„Labai ramiai žiūriu į šitą situaciją, aš ne kartą sakiau, kad tame žanre, kai yra registruojami Seimo narių pasiūlymai, griežtai skaitant statutą didžioji dalis tų pasiūlymų apskritai turėtų Vyriausybės nepasiekti, nes statutas, kuriuo čia ryte buvo labai aktyviai mojuojama, aiškiai sako – jei teikiamas siūlymas didinti išlaidas kažkokiam dalykui, kas nenumatyta biudžete, turi būti pateiktas finansavimo šaltinis“, – antradienį sakė premjerė.
Komentuodama poros Laisvės frakcijos atstovų balsų už opozicijos siūlymą I. Šimonytė sakė, kad „visokių balsavimų Seime būna“, tačiau ji to nevertinanti kaip indikacijos, kad koalicijos partneriai gali nepalaikyti biudžeto.
„Aš to tikrai niekaip nesureikšminčiau ir man atrodo, kad vis tiek Vyriausybė pateiks patikslintą biudžetą, biudžeto priėmimas numatytas gruodžio 5 dieną, jei čia reikštų kažkokį signalą, kad kažkas nuspręstų nepalaikyti biudžeto, išbandysim vieną dvyliktąją, yra ir tokia procedūra numatyta“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė taip pat svarstė, kad tokia situacija susiklostė todėl, kad iki šiol Seime parlamentarų pasiūlymai tradiciškai būdavo perduodami Vyriausybei, nors griežtai laikantis Seimo statuto to neturėtų būti.
„Tikiuosi, kad komitetas dabar jau labai reikliai peržiūrės tuos pasiūlymus ir surašys išvadą tokią, kokia ji turėtų būti pagal statutą, 33 metus visi paprastai būdavo labai mandagūs, gal nenorėjo vieni kitų užgauti, ginčytis ir aiškintis, tai atiduodavo Vyriausybei visą tą vargą, dabar tikiuosi, kad tą darbą padarys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Pagal įstatymą, laiku nepatvirtinus valstybės biudžeto jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto vienos dvyliktosios išlaidų.
Vis dėlto premjerė prognozavo, kad biudžeto projekto svarstymas vyks pagal planą.
„Tikiuosi, kad grąžinimas biudžeto Vyriausybei vyks po savaitės ir tuomet kitą ketvirtadienį, kaip suplanuota, Vyriausybė grąžintų biudžetą su savo patobulinimais, kuriuos siūlytų Seimui padaryti“, – kalbėjo ji.
„Kaip žinia, toje stadijoje yra nebalsuojama, tai procedūrinė stadija, kai Seimas apsvarsto ir Vyriausybei grąžina be jokių pasiūlymų. Čia kolegų ėjimas jau labai pakeičiantis tradiciją, kuri susiklostė per daugelį metų, bet aš nemanau, kad tai labai blogai, nes pasiūlymų registravimas visiškai nesukant galvos, iš kur biudžete atsiranda pinigai, irgi neatitinka statuto“, – sakė I. Šimonytė.
Opozicinės Darbo partijos siūlymu Seimas antradienį iš darbotvarkės išbraukė 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Už tai balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 53, o šeši susilaikė. Klausimo išbraukimą iš darbotvarkės parėmė visa opozicija ir du valdančiųjų atstovai – Laisvės frakcijos nariai Ieva Pakarklytė ir Tomas Vytautas Raskevičius.
„Darbietis“ Andrius Mazuronis pareiškė, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, vertindamas parlamentarų ir komitetų bei komisijų išvadas, pažeidė Seimo Statutą, reikalaujantį, kad komitetas apsvarstytų visus siūlymus.
Iniciatyvą palaikius dviem Laisvės frakcijos nariams, opozicijos atstovai teigė, kad tai rodo krizę koalicijoje, valdantieji savo ruožtu tvirtino, kad šis išbraukimas yra techninis ir nieko nereiškia.
„Valdančiojoje daugumoje šiandien ne tik kad lėkštės dužo, tačiau, panašu, ir langai, baldai pro langus buvo mėtomi, ir šaldytuvai, ir kiti įvairūs dalykai, kurie gali privesti prie įvairiausių įdomių politinių procesų, matant, kaip santykiai klostosi viduje“, – antradienį žurnalistams po balsavimo sakė A. Mazuronis.
Autorė Milena Andrukaitytė
