Vyriausybės vadovė pirmadienį atidarydama valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ pradžios renginį MO muziejuje sakė, kad „labai nenorėtume padaryti šio proceso valdišku“.
„Labiausiai norėtųsi, kad tų formatų, kuriuose mąstymas ir diskusijos apie Lietuvos ateitį tarpsta savaime, tarp bendraminčių, kartais tarp nesutaikomas nuomones turinčių oponentų, indėlis būtų pagrindinis, o Vyriausybė ir ministerijos jokiu būdu nepaverstų jo dar vienu dokumentu, kurių mes turime ne vieną šūsnį, kuriuos pasirašome, padedame į stalčių ir kitą dieną labai dažnai pamirštame“, – sakė premjerė.
Planuojama, kad Vyriausybė su Seimo Ateities komitetu strategijos „Lietuva 2050“ projektą parengs ir pateiks tvirtinti Seimui 2023 metų pavasario sesijos pradžioje. Rengiant dokumentą talkins ir atnaujinta Valstybės pažangos taryba.
Pasak premjerės, rengiant dokumentą bus siekiama „išvengti linijinio mąstymo, kai atrodo, kad ateitis bus tokia pati kaip dabartis, tik šiek tiek geresnė“.
„Mes patys matom, kad ir technologinė, ir socialinė, ir klimato ir geopolitinė kaita gali būti tokia, kad ką nors nuspėti be galo sudėtinga ir tos trajektorijos gali būti pakankamai netikėtos“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.
Ruošiantis rengti naują valstybės pažangos strategiją atnaujinta Valstybės pažangos tarybos sudėtis. Į ją savo atstovus delegavo Seimo frakcijos, taip pat kvietimą prisijungti priėmė būrys valdžios ir visuomenės atstovų, tarp jų yra buvę premjerai Aleksandras Abišala, Gediminas Kirkilas, dabartiniai ministrai.
Tarybai priklausys Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas, mokslininkė Urtė Neniškytė, filosofas Gintautas Mažeikis, politologas Ramūnas Vilpišauskas, kultūros, meno sričių ir kiti visuomenės atstovai Arūnas Gelūnas, Algirdas Kaušpėdas, Rytis Zemkauskas ir kiti.
