Vien per pusmetį – 3 medikų savižudybės, per kelerius metus nusprendusių tokiu būdu užbaigti gyvenimą mažiausiai yra dar tiek pat. Didelis pervargimas, nepamatuoti krūviai, mobingo apraiškos ir tik auganti emocinė įtampa – medikų bendruomenėje nuolat linksniuojami skauduliai.
Paviešinamos tragedijos – tik ledkalnio viršūnė?
Gydytoja psichiatrė, buvusi Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė apgailestavo, kad nors ypač tarp medikų apie tai kalbama vis garsiau, nesama jokių oficialių duomenų, kurie leistų suvokti tikrąjį situacijos mastą.
„Išgirstamos tragedijos gali būti tik ledkalnio viršūnė. Ir tai labai gąsdina, kad neturime jokios viešai prieinamos statistikos, kiek medikų nusižudo. Tyrimuose matome tik vertinamas suicidines tendencijas. Pavyzdžiui, Lietuvos medicinos studentų asociacija buvo apklaususi apie 2 tūkst. žmonių – trečdalis nurodė, kad studijų metu yra turėję suicidinių minčių. Viename Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentės tyrime apklaustus 200 medikų 16 proc. jų taip pat patvirtino, kad turėjo tokių minčių.
Dar blogiau, kad realios statistikos, kiek medicinos sektoriuje yra nusižudžiusių žmonių, turbūt niekada ir neturėsime, nes matomos tendencijos, kad šią informaciją bandoma visais būdais nuslėpti. Tai gal daugiau gandai, bet viduje sklando tokios nuotaikos, kad dalyje ligoninių vadovybė draudžia informaciją išnešti už įstaigos ribų. Nesenas Šiaulių ligoninės atvejis, kai apie medikės savižudybę paaiškėjo tik po pusmečio, tai tik leistų patvirtinti“, – konstatavo psichiatrė.
Nemato, kad kas keistųsi į gera
Portalo tv3.lt kalbintos gydytojos apgailestavo, kad bendra medikų emocinė būklė tokia, jog, nepanašu, kad kas keistųsi į gera – apie pusė jų išlieka perdegę.
„Sveikatos apsaugos ministerija prieš 5 metus yra pateikusi duomenis apie depresijos paplitimą tarp gydytojų – ji siekia 30 proc., perdegimo sindromą jaučia pusė gydytojų, priklausomybės išsivysto 10 proc. gydytojų.
Taip pat buvo nurodyta, kad didesnė dalis nei pusė bent jau Lietuvoje jaučia stigmą ir nesikreipia profesionalios pagalbos turėdami problemų dėl psichoemocinės sveikatos“, – pastebėjo Europos Jaunųjų gydytojų asociacijos viceprezidentė, šeimos gydytoja Miglė Trumpickaitė.
Pasak K. Norvainytės, paviešinus tokius rodiklius visi patyrė šoką, mat skaičiai buvo gąsdinantys. „Bet, kiek teko domėtis, kažkokių rodiklių dinamikos nemačiau, tik pavienius magistro darbus, kuriuos atlieka studentai dažniausiai mažesnių rajonų ligoninėse. Ir tie duomenys tikrai kelia nerimą.
Buvo ir Lietuvos medikų sąjūdžio daryta apklausa, kur apklausus beveik 3 tūkst. medikų matomi rezultatai, kad sunkus perdegimo sindromas yra 11 proc. o vidutinio sunkumo – net 63 proc. apklaustųjų“, – konstatavo ji.
Hierarchiniai santykiai užkoduoja psichologinio smurto riziką
Pasak psichiatrės, itin liūdinantys skaičiai matomi ir kalbant apie psichologinį smurtą, kuris visiškai neatsiejama nuo medikų emocinės gerovės dėl paties sveikatos sektoriaus pobūdžio.
„Minėtame MRU studentės magistro darbe nagrinėta ši tema, įvairiais pjūviais buvo apklausta 200 medikų, paaiškėjo, kad su mobingo reiškiniu vienaip ar kitaip susidūrė kone trečdalis (23 proc.) apklaustųjų, o kasdien arba patyrė, arba matė, kaip jis yra vykdomas, beveik 10 proc.
Nesugalvoju, koks dar kitas sektorius dar yra toks hierarchiškas kaip sveikatos. Tada, natūralu, kyla psichologinio smurto rizika, kas priveda ir iki mobingo“, – kalbėjo K. Norvainytė.
Pasak M. Trumpickaitės, problema su duomenimis yra visose šalyse – Europos mastu kažkokių reprezentatyvių tyrimų ir validuotų įrankių jiems atlikti nėra, tad dažniausiai tie tyrimai būna lokalūs – valstybėse, regionuose.
„Europoje yra lokalių tyrimų, kad apie 30 proc. jaunųjų gydytojų gali jausti depresijos simptomus, lygiai taip pat apie 50 proc. jaunųjų gydytojų yra perdegę ir yra dvigubai padidėjusi savižudybių rizika tarp visų gydytojų“, – nurodė ji.
Kodėl jaunieji medikai mažiau atsparūs?
Paklausta, kodėl išskirtinai labiau jaunoji karta atrodo mažiau atspari ir labiau linkusi į perdegimą, K. Norvainytė pažėrė begalę galimų to priežasčių.
„Be abejo, daug kas priklauso nuo asmenybės – tam tikri žmonės yra labiau linkę į perdegimą. Bet ką matome medicinos srityje, į ją dažnai ateina žmonės, kurie yra perfekcionistai, tiek patys sau, tiek aplinka jiems kelia didelius lūkesčius. Labai daug naštos užkrauna ir administracija, žiniasklaida, neturime klaidų kultūros kaip savaime suprantamo dalyko. Kiekvieną dieną medikai jaučia tą spaudimą, net sklando tokia frazė, kad dokumentaciją pirmiausia pildome prokurorui“, – pastebėjo gydytoja.
Antrindama jai M. Trumpickaitė pažymėjo, kad gydytojo ar slaugytojo darbo tempas ir atsakomybė, kuri krenta ant pečių, yra labai didžiulė:
„Sakyčiau, kiekvienam žmogui tokie krūviai ir atsakomybė sukeltų labai didelius sunkumus, bet viskas priklauso nuo to, kiek žmogus turi įrankių atsparumui susikurti, emocijoms suvaldyti, atstovėti dėl savo darbo ir poilsio laiko balanso, tiek jis ir gali išvengti ar neišvengti psichologinių ir emocinių problemų.“
K. Norvainytė taip pat teigė, kad šiandien jaunimas geriau supranta savo teises, o tolerancija blogoms darbo sąlygoms, psichologiniam smurtui yra gerokai sumažėjusi.
„Tarp vyresnės kartos medikų ta tolerancija, atrodo, didesnė. Tikiu, kad tam tikras laikmetis, kuriuo gyveno tos kartos medikai, galėjo turėti tam įtakos.
Be to, dar turime pašaukimo fenomeno momentą, kuriuo, jaučiu, ir šiandien yra dažnai manipuliuojama, tuo labai dažnai pateisinami viršvalandžiai, kurie atrodo savaime suprantamas dalykas. Tada turime techninius dalykus – nereguliuojami krūviai, administracinė našta, kuri vis dar didžiulė. Užsienyje, pavyzdžiui, yra ta samdomi žmonės, sveikatos sekretoriai, kurie nėra medikai, naudojamos technologijos, kur gali įrašyti balsą ir programa tai paverčia tekstu“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak pašnekovės, akivaizdu, kad sveikatos įstaigos apskritai tiesiog yra nepasiruošusios valdyti perdegimo rizikos veiksnių: „Nėra tvirtų žmogiškųjų resursų valdymo padalinių, kurie specializuotųsi perdegimo srityje, kurie sektų rodiklius ir darytų kažkokias intervencijas.“
Sistema lūžta, palūžta ir patys medikai
Pašnekovė konstatavo, kad, deja, dabar situacija tokia, kad viešasis sektorius iš savo darbuotojų pareikalauja daugiau nei privatus.
„Kita vertus, darbinantis į privatų sektorių tu jau ateini su tam tikrais lūkesčiais ir supratimu, kad čia gali nubrėžti ribas. Jaučiu, kad viešajame sektoriuje medikai nesijaučia turintys teisę kažkokias ribas brėžti, nes čia ateini dirbti „iš pašaukimo“, – komentavo gydytoja.
Ji teigė, kad dabartinė situacija daug medikų skatina permąstyti savo ateitį sveikatos sektoriuje. Pati K. Norvainytė atviravo, kad palieka darbą stacionare, nes darbas jame per keletą metų tapo sunkiai pakeliamas.
„Ši sistema lūžta. Darbo stacionare patirtis buvo neįkainojama, tačiau pasilikti čia nebegaliu. Jaučiu, kad dabartinėmis sąlygomis negaliu būti gera specialistė. Kas bus ateityje? Neuždarau jokių durų, galbūt mano ateitis apskritai ne medicinos įstaigoje.
Kita vertus, labai norisi atnaujinti diskusiją apie tai, kaip medikas jaučiasi dabartinėje sveikatos sistemoje. Būtent tokia diskusija vyks rudenį organizuojamame pirmajame Lietuvoje gerovės festivalyje medikams „MedFest“ – labai kviečiu atvykti, išgirsti ir dalintis savo patirtimis“, – kalbėjo gydytoja.
„Ši sistema lūžta. Darbo stacionare patirtis buvo neįkainojama, tačiau pasilikti čia nebegaliu. Jaučiu, kad dabartinėmis sąlygomis negaliu būti gera specialistė“, – atviravo gydytoja.
M. Trumpickaitė irgi neslėpė, kad neretai pasijaučia esanti „ant ribos“. „Dažnai pagaunu save išgyvenant perdegimą ar būnant arti jo ir tikrai kartais išsigąstu. Atrodo, kad atsiranda net kažkokių rimtesnių fiziologinių simptomų.
Bet kažkaip dar po truputį susitvarkau, lygiai taip pat ir mano kolegos, ką kaip vadovė matau savo skyriuje – žmonės labai daug ir labai intensyviai dirba ir poilsis po tokio darbo turi būti labai efektyvus. Kai gydytojas ar slaugytojas yra išsekęs ar perdegęs, tai tiesiogiai atsiliepia ir darbo kokybei, pacientų priežiūrai. Tada ir reakcijos tiek tarp kolegų būna mažiau sukontroliuotos, ir su pacientais sunkiau dirbti“, – atkreipė dėmesį Šeškinės poliklinikoje vieno Šeimos skyriaus vedėja dirbanti gydytoja.
Medikė sutiko, kad atrodo visiškai nenormalu, kad anksčiau ar vėliau su atsidavimu dirbantis gydytojas priartėja prie perdegimo ribos: „Neįmanoma kokybiška sveikatos priežiūra, jei yra patenkama pas gydytoją, kuris yra pervargęs.“
Pirmas žingsnis – suvaldyti nežmoniškus krūvius
Europos Jaunųjų gydytojų asociacijos viceprezidentė pasakojo, kad imantis kalbėti apie medikų emocinę gerovę pirmiausia reikia atsigręžti į daug platesnį kontekstą.
„Kalbama apie darbo jėgos medicinos sektoriuje krizę visoje Europoje, tą pažymi ir Pasaulio sveikatos organizacija – kiekviena valstybė gali patvirtinti, kad yra slaugytojų ir gydytojų pasiskirstymo netolygumai. Kai jau pradedame nagrinėti problemą detaliau, labai daug kalbame apie tai, kad sektorius privalo dėti pastangas ne tai kad sukurti gydytojus, bet kuo daugiau jų išlaikyti sistemoje, kad jų pasitenkinimas darbu būtų pakankamas.
„Išgirstamos tragedijos gali būti tik ledkalnio viršūnė. Ir tai labai gąsdina, kad neturime jokios viešai prieinamos statistikos, kiek medikų nusižudo.“
Su tuo labai susiję perdegimai, mikroklimatas, kultūra. Klaidinga komunikacija įstaigų viduje, didžiuliai krūviai (kas yra dėl gydytojų trūkumo) veda ir prie depresijos simptomų, ir perdegimo, priklausomybių, galų gale savižudybių.
Aišku, viena gydymo įstaiga gal sukuria geresnes sąlygas tobulėti ir sukurti tą balansą tarp darbo ir poilsio. Bet turbūt nežinau tokios įstaigos ir nemanau, kad sveikatos sistemoje įmanoma, jog gydytojas ir slaugytojas dirbtu žmogišku krūviu“, – dėstė M. Trumpickaitė.
Pasigenda spaudimo įstaigoms
Pašnekovė neneigė, kad SAM kurpia planus sveikatos priežiūros specialistams dėl emocinės gerovės kūrimo (tas daryta tiek praėjusios, tiek šios Vyriausybės), buvo atnaujintos priemonės, ypač tai aktualu tapo COVID-19 krizės metu. Tačiau ji akcentavo, kad spaudimas gydymo įstaigoms turėtų būti didesnis.
„Kai kurie dalykai, kurie vyksta įstaigose, gali būti likę labai biurokratiniai, bet iš asmeninės patirties matau, kaip mano įstaigoje yra ir tam tikri konfliktų sprendimo mokymai vykdomi, stiprinamas vadybinis, personalo valdymo lygmuo, bandoma atliepti į slaugytojų ir gydytojų poreikius.
SAM planas jau yra labai daug ir viskas priklauso, kaip tai bus vykdoma kiekvienoje įstaigoje. Tad kas galėtų būti daroma iš ministerijos ir Vyriausybės – spaudimas įstaigoms realiai vykdyti veiksmus, o ne palikti juos ant popieriaus ir įdėti į prioritetus“, – pastebėjo M. Trumpickaitė.
Ji pridūrė, kad šiuo metu ir Europos Komisija kartu su PSO Europos biuru pradėjo aktyviau kalbėti apie šiuos dalykus daug intensyviau: „Dabar kaip tik tiesiami pamatai, kad išties įvyktų platesnis tyrimas tarp ES valstybių išsiaiškinant, kokie rizikos veiksniai egzistuoja medikų darbiniame gyvenime, kur linkstame, kokios pagalbos reikia ir pan. Aišku, visa tai užtruks, bet džiugu, kad tai vyksta.“
Ką galima padaryti?
Paklausta, ką labai konkretaus būtų galima padaryti Lietuvos gydymo įstaigose, kad vyktų realūs pokyčiai, M. Trumpickaitė pabrėžė, kad pirmiausiai tam tikrų kompetencijų mokymai turėtų būti reguliariai privalomi.
„Visi gydytojai ir slaugytojai kelia kvalifikaciją, yra privalomi kursai – pirmos pagalbos, antibiotikų terapijos ir pan. Tai prioritetu vertinant medikų psichologinę sveikatą, turi būti privalomi kursai ir tam tikrų vadybinių funkcijų, psichoemocinio atsparumo, konfliktų valdymo. Tada galima tikėtis kažkokio rezultato iš vidaus.
„Aišku, tokios praktikos atsiranda jau įvykus didelėms nelaimėms, bet, manau, pas mus jų jau užtenka ir reikia pradėti daryti tokius dalykus.“
Kitas dalykas yra vadovai sistemoje, jei turėtume privalomus reikalavimus, sistemiškai keltume kokybę vadybiniame lygmenyje, nebegalėtume turėti tam tikro tipo vadovų, kurie užsiima mobingu, kokių atveju Lietuvoje nemažai nuskamba“, – vardijo ji.
Pašnekovė pasidžiaugė, kad pokyčiai jau numatyti dėl agresyvių pacientų – gydytojai galės atsisakyti planiškai gydyti pacientą, kuris prieš juos smurtauja.
Kabinetai, kur psichologai konsultuoja tik medikus
Dalindamasi konkrečiais šalių pavyzdžiais, gydytoja nurodė, kad nemažai valstybių kalbama apie nuolatinę pagalbą medikui, yra su specialistais teikiama intensyvi pagalba, kai įvyksta nepageidaujamas atvejis.
„Pas mus vis dar gaji kaltinimo kultūra, labai mažai įstaigų sugeba pasakyti, kad praktiškai visos medikų klaidos įvyksta dėl sisteminių trūkumų. O turėtų būti skiriama pagalba medikui, kai įvyksta kokia nors klaida – tai gali būti edukacinė, psichoemocinė pagalba, bet tikrai ne kaltinimo kultūra. Ispanijoje tikrai žinau, kad yra specialistai, kurie dirba tik su medikais, yra klinikos, kabinetai, kurie nuolat aptarnauja tik sveikatos sektoriaus darbuotojus.
Aišku, tokios praktikos atsiranda jau įvykus didelėms nelaimėms, bet, manau, pas mus jų jau užtenka ir reikia pradėti daryti tokius dalykus. Šeškinės poliklinika tikrai labai stengiasi rūpintis medikais, bandoma sukurti įvairūs keliai, kaip jiems gauti pagalbos, nuostabūs vadovai. Negaliu pasakyti, kad yra vien trūkumai, bet kol nebus sisteminių sprendimų, todėl didelio efekto nebus“, – konstatavo M. Trumpickaitė.
SAM: neturime įgaliojimų reguliuoti darbuotojo ir darbdavio santykių
Paklausta, ko ketina imtis medikų emocinei gerovei gerinti ir kokių konkrečių veiksmų ėmėsi po per pastarąjį laiką viešai nuskambėjusių net 3 medikų (Santaros klinikų gydytojas, slaugytojos Šiaulių ligoninėje ir Kauno klinikose) savižudybių, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patikino, kad visi šie atvejai žinomi.
„Tačiau atkreipiame dėmesį, kad minėtais atvejais buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai, kurių metu buvo tiriamos aplinkybės. Būtina pažymėti, kad SAM, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatais, formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų numatytais atvejais – ją įgyvendina sveikatos apsaugos ministrui pavestose valdymo srityse.
Tačiau ministerija neturi įgaliojimų ir kompetencijos reguliuoti darbuotojo ir darbdavio santykių. Dėl šios priežasties, SAM priima sisteminius veiksmus bei teisės aktus, kuriais siekiama gerinti gydymo įstaigų mikroklimatą“, – nurodė SAM portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
SAM teigė rimtai vertinanti kiekvieną pranešimą apie psichologinio smurto apraiškas darbo aplinkoje ir į kiekvieną tokį pranešimą reaguoja, nuo 2021 m. veikia darbo grupė skundams dėl psichologinio smurto (mobingo) apraiškų ministerijoje ar jos pavaldžiose įstaigose, kiek tai susiję su pavaldžios įstaigos vadovo veiksmais, nagrinėti.
Vardija šūsnį priemonių
Ministerija taip pat nurodė, kad 2021 m. patvirtintas Darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo asmens sveikatos priežiūros sistemoje veiksmų 2021–2024 metų planas, pagal kurį įgyvendinamos įvairios priemonės.
Pirmiausia minimi pokyčiai aukštosiose mokyklose – atnaujinti Visuomenės sveikatos ir Medicinos studijų krypčių aprašai papildant juos reikalavimais visų pakopų studijų metu ugdyti socialinius emocinius, pozityvaus bendravimo, konfliktų, streso valdymo ir kitus įgūdžius.
Minimas medikų ir gydymo įstaigų vadovų kompetencijų kėlimas. „2023 m. buvo priimta Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos aprašo nauja redakcija, kurioje įtvirtintos naujos kvalifikacijos tobulinimosi formos – intervizija, supervizija, ir nustatyta, kad bendrųjų (ne klinikinių) profesinių kompetencijų tobulinimas turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų nuo viso privalomojo tobulinimosi valandų skaičiaus (iki 2025 m. gegužės 1 d. rekomenduojama, vėliau – privaloma)“, – detaliai vardijo SAM.
Tai pat 2021–2022 m. vykdytos tęstinės grupinės ir komandinės supervizijos gydymo įstaigų darbuotojams, vykdyti konfliktų valdymo, pasitelkiant mediacijos metodą, mokymai asmens sveikatos priežiūros įstaigų padalinių, skyrių vadovams (apmokyta 212 vadovų iš RŠL, Santarų, Kauno klinikų). 2021 m. organizuoti ASIST mokymai savižudybės grėsmės atpažinimui ir pirmosios psichologinės pagalbos teikimui.
Nurodoma, kad smurto prevencijai 2022 m. parengta mokymų programa, metodinė medžiaga ir sukurta Psichologinio smurto prevencijos e-mokymų versija asmens sveikatos priežiūros darbuotojams (mokymus jau baigė daugiau nei 1,5 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų).
Krizių valdymui 2021–2022 m. vykdyti mokymai asmens sveikatos priežiūros įstaigų komandoms, siekiant stiprinti žinias ir įgūdžius veiksmingiau reaguoti į psichologinės krizės situacijas (iš viso apmokyta ir planus pasirengė 21 gydymo įstaiga).
Nuo 2021 m. užtikrinama nuotolinė psichologinė pagalba sveikatos priežiūros specialistams, susiduriantiems su psichologiniais sunkumais dėl profesinės veiklos, kasmet tam skiriama apie 15 tūkst. eurų (pagalba teikiama per Medo.lt).
