Premjerė Ingrida Šimonytė spaudos konferencijos metu sakė, kad speciali komisija pirmadienį patvirtino, jog darbai yra baigti, nors „dar yra tam tikrų dokumentų užbaigimo dalykų“.
„Bet vertinant patį procesą, skaičius, galime konstatuoti, kad visuose ruožuose, kuriuose turėjo būti nutiesta koncertina, pastatyta nauja tvora arba atnaujinta sena tvora, darbai yra atlikti šimtu procentų ir dabar likę tik tam tikri defektų šalinimo ir dokumentų sutvarkymo darbai“, – sakė I. Šimonytė.
Anot jos, „įvairiems rangovams sekėsi įvairiai“, tačiau svarbu, jog projektas buvo baigtas laiku ir už skirtus pinigus.
„Šiandien galiu pasidžiaugti ir padėkoti projekto vykdytojams, kad projektas buvo padarytas ir laiku, ir už numatytą biudžetą“, – sakė I. Šimonytė.
Kartu ji pabrėžė, jog šis barjeras nėra „kažkas, kas gali valstybę absoliučiai apsaugoti nuo nelegalios migracijos“.
„Tokių barjerų, galbūt, ir būtų, bet jų kaina, matyt, būtų tokia, kad nežinau, ar racionalu ją mokėti, juoba, kad saugant valstybės sieną veikia keletas veiksnių – tiek fizinis užtvaras, tiek kitos priemonės, tarp kurių pabrėžčiau stebėjimo priemonių ir kitų IT sistemų svarbą – būtent šis darbas bus iki metų pabaigos vykdomas pagreitinta tvarka“, – sakė ji.
Vyriausybės vadovė taip pat pripažino, kad migrantų apgręžimo politika pasienyje su Baltarusija bus tęsiama, bet norint ją taikyti ir atšaukus nepaprastąją padėtį reikės nemažai darbo suderinant šalies ir tarptautinius teisės aktus.
Ji tvirtino, kad Lietuvoje tebegalioja nepaprastoji padėtis, leidžianti tęsti apgręžimo politiką.
„Aš nesakau, kad negalimos yra teisės aktų pataisos, nes jų veikiausiai turės būti. Bet kokios konkrečiai ir kokios jos galėtų būti, kad ir nesant nepaprastajai padėčiai, išskirtinėms aplinkybėms nebūtų klausimo dėl jų suderinamumo ar nesuderinamumo su tarptautine teise – čia dar reikia gerai padirbėti“, – sakė premjerė.
Pasak jos, šiuo metu „situacija yra išskirtinė“, tai parodo ir kasdien apgręžiamų migrantų skaičiai, ir „apskritai bendras geopolitinis kontekstas šiame regione“.
Barjeras jau stovi
Pasienyje su Baltarusija praėjusios savaitės pabaigoje baigtas statyti fizinis barjeras, BNS pirmadienį patvirtino projektą vykdanti bendrovė „EPSO-G“.
Fizinis barjeras – tvora ir pjaunanti viela – įrengiama apie 502 kilometrų atkarpose.
„Šį savaitgalį „EPSO-G“ sutelktų rangovų komanda pasienyje su Baltarusija įrengė paskutinius suplanuotus tvoros segmentus“, – BNS sakė bendrovės komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.
„Projekto komanda dirba toliau – pasienyje dirba techninės priežiūros specialistai, šalinami nedideli pastatyto barjero trūkumai, atstatomi keliai ir statybvietės, tvarkoma projekto dokumentacija. Šiandien projekto eigą pristatysime projekto priežiūros komisijoje Vyriausybėje“, – pridūrė „EPSO-G“ atstovas.
Vasara – nelegalių migrantų metas
Prieš mėnesį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas žiniasklaidai sakė, kad vasara neteisėtų migrantų, bandančių kirsti sieną išties padaugėjo. Matomi bandymai testuoti „Baltijos maršrutą“, taip pat Baltarusijos pasieniečių pagalba migrantams, yra ir naujosios tvoros gadinimo atvejų, tiesa jų nėra daug.
„Migrantų yra daugiau, pasikeitė valstybės sienos pažeidimo taktika ir kryptis, daugiau fiksuojama šiauriniame flange arba Vilniaus pasienio rinktinės saugomame ruože. Taip pat matome, kad padaugėjo ir fizinio barjero gadinimo atvejų, prie to prisideda Baltarusijos pasieniečiai. Tokių atvejų fiksuota. Nėra to daug, tiesiog naudojamos tam tikro priemonės, bandoma iškirpti skylę, išleisti migrantų grupę“, – tuomet sakė VSAT vadas.
Visi neteisėti migrantia, kurie sulaikomi Lietuvoje, šiuo metu atvyksta iš Rusijos, jie keliauja autobusais, traukiniais į Baltarusija ir bando kirsti sieną su Lietuva ar Lenkija.
„Tai darome dėl oro sąlygų, kaip rodo patirtis, vasara srautai didėja. Bandoma tikrinti šį maršrutą, tai vadinamas „Baltijos maršrutas“, – kalbėjo R. Liubajevas.
Siena tveriama per pelkes ir miškus
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Pagal Seimo priimtą įstatymą, iki rugsėjo pradžios pasienyje su Baltarusija turėjo būti įrengta 508 kilometrai tvoros su pjaunamosios vielos – koncertinos – juosta, tam valstybės biudžete numatyta 152 mln. eurų.
Kasdien prie sienos įrengimo dirbo apie 650 žmonių, jie nutiesdavo tris ar keturis kilometrus tvoros. Už projektą atsakinga energetikos grupė „Epso-G“, darbams atlikti samdomi rangovai.
Medžiagas tiekia Vengrijos ir Lenkijos gamintojai, jų nusipirkta iš anksto, daug jų jau yra Lietuvoje, todėl brangti niekas neturėtų. Įmonės atstovas Antanas Bubnelis sakė, kad sienos statybose buvo ir iššūkių, daugiausia – gamtinių, nes pakeliui pasitaiko ir raistų, pelkių, upelių.
Bendras fizinio barjero ilgis yra maždaug 500 kilometrų. Kai kur siena nestatoma, jei barjeras yra natūralus ir nepereinamas. Kitur prieti galima tik žiemą, užšalus, būtent tada ten ir vyko darbai.
Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų siena eina upių ir ežerų krantais.|
Ech, bukalaurai siaučia.
