Taip jis kalbėjo penktadienį KT pripažinus, kad Seimo sprendimas sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, ištirti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją ir vėliau patvirtintos šios tyrimo išvados prieštarauja Konstitucijai
„Šis KT sprendimas yra labai svarbus ir gerbtinas. (...) Akivaizdu, kad tuometiniai valdantieji komisiją sukūrė ir ją naudojo politiniams tikslams, pažeisdami įstatymus, bandė pakenkti pareigas einančiam ir rinkimuose dalyvaujančiam prezidentui“, – penktadienį BNS sakė J. Argustas.
„Tuometinė valdančioji dauguma su konservatoriais priešakyje savo politinius tikslus iškėlė aukščiau mūsų valstybės interesų, dabar galėtų bent jau atsiprašyti ir paaiškinti, kodėl taip darė“, – pridūrė jis.
Anot patarėjo, komisijos darbas ir jos išvados padarė reputacinę žalą nagrinėtoms institucijoms.
„Bandymas purvais taškyti prezidentą ar kitas institucijas, ar tai būtų VSD, ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, tai darė reputacinę žalą, jas bandyta supriešinti, ir toks precedentas labai neigiamai vertintinas“, – sakė J. Argustas.
„KT sprendimas yra ir pamoka, ir įrodymas ateičiai, kad, kieno bebūtų valdančioji dauguma, nedera piktnaudžiauti parlamente turint daugumą kuriant šališkas komisijas ar kitaip prisidenginėti siekiant kurstyti įtampas tarp valdžios šakų, naudoti kaip įrankį rinkimams“, – kalbėjo jis.
KT konstatavo, kad Seimas, formuluodamas tyrėjams užduotis, o vėliau patvirtindamas jų išvadas, pažeidė konstitucinio atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus.
Anot teismo nutarimo, Seimas gali sudaryti laikinąją tyrimo komisiją tik gana apibrėžtam valstybinės reikšmės klausimui ištirti. Tai darant turi būti aiškios šios komisijos tiriamos veiklos ribos, taip pat – kokią informaciją apie kokius valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus bei kokias problemas būtina surinkti.
Tuo metu 2023 metų spalį Seime sudarant VSD pranešėjo informacijos tyrimo komisiją ir jai formuluojant užduotis, KT vertinimu, nebuvo nustatytos aiškios parlamentinio tyrimo ribos.
Tokiu būdu sudarytos prielaidos komisijai pačiai pasirinkti atliekamo tyrimo klausimus ir ieškoti kitų institucijų, jų pareigūnų ir asmenų galbūt padarytų pažeidimų, nusikalstamų veikų, užuot surinkus reikalingą informaciją problemai spręsti ir pateikus siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo.
Kaip rašė BNS, pernai priimtose parlamentinio tyrimo išvadose teigiama, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus, kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais, o tuometinis VSD vadovas Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus.
Pats G. Nausėda visuomet kategoriškai neigė prašęs VSD tikrinti jo aplinką.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
