Pasak NSGK vadovo Lauryno Kasčiūno pasistatę fizinį barjerą nuo Baltarusijos nelegalių migrantų visiškai gal ir neišvengsime, bet jų sumažės bent 95 procentais.
„Vienas galingiausių Lietuvos saugumo projektų eina į pabaigą, liko tik 20 kilometrų ir viskas vyksta pagal planą, viskas biudžeto rėmuose, tai didžiulė sėkmė. 97 proc. jau įgyvendintą. Migrantai eina ten, kur tvoros nėra, jie dar karpo tvorą, ten kur nėra stebėjimo sistemų. Mes diegiame trijų ramsčių sistemą: stebėjimą, fizinį barjerą ir apsaugos tarnybą. Kai kompleksas bus vietoje, tai pažeidimai bus lengvai užkardomi, reagavimo laikas yra 15 min“, – sakė jis.
Tvorą ketinama baigti iki rugsėjo pirmosios, stebėjimo sistemas – iki naujųjų metų. Šiuo metu liko pastatyti dar 20 kilometrų naujos tvoros ir kelioliką kilometrų atnaujinti senosios. Paskutiniojo etapo tvoros statybos vyksta sudėtingomis sąlygomis, pelkynuose.
Seimo narys, reaguodamas į tai, kad kasdien pasienyje pagaunama nelegalių migrantų, sako, kad „visi migracijos srautai pasistūmė iš pietinių regionų į šiaurę, kur nėra tvoros ir stebėjimų sistemų. Pažeidimų neišvengsime ir čia, bet vengrų skaičiavimais toks barjeras jų mažina 95 proc“.
L. Kasčiūnas taip pat tvirtino, kad neteisėtų migrantų apgręžimo politiką būtų galima įtvirtinti įstatymo lygmeniu, tačiau tam dar reikia politinio sutarimo.
„Net yra minčių visai tai (apgręžimo politiką) įtvirtinti Lietuvos įstatymuose. Europos Teisingumo Teismo išaiškinime apie apgręžimo politikos kvestionavimą nėra, ten yra atvejo analizė, bet tai nėra klausimas, kad tu negali taikyti apgręžimo politikos“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Tokią mintį turime, ar mes prie jos priartėsime šimtu procentu, aš negaliu pasakyti, nes tam reikia pritarimo, bet tokia mintis yra“, – teigė komiteto vadovas. Šią idėja jis sako ptaręs su kai kuriais NSGK nariais.
Vasara – nelegalių migrantų metas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas tikina, kad vasara neteisėtų migrantų, bandančių kirsti sieną išties padaugėjo. Matomi bandymai testuoti „Baltijos maršrutą“, taip pat Baltarusijos pasieniečių pagalba migrantams, yra ir naujosios tvoros gadinimo atvejų, tiesa jų nėra daug.
„Tendencija didėja, matome, kad dviejų savaičių bėgyje srautai išaugo. Migrantų yra daugiau, pasikeitė valstybės sienos pažeidimo taktika ir kryptis, daugiau fiksuojama šiauriniame flange arba Vilniaus pasienio rinktinės saugomame ruože. Taip pat matome, kad padaugėjo ir fizinio barjero gadinimo atvejų, prie to prisideda Baltarusijos pasieniečiai. Tokių atvejų fiksuota. Nėra to daug, tiesiog naudojamos tam tikro priemonės, bandoma iškirpti skylę, išleisti migrantų grupę“, – sakė VSAT vadas.
Visi neteisėti migrantia, kurie sulaikomi Lietuvoje, šiuo metu atvyksta iš Rusijos, jie keliauja autobusais, traukiniais į Baltarusija ir bando kirsti sieną su Lietuva ar Lenkija.
„Tai darome dėl oro sąlygų, kaip rodo patirtis, vasara srautai didėja. Bandoma tikrinti šį maršrutą, tai vadinamas „Baltijos maršrutas“, – kalbėjo R. Liubajevas.
Siena tveriama per pelkes ir miškus
Kiek anksčiau žurnalistams jis yra sakęs, kad suvaldyti Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos organizuotą nelegalios migracijos krizę leido pradėta taikyti apgręžimo politika, apribotas neteisėtų migrantų judėjimas iš apgyvendinimo vietų, užkardytas naujas migracijos kelias.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Pagal Seimo priimtą įstatymą, iki rugsėjo pradžios pasienyje su Baltarusija turi būti įrengta 508 kilometrai tvoros su pjaunamosios vielos – koncertinos – juosta, tam valstybės biudžete numatyta 152 mln. eurų.
Kasdien prie sienos įrengimo dirba apie 650 žmonių, jie nutiesia tris ar keturis kilometrus tvoros. Už projektą atsakinga energetikos grupė „Epso-G“, darbams atlikti samdomi rangovai.
Medžiagas tiekia Vengrijos ir Lenkijos gamintojai, jų nusipirkta iš anksto, daug jų jau yra Lietuvoje, todėl brangti niekas neturėtų. Įmonės atstovas Antanas Bubnelis sakė, kad sienos statybose yra ir iššūkių, daugiausia – gamtinių, nes pakeliui pasitaiko ir raistų, pelkių, upelių.
Sienos su Baltarusija statybą „Epso-G“ turi baigti iki šių metų rugsėjo 1 dienos. Bendras fizinio barjero ilgis yra maždaug 500 kilometrų.
Kai kur siena nestatoma, jei barjeras yra natūralus ir nepereinamas. Kitur prieti galima tik žiemą, užšalus, būtent tada ten ir vyko darbai. Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų siena eina upių ir ežerų krantais.
