Pats ieškinys teismą pasiekė dar rugsėjo viduryje, tačiau tada priimta nutartis dėl ieškinio trūkumų pašalinimo.
Ieškinį pateikusiam asmeniui buvo nustatytas terminas pašalinti teismo įvardytiems trūkumams. Vis dėlto, nors patikslintas ieškinys ir pasiekė teismą, tačiau jį priimti atsisakyta.
Teismas išaiškino atsisakymo priimti šį ieškinį motyvus.
Teismo argumentai
Ieškovas šių metų spalio 14 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame galutinai suformulavo reiškiamą reikalavimą. Asmuo patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ punktą.
Ieškovo ginčijamas nutarimas buvo priimtas Vyriausybės vardu. Teismas, įvertinęs ieškovo ginčijamo nutarimo turinį, padarė išvadą, kad, priimdama šį nutarimą, Vyriausybė veikė pagal Konstituciją.
Vyriausybė įgyvendino valstybės valdžią – tvarkė krašto reikalus bei vykdė kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai.
Vyriausybės priimtų aktų (jų dalių) (kai priimdama aktus Vyriausybė įgyvendina valstybės valdymą) teisėtumo klausimą sprendžia Konstitucinis Teismas, o bendrosios kompetencijos teismai tokio pobūdžio ginčų nenagrinėja.
Teismo nutartyje pažymėta, jog ieškovas skundžiamo Vyriausybės nutarimo punktų teisėtumo klausimą galėtų iškelti individualios bylos dėl jo konkrečių teisių pažeidimo nagrinėjimo metu (pvz., nagrinėjant individualią bylą pagal pareiškėjo skundą, o ne ginčydamas Vyriausybės nutarimą, priimtą įgyvendinant valstybės valdymo reikalų sprendimą) prašydamas individualią bylą nagrinėjančio administracinio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo.
Pažymėtina, kad individualaus ginčo reikalavimas negali būti vien tik Vyriausybės nutarimo punktų teisėtumo ištyrimas. Taigi, šiuo atveju ieškovas nurodytais būdais galėtų įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas pareikštu ieškiniu neprašo ištirti Vyriausybės nutarimo punkto teisėtumo, tačiau prašo jį panaikinti.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės nutarimai priimami, keičiami ar pripažįstami netekusiais galios Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma, taigi Vyriausybės nutarimo panaikinimas (pripažinimas netekusiu galios) yra išimtinai Vyriausybės kompetencija.
Remiantis tuo, ieškovo ieškinį dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. punkto panaikinimo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Du scenarijai
Naujienų portalui tv3.lt specialistai anksčiau įvardijo du scenarijus, kada Lietuvoje galimybių pasas taptų beverčiu.
Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė įžvelgė, kad galimybių pasas Lietuvoje būtų nebereikalingas, kuomet šalis pasiektų labai aukštą vakcinacijos rodiklį, ypač kalbant apie senyvo amžiaus žmones.
„Bent jau pasiekus 90 proc. atvejų ribą, ypač vyresnio amžiaus žmonių, nereikėtų galimybių paso“, – anksčiau tv3.lt sakė Ž. Gudlevičienė.
Jos teigimu, paskiepyti 100 proc. vyresnio amžiaus gyventojų neįmanoma, nes visada atsiras dalis gyventojų, kurie negali skiepytis dėl savo sveikatos būklės.
Jai antrino ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, akcentavęs, kad kol kas galimybių pasas sprendžia nevakcinuotųjų pandemijos problemą: „Tai reiškia, kai nevakcinuoti užsikrečia. Pagal tyrimą, kurį atliko Statistikos departamentas, mes žinome, kad vakcina yra efektyvi ir sergantys vakcinuoti žmonės spaudimo sveikatos apsaugos sistemai nesukelia.
Tačiau galimybių pasas taptų bevertis ne tik geriausiuoju, bet ir blogiausiuoju scenarijumi, įspėjo specialistai. Ž. Gudlevičienė teigė, kad jo bus galima atsisakyti, jei tektų pereiti prie itin griežtų ribojimų.
„Viskas priklauso nuo sveikatos sistemos perkrovimo. Jau šiuos signalus mes girdime iš medikų. Tai yra svarstoma, ką toliau daryti, ką ir kur riboti. Ten, kur labiausiai plinta infekcija, ten ir reikėtų riboti“, – sakė premjerės patarėja. Jos teigimu, šiuo metu Lietuvoje turime dvi silpniausias grupes, kurių saugumu reikia rūpintis, tai – vaikai ir senjorai.
Efektas jau matosi
Virusologijos profesorius Saulius Čaplinskas anksčiau tv3.lt teigė, kad kad galimybių pasas savo pagrindinį darbą jau atliko – jis paskatino dalį gyventojų skiepytis:
„Jo trumpoji nauda, panašu, kad jau yra pasiekta, dėl to, kad paskatino dalį žmonių pasiskiepyti. O dabar toliau labai svarbu, kad nesigautų atvirkštinis variantas, – kad kai kurie žmonės, kurie turi galimybių pasą, negalvotų, kad jis juos apsaugos, tai gali būti klaida.“
Profesorius ragina pasiskiepijusius ar COVID-19 persirgusius gyventojus nesielgti neatsakingai, galvojant, kad turimas imunitetas juos apsaugos nuo naujų viruso atmainų.
„Tikėtis, kad šį žiemos sezoną, mes neturėsime tokio kovido augimo, kaip praeitą sezoną, nėra jokio pagrindo. O gi todėl, kad mes turime tarsi kito viruso pandemiją – delta atmainos pandemiją, kuris plinta daug sparčiau nei Uhano variantas, kuriuo užsikrėsti užtenka daug trumpesnio laiko, reikia prikvėpuoti daug mažesnės infekcinės dozės, inkubacinis laikotarpis trumpesnis, vienas žmogus išskiria 10 kartų daugiau viruso nei užsikrėtęs Uhano variantu“, – akcentavo S. Čaplinskas.
Jis pažymėjo, kad bendros prevencijos priemonės ir persirgusiems, ir pasiskiepijusiems gyventojams išlieka tos pačios: tai atstumų laikymasis, patalpų vėdinimas. Be to, anot S. Čaplinsko, ne ką mažiau svarbu reguliariai testuoti net ir tuos gyventojus, kurie turi galimybių pasus.
