Visgi Vyriausybės vadovė pažymi, kad šis procesas vyko visoje Europoje ir Lietuva nėra išskirtinis atvejis.
„Generalinė prokuratūra, atlikdama ikiteisminį tyrimą, turbūt suformuluos, kaip ji mato, kas čia įtariamieji, ar kam kokie įtarimai galėtų būti pareikšti, nes straipsniai skamba išties įspūdingai“, – LRT radijui antradienį sakė I. Šimonytė.
„Ar išties prokuratūra matys pagrindo kažkam pareikšti įtarimus šitoje byloje, pamatysime, iš mūsų pusės bus visiškai bendradarbiavimas tą informaciją teikiant“, – teigė ji.
I. Šimonytė teigė besitikinti, kad prokuratūra „objektyviai ir nešališkai“ tirs šį klausimą.
Premjerė pažymėjo, kad įsigijimai dėl vakcinų buvo priimti Europos Sąjungos mastu, už tai buvo atsakinga Europos Komisija.
„Žinoma, tam tikrą riziką prisiėmė visos Europos Sąjungos valstybės, nes vakcinų įsigijimai buvo paskirstyti pagal tam tikrą raktą ir dėl to įsipareigojo buvusi Vyriausybė“, – pasakojo I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė teigė, kad pradėjus tiekti vakcinas, buvo siekiama vakcinų gauti „kuo greičiau ir kuo daugiau“, kad būtų galima geriau suvaldyti koronaviruso pandemiją.
„Per pandemiją buvo visokiausių dalykų, puikiai žinome, kad buvo daug žmonių, kurie veikė prieš skiepijimo kampaniją ir teigė, kad vakcinos yra labai naujos, jos neištirtos, turi daug šalutinių poveikių, tas turėjo įtakos ir žmonių norui skiepytis“, – sakė premjerė.
Anot jos, natūralu, kad vakcinos turi ribotą galiojimo laiką, tad jų nepanaudojus ar neperdavus trečiosioms šalims, ką Lietuva taip pat aktyviai darė, vakcinos buvo utilizuotos.
„Tai nėra Lietuvos fenomenas, tose valstybėse, kuriose bendra vakcinacijos kultūra yra žemesnė, tai tie skaičiai yra prastesni, ypač prisimenant, kaip Lietuvoje atrodė ir tas viešas diskursas 2021 metais, kai kažkas siūlė kartuves Vyriausybei už skiepijimą“, – sakė I. Šimonytė.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant nustatyti, ar perkant itin didelį COVID-19 vakcinų kiekį koronaviruso pandemijos įkarštyje ir vėliau dalį jų utilizuojant nepanaudojus, nebuvo padaryta nusikalstama veika.
Tyrimas vyks dėl piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo, praėjusią savaitę pranešė Generalinė prokuratūra.
Jis pradėtas po to, kai viešojo intereso gynimo prokurorai anksčiau atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Pastarasis viešojo intereso gynimo tyrimas buvo pradėtas pernai gruodžio mėnesį, tačiau nutarime atsisakyti taikyti tolesnes priemones nurodyta, jog „nustatytas tyrimo metu aplinkybes tikslinga įvertinti galimai padarytų nusikalstamų veikų aspektu“.
Prokuratūra nustatė, kad Lietuva COVID-19 vakcinas pirko iš penkių skirtingų gamintojų. Vakcinos pirktos vykdant Europos Komisijos (EK) inicijuotas ir organizuotas centralizuoto pirkimo procedūras, valstybėms iš anksto sutikus įsigyti pagal pro rata (prorcingumo) principą EK paskirtą vakcinų kiekį.
Atitinkamai, Lietuva įsigijo daugiau kaip 11 mln. vakcinų dozių už daugiau kaip 230 mln. eurų. Iš šio kiekio apie 2,5 mln. dozių vėliau buvo utilizuotos dėl pasibaigusio jų galiojimo termino bei kitų priežasčių.
Apytiksli sunaikintų vakcinų vertė siekia 46,5 mln. eurų, teigiama prokuratūros pranešime.
Viešojo intereso gynimo priemones atsisakyta taikyti dėl to, kad vakcinos buvo įsigytos ir pristatomos pagal EK sudarytas sutartis su gamintojais taikant Belgijos teisę ir nenustačius kitų teisinių pagrindų inicijuoti civilinės teisenos procesą.