Nušviesdama dabartinę situaciją dėl eilių Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė tvirtino, kad patekimas pas gydytojus gerėja.
„Lyginant su praeitais metais, turime nežymų patekimo pas šeimos gydytoją pagerėjimą. Šiandien daugiau nei 2 savaites laukia 13 proc. gyventojų. Natūralu, sulaukiame šių pacientų skundų ir klausimų“, – nurodė ji šią savaitę vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komitete.
Tuo metu paslaugų prieinamumas pas gydytojus specialistus, jos teigimu, per 30 dienų, kas yra numatyta įstatymais, pavyksta pasiekti apie 78 proc.
„Tačiau daliai pacientų tenka laukti ilgiau, turime sričių, kur laukimo eilės dar ilgesnės. Mes tą matome ir dėmesį skiriame į atskiras specialybes, kad galėtume analizuoti, kas kliudo“, – kalbėjo O. Vitkūnienė.
Rekordinis konsultacijų skaičius
Kartu ji pasakojo, kad šie metai – išskirtiniai dėl suteiktų konsultacijų kiekio. „Ką rodo valstybinės ligonių kasos duomenys, specialistų konsultacijų suteikiama daugiau ir greičiau. Šiais metais turime rekordinį nuo 2019 m. konsultacijų skaičių, du trečdaliai pacientų patenka per 30 dienų. Taigi matome teigiamą efektą ir tos pastangos toliau bus dedamos“, – nurodė SAM atstovė.
Pasak jos, tam įtakos galėjo turėti ir ministro įsakymu palengvintas siuntimų išdavimas – dalis gali patekti be siuntimo. Taip pat siuntimą gali išrašyti ir antrinio lygio specialistas, ne tik gydytojas pirminiame lygyje.
SAM atstovė taip pat patvirtino, kad stebimas nežymi paslaugų, teikiamų privačiame sektoriuje, didėjimo tendencija. „Bet faktas, kad ji didėjanti, tad išvadas galime pasidaryti patys“, – sakė ji.
Dar ne visi įkelia vizito laikus
O. Vitkūnienė konstatavo, kad didelių eilių kaltininkas yra ne vienas.
„Priežasčių yra labai daug – tiek sisteminių, tiek apmokėjimo, yra tiek pačių įstaigų iniciatyvos ir sprendiniai, tiek gyventojų atsakomybė už sveikatą ir raštingumas dėl paslaugų gavimo. Esame išsiaiškinę priežastis, dėl kurių susidaro eilės ir yra patvirtintas eilių mažinimo planas 2023–2024 m.“ – posėdyje kalbėjo ji.
Viena iš priemonių yra žmogiškųjų išteklių strategijos stiprinimas. SAM specialistė nurodė, kad yra patvirtintas apie 30 mln. paketas ir planas savivaldybėms bei nacionalinėms priemonėms, kaip pritraukti specialistus į rajonus:
„Yra nuspręsta didinti sveikatos priežiūros specialistų rengimo priėmimą į universitetus, aukštąsias mokyklas. Tai pat žinome ir STRATA, EBPO išvadas, kad specialistų gali trūkti dar daugiau, todėl daromos pastangos dėl studentų skaičiaus didinimo.“
Ji priminė, kad nuo 2023 metų vasario startavo įrankis, kuris įpareigoja vizito laikus pas gydytojus deklaruoti per išankstinę pacientų registracijos (IPR) platformą.
„Jei Lietuvoje turime 2,5 tūkst. šeimos gydytojų, apie 1,8 jų tuos laikus deklaruoja. Bet aiškinamės situaciją, kodėl ne visi gydytojai ir ne visos sistemos tą padaro. (...)
Prieinamumas pas gydytojus specialistus yra labai įvairus, bet galbūt galime pasidžiaugti tuo aspektu, kad monitoruojant paslaugų prieinamumą per IPR, jei Lietuvoje turime apie 12 tūkst. gydytojų, tai 8 tūkst. jų deklaruoja ir atveria laikus į IPR“, – komentavo O. Vitkūnienė.
Nori leisti daugiau tyrimų atlikti nemokamai
Ji pridūrė, kad yra numatyti IPR sistemos patobulinimai – ar tai būtų kažkokių priminimų pacientams siuntimai, ar matomos laukiančiųjų eilės, kur būtų galima užsiregistruoti.
„Žinutė, kad pacientai privalo informuoti apie neatvykimą į sveikatos priežiūros įstaigą – tai yra įtvirtinta įstatyminiu pagrindu, paciento pareiga informuoti 24 valandas prieš vizitą, jei jis nebegali atvykti. Bet ta pareiga ne visada yra atliekama pacientų, gydytojas tuo metu gi galėtų priimti kitą pacientą“, – vardijo SAM specialistė.
Pasak O. Vitkūnienės, neatsiejama dalis čia yra ir mokėjimų klausimai, kaip palankiai yra įkainuotos paslaugos ir pan.
„Dirbame ir su tyrimų fondo atsiradimu pirminėje priežiūroje, nes šiandien ne visus tyrimus gali atlikti šeimos gydytojas ir pacientui dažnai tenka už kažkokius tyrimus, kurie neįeina į šeimos medicinos normą, susimokėti. Tad norime šią atskirtį mažinti“, – pridūrė ji.
Pacientų atstovė: dar yra eilės iki eilės
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentė Neringa Čiakienė gi pastebėjo, kad vardijama statistika neatitinka realybės.
„Pristatyta graži statistika, kad vos ne iki 80 proc. pacientų yra užsiregistruojama per 30 dienų, bet visi puikiai supranta, kad tai atspindi tik tą tikrąją registraciją, o kad dar egzistuoja eilės iki eilės – žmonės skambina, laukia kada bus atidaryta IPR sistema, rašosi skirtingose įstaigose, to nesimato. O tai atskleistų visai kitą situaciją“, – teigė ji.
Pacientų atstovė metė akmenį ir dėl priekaištų pacientams, esą jie tik iš blogos valios neatšaukia vizito.
„Ar buvo padaryta analizė ir tyrimas, kodėl pacientai nepraneša apie neatvykimą į gydymo įstaigas? Mano žiniomis nebuvo, nebuvo ir diskusijos, o dalis priežasčių yra būtent dėl to, kad žmonės registruojasi prieš pusę metų iki tam tikro vizito, tą daro keliose gydymo įstaigose.
Po to dažnu atveju negauna pranešimo: „Patvirtinkite, kad atvyksite“. O jei nori patys pranešti, prisiskambinti neįmanoma. Kai pati valstybė neinvestuoja ir po to kalba apie pacientų, kurie yra silpnesnioji pusė, baudimą, tai mažų mažiausiai žema“, – pabrėžė N. Čiakienė.
Pacientus baudžia du kartus
POLA direktorė taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – apsilankius pas privatų gydytoją siuntimai toliau nebegalioja.
„Pacientai neturėtų būti diskriminuojami, nes jei kreipiasi privačios konsultacijos pas gydytoją specialistą ir jis toliau negali išrašyti siuntimo, nes visi tyrimai ir procedūros yra mokamos, taip pacientas yra baudžiamas du kartus. Vien dėlto, kad specialistų trūksta, pacientai kreipiasi į privačias gydymo įstaigas ir turi už tolesnį kelią dar daugiau susimokėti už priemokas“, – apgailestavo pacientų atstovė.
Jai antrino ir VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius.
„Šeimos gydytoju dirbu įvairiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose – tiek valstybinėse, tiek privačioje, ir tikrai neimu jokių priemokų. Bet susiduriame su problema, kad pacientams, kurie keliauja iš specializuotos privačios grandies, neturinčios sutarčių su ligonių kasa, mes turime pakartotinai išrašyti vaistus, kartoti siuntimus ir dėl to susidaro didelės eilės. Gaila, kad jie neturi teisės rašyti siuntimų, kompensuojamųjų vaistų receptų“, – konstatavo gydytojas
Šią problemą kėlė ir privačių gydymo įstaigų atstovai. Pasak verslininko Dainiaus Dundulio, kuris skelbia steigiantis didžiulį privatų medicinos centrą, taip tik dirbtinai kuriamas pacientų eiles: „Kai privačiose įstaigose negavus kompensuojamų vaistų recepto ar nemokamo siuntimo pas specialistą, žmonės registruojasi antrai tokiai konsultacijai valstybinėje ligoninėje.“
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas taip pat paragino į tai nežiūrėti pro pirštus. „Ministerijos nauja komanda, kažkaip bandykite kitomis akimis žiūrėti į tą patį privatų verslą. Sunku suvokti, kaip man vienas profesorius sakė, parašau siuntimą, duodu receptą diagnozavęs sunkią ligą ir dar turiu pirminiame lygyje ieškoti šeimos gydytojo, kad jis perrašytų mano siuntimą ar receptą, kad galiotų. Ministras pats patvirtinto, kad čia pinigai susitaupytų“, – kalbėjo konservatorius.
Jis konstatavo, kad pačios valdžios biurokratinių sprendimų eilės ir nemažėja.
„Yra pertekliniai reikalavimai, dėl kurių išauga konsultacijų skaičius. (...) Gydytojų turime daugiau, konsultacijų išauginome iki begalybės, eilės praktiškai stovi vietoje“, – piktinosi A. Matulas.
Į ministro tvarką dėl siuntimų numoja ranka
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė, Kauno klinikų kardiologė Reda Radikė akcentavo, kad pagrindinės problemos, kas galėtų greitai išspręsti eilių mažėjimo klausimą yra aiškios – e.popierizmas, specialistų darbo apmokėjimas, pacientų atsakomybė ir gydytojų pritraukimas į regionus.
„Labai prašau atsiminti, kad sunkiai pritrauksite jaunus gydytojus į rajonus ir regionus dėl specifinių šeimyninių, vaikų ir socialinių poreikių, siūlyčiau sudaryti sąlygas vyresniems nei 50 m. žmonėms ir taip labai smarkiai pakelsite rajonų kompetenciją“, – siūlė ji.
Pasak gydytojos, papildomi siuntimai bus generuojami ir tol, kol tarpinės konsultacijos bus nemokamos: „Kaip jūs beapibrėžtumėte išsamią paslaugą, 3, 4, 5, 7 tyrimų jokia įstaiga neleis sau sudėti į vieną epizodą. Nes tai yra pinigai, žmonėms, atliekantiems tyrimus, reikia mokti algą.“
Be to, pasak V. Kasiulevičiaus, nors deklaruojama kitaip, bet efektyviai dar neveikia ilgalaikio stebėjimo paslauga dėl lėtinių ligų. „Labai daug sugrįžta pacientų, kurie prašo siuntimų pas gydytojus specialistus, kurie nepaisant lėtinės ligos neįtraukia jų į ilgalaikio stebėjimo planą ir prašo pakartotinių siuntimų. Tai tikrai yra nemažas srautas“, – kalbėjo šeimos gydytojas.
Skandina beprasmis popierizmas
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius akcentavo didelį beprasmį biurokratizmą, mat 60–70 proc. gydytojų konsultacijos laiko sudaro duomenų suvedimas, receptų išrašymas ir panašiai.
„Būtina atlikti medicinos darbuotojų kompetencijų ir vykdomų funkcijų peržiūrą ir susieti kompetencijas su funkcijomis, o kitas deleguoti kitiems specialistams. Gydytojams reiktų palikti su pacientų aptarnavimu susijusias funkcijas, o kitas perduoti slaugytojams ar įvesti naujus specialistus – sveikatos sekretorius“, – pastebėjo jis.
Privačių įstaigų atstovas taip pat siūlė unifikuoti visų sveikatos priežiūros įstaigų kalendorius ir pacientų internetines registracijas.
„Reikia, kad tai būtų vieninga sistema – ne tai, kad visi turėtų naudotis IPR, bet integracija būtų finansuojama nacionaliniu lygmeniu. Nes įstaigos turi žymiai geriau veikiančias savo lokalias sistemas, tačiau dar šiek tiek resursų reikia skirti, kad jos galėtų keistis duomenimis su nacionalinėmis sistemos.
Taip pacientai galėtų registruotis artimiausiu laiku artimiausioje gydymo įstaigoje, būtų išvengiama ir fizinių eilių, ir popierinių registracijos žurnalų. Taip būtų žymiai geresnė eilių kontrolė ir stebėsena, užkertamas kelias dirbtinai formuoti eiles, kai pasakoma, kad šiandien vizitų nėra, ateik rytoj, bet jei susimoki, yra ta paslauga. O jei būtų viešai prieinama informacija tiek viešų, tiek privačių įstaigų, pacientui būtų palanku“, – dėstė L. Paškevičius.
