta 70 eurų bauda.

Savivaldybėse skiepų lenktynės ir chaosas – kol vieni dar bando įtikinti senjorus skiepytis, kiti jau nebesuka galvos ir vakcinuoja trisdešimtmečius. Marijampolės, Joniškio savivaldybėse skiepą jau gali gauti 35-erių ir vyresnio amžiaus gyventojai. O Pakruojis nuo šeštadienio žada vakcinuoti visus norinčius, net ir aštuoniolikmečius. Artėjant masinei vakcinacijai premjerė Ingrida Šimonytė lankėsi Klaipėdoje, kur skiepijimo tempai nėra džiuginantys.

Marijampolė surengė skiepų akciją – „atvežki pensininką – gausi skiepą“. O bet kuriam senjorą skiepytis atlydėjusiam žmogui pažadėta po „Pfizer“ vakciną. Išgirdę tokią naujieną, kai kurie marijampoliečiai leidosi net į pensininkų medžioklę – prie vakcinacijos centro laukė po keletą valandų, kad galėtų mainais už vakciną palydėti senjorą skiepytis. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad Marijampolė ir vėl išsišoko – skiepija ne pagal prioritetą.

Vilniaus savivaldybė pakvietė nuo koronaviruso skiepytis 45 ir vyresnio amžiaus gyventojus, o pastarieji skubėdami registruotis nulaužė sistemą ir iššlavė „Pfizer“ vakcinas. Nors skiepų registracijos sistema lūžta jau nebe pirmą kartą, Sveikatos apsaugos ministerija ramina – palaipsniui ruošiamasi pereiti prie bendros registracijos sistemos. Ją šiuo metu testuoja specialistai, aiškinasi, kokius gyventojų kiekius sistema iš viso gali atlaikyti.

Šalies savivaldybės kaip reikiant susipešė dėl skiepų. Iš Šiaulių ir Klaipėdos atimtos vakcinos perskirstytos Vilniui. Šiaulių meras Artūras Visockas širsta, mat pusantro tūkstančio „Pfizer“ skiepų negaus vietos gyventojai, jiems atšaukiamos registracijos. O kol merai pykstasi, Vilnius jau ruošiasi masinei vakcinacijai – „Litexpo“ parodų rūmuose įrengta 50 vakcinavimo kabinų, per dieną planuojama paskiepyti tūkstančius žmonių.  Vilniuje duris atvėrė dar vienas vakcinacijos centras.

Valdantieji konservatoriai nusprendė savaip išsiaiškinti, kas Lietuvoje nori skiepytis nuo koronaviruso, o kas ne. Tėvynės sąjunga užsakė apklausą ir gavo rezultatus, kurių partijų rinkėjai vakcinuotis traukia sparčiausiai, o kurių politinių jėgų gerbėjai skiepų nauda netiki. Atsakymai kaip tyčia palankiausi patiems konservatoriams. Kitos partijos dėl tokios iniciatyvos kraipo galvomis, iš šiltųjų kraštų Landsbergiui riebų atsakymą pasiuntė ir vandeniu gydytis siūlantis Uspaskichas.

Prisiklausę gandų, kaimynų ar artimųjų dezinformacijos apie skiepus kai kurie senjorai vakcinos bijo labiau nei mirties. Kol kas Lietuvoje pasiskiepyjo tik kiek daugiau kaip pusė senjorų, vyresnių nei 65 metai. Medikai ir ekspertai tikina, kad tempus reikia spartinti, tą bando daryti ir Vyriausybė, tačiau senjorai kupini baimių – abejoja ir dėl vakcinų, ir dėl savo sveikatos.

Ketvirtadienį Lietuvoje pradedama pavasarinė laukiniųgyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Kaip ir kasmet, jaukai su vakcina bus išmėtomi iš orlaivių buferinėje zonoje – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija.

Prieš kelias savaites pasirodė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, kuriuo įvardyta, kad „privalomas skiepijimas demokratinėse visuomenėse gali būti laikomas būtinu“. Sulaukus prieštaringų tokio pareiškimo vertinimų į Seimo sveikatos reikalų komitetą pakviestos specialistės detaliau paaiškino, koks teismo sprendimas buvo priimtas.

Skiepijimo naujovės Lietuvoje. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kurios leis gyventojus skiepyti be raštiško sutikimo. Žmogui tiesiog užteks ateiti į vakcinacijos centrą – elektroninio ar popierinio sutikimo pildyti nereikės. Į priekį stumiasi ir dar viena naujovė: dauguma parlamentarų po pateikimo nusprendė svarstyti laisvadienio po vakcinacijos kitaip dar vadinamo „skiepadienio“ idėją.

Raseiniuose nuo COVID-19 mirė vos 26-erių metų vyras, užkratas į ligonines giuldo vis jaunesnius ir jų vis daugiau. Gydytojai prašo gyventojų neužsimiršti ir karantino švelninimus sutikti atsakingai, nesibūriuoti net ir atvirose erdvėse. Mat buvimas lauke ir saulės spinduliai nuo koronaviruso neapsaugo. Sergamumo rodikliai Lietuvoje ir toliau prastėja. Atšilę orai Lietuvos gyventojus sukvietė ne tik į pajūrį.

Skiepų kampaniją premjerė Ingrida Šimonytė surengė tautinių mažumų regionuose, kurie skiepijasi lėčiausiai ir vangiausiai. Nors žmones vakcinuotis ragina net ir po miestelius važinėjantys autobusiukai, visgi kai kurie gyventojai laukia rusiškos „Sputnik“ vakcinos ir kategoriškai neigia vakarietiškų skiepų naudą. Iki šiol vangiausiai gyventojus skiepija Šalčininkų, Visagino, Vilniaus rajono savivaldybės.

Lietuva prašo Daniją perleisti „AstraZeneca“ vakciną, kurios ši šalis atsisako ir savo gyventojų skiepyti nežada. Tiesa, kiek Lietuva galėtų gauti iš kaimynų šios vakcinos, ir kiek už tai tektų sumokėti, kol kas nežino ir pats sveikatos apsaugos ministras. Dulkys pareiškė, kad papildomi skiepai Lietuvai atvertų kelią į masinę vakcinaciją. Tiesa, dėl danų išbrokuotos „Vaxzevria“ vakcinos Lietuva konkuruoja su Latvija ir Čekija.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad vyriausybė svarsto galimybę antrąją „Pfizer“ vakciną pavėlinti. Taip būtų sudarytos sąlygos pirmąja skiepo doze paskiepyti kur kas daugiau žmonių. „Revakcinacija būtų vėliau, tokį sprendimą jau yra priėmus Prancūzija, kiek žinau daug valstybių tokį sprendimą svarsto, „Pfizer“ revakcinaciją vykdoma po trijų savaičių, tačiau pagal dokumentus reikia „ne anksčiau“ tai reiškia, kad jei galime pavėlinti perskiepijimo laiką žmonėms.

Lietuvoje skiepijimas nuo koronaviruso įsibėgėja. Nors ne visuose šalies rajonuose žmonės skuba tai daryti, Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad jau turime pirmąjį rajoną, kuriame skiepą gavo visi senjorai. Šeštadienį statistikos departamentas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriame tikina, kad Neringos senjorai paskiepyti 100 proc. Tuo tarpu Vilnius aplenkė Kauną.

Šalies didieji miestai šeštadienį tęs skiepijimą nuo COVID-19. Kaip BNS informavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių savivaldybės arba jų vakcinacijų centrai, gyventojų skiepijimai vyks įprastu laiku, kaip ir darbo dienomis, sekmadienį vakcinacija nevyks. Vakcinacija šeštadienį vykdoma pastaruoju metu gaunant daugiau visų gamintojų COVID-19 vakcinų dozių. Šiuo metu Lietuvoje skiepijama trijų gamintojų – „Pfizer“ ir „BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ – vakcinomis.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį su nevyriausybinių organizacijų atstovais aptars senjorų skiepijimo nuo COVID-19 procesą. Jis nuotoliniu būdu susitiks su senjorų ir jiems talkinančių organizacijų atstovais. Bus kalbama apie pagrindines kliūtis spartesniam senjorų skiepijimuisi, BNS informavo prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Ketvirtadienį valstybės vadovas išplatino specialų kreipimąsi, ragindamas vyresnio amžiaus žmones skiepytis, nes koronavirusas jiems pavojingiausias.

Belgija trečiadienį paskelbė stabdanti jaunesnių nei 55 metų asmenų skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, Europos vaistų agentūrai (EVA) paskelbus, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ šių skiepų šalutinis poveikis. Skiepijimo šia vakcina stabdymas 18–55 metų žmonėms yra pagrįstas „naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis“, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Jau pasiskiepyti nuo koronaviruso galintys policijos pareigūnai vis tiek prie Vyriausybės pastatė blokpostą ir surengė piketą. Priešakinėse fronto linijose dirbantys policininkai jaučiasi užmiršti ir nusivylę, mat jie gauti skiepą tikėjosi gerokai anksčiau. O vakcinacija Lietuvoje ir toliau vyksta vangiai – gandų prisiklausę senjorai skiepų atsisako, ministerija siūlo vakcinuotis įmonėms, kuriose yra ne mažiau kaip 100 darbuotojų.

Estijoje trečiadienį sustabdytas jaunesnių nei 60 metų asmenų skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso. Keli žmonės pranešė leidiniui „Postimees“, kad jų registracija į vakcinavimą šiuo preparatu buvo atšaukta dėl įsigaliojusių naujų reikalavimų. Tačiau Vakarų Talino centrinės ligoninės vadovas Arkadijus Popovas pareiškė, kad antros dozės laukiantys gyventojai vis tiek galės ją gauti.