Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs Seimo pirmininkas, TV laidų prodiuseris ir vedėjas Arūnas Valinskas bei kultūros bendruomenės atstovė, Lietuvos šokio informacijos centro direktorė Gintarė Masteikaitė.
Kaip jūs vertinate aistras dėl kultūros ministro ir šios ministerijos, kas dabar vyksta?
A. Valinskas: Aš manau, kad reikėtų kalbėti ne apie ministeriją, o apie ministerijas ir apie koaliciją, o ne apie vieną partnerį. Reikia kalbėti apie didįjį partnerį, kuris turi 52 balsus ir įsileidžia kiaulę į bažnyčią, užlipa ant altoriaus ir paskui ką daryti, kad ji nuliptų? Tai labai paprastas variantas.
Manau, kad dabar abi pusės – kultūrininkai iš vienos pusės ir visa valdžios siena, tai yra Prezidentūra, Vyriausybė, koalicija ir premjerė – stovi vieni prieš kitus ir iš tiesų atsidūrė aklavietėje. Galiu garantuoti vieną dalyką: ką bedeleguotų „Nemuno Aušra“, kultūrininkai nesutiks.
Kitas dalykas, jūs manote, kad atidavus Kultūros ministeriją socialdemokratams, tarkime, Vilniaus knygų mugėje sakys prezidentui: „Tai gerai, mes dabar jums atleidžiame, galite ateiti kalbos sakyti nuo scenos“? Ne, šitie žmonės nepamirš to įžeidimo ir visą laiką primins ne tik šiemet, bet ir visais metais, kurie liko kadencijai, ir valdančiajai koalicijai, ir tam pačiam prezidentui.
Šioje vietoje jie nuėjo per toli. Man kas labai patinka, kad kultūros žmonės, kultūros bendruomenė, yra labai išradingi ir jie nėra kerštingi, bet turi labai gerą fantaziją, aš tuo labai žaviuosi.
Čia lygiai taip pat, kai buvo kažkokia paroda apie šuniukus, tai iš tos parodos, kur buvo pati pirmoji nuotrauka, kur prezidentas su Grikiu, kiek aš suprantu, jie prezidentą nukirpo ir išėmė, o Grikį paliko ir prierašą pridėjo: „šuo neatsako už šeimininko nesąmones.“
Man tai žavu, gražu ir tokių žavių dalykų bus dar labai, labai daug. Atrodo, kad mes taip paimsime, atsiprašysime. Tai, kad kultūrininkai buvo politikų paversti mainoma moneta, labiausiai juos ir įžeidė.
O kaip iš to išeiti? Manau, kad kol kas aš nematau išėjimo, nėra išeičių. Vienintelis dalykas – palikti patinėje situacijoje, kad Švietimo ministrė ilgai eitų laikinąja kultūros ministre.
Mano kolegos, su kuriais yra tekę kalbėti, kurie ėmė interviu iš Žemaitaičio, paskui po laidos būna tokie neformalūs pasikalbėjimai, labai trumpi, ir Žemaitaitis pats pripažino, kad neturi jis ką pasiūlyti į ministrus.
O ką nors įkalbėti, manau, kad kultūrininkai puikiai supranta, jog normalūs žmonės tikrai neis. Nenormalių kelintą kartą prezidentas vėl netvirtins, čia bus kova be galo.
Gerbiama Gintare, ką jūs girdite iš kultūros bendruomenės ir iš politikų lūpų, kas galėtų būti kultūros ministru?
G. Masteikaitė: Čia net nėra klausimo, man atrodo, net galime nediskutuoti. Kandidatų nėra ir aš labai nustebčiau, jeigu kažkas sutiktų eiti. Tuo labiau, kad mūsų pozicija yra labai aiški ir nuo pat pradžių mes kartojame vieną vienintelį reikalavimą – iš pradžių prašymą, dabar jau reikalavimą – atitraukti „Nemuno Aušrą“ nuo Kultūros ministerijos.
Šitie dabar žaidimai, kurie vyksta, mums ne naujiena, mes to ir tikėjomės, nes tai yra situacijos vilkinimas ir bandymas mus tiesiog apglaistyti, kad mes pavargtume, nesusitaikytume ir priimtume kažkokią tą tarpinę poziciją, kad, gerai, ten būna socialdemokratai, Popovienė, ji kaip ir valdo, bet ir kaip nevaldo – dabar išvis komandos nėra.
Kultūros ministerija yra labai nepavydėtinoje situacijoje, yra stagnacijoje. Šiuo metu yra priimami biudžetai ir tikrai laukia pakankamai blogos pasekmės, bet tai tikrai nėra mūsų rankose ir dėl mūsų šito protesto, nes mes išreiškėme savo nepasitenkinimą, kuris yra absoliučiai racionalus ir akivaizdus.
Kaip ir Arūnas sakė, būtent valdančiųjų rankose ir pagrindinės partijos rankose yra sprendimas, ką įsileisti pas save į tą būrį, su kuriuo dirbsi ir pasieksi visus Vyriausybėje numatytus planus.
Dabar mes turime Trojos arklį, su kuriuo nesusitvarko socialdemokratai. Tas Trojos arklys šokdina visus aplinkui ir bando tą Trojos arklį permesti į mūsų lauką. Mes to Trojos arklio nenorime ir mes sakėme iš karto, mes brėžiame čia liniją ir mes ją atstovėsime.
Sprendimai visada yra, nėra taip, kad situacija būtų be išeičių. Man atrodo, šitoje vietoje yra nuoširdus pripažinimas, kad buvo padaryta klaida, ir tos klaidos išsprendimas, kad valdantieji sugalvos ją spręsti, pataisyti situaciją.
Mes sakėme tiek prezidentui, tiek premjerei, kad jeigu jūs taisysite klaidą ir ją ištaisysite, mes eisime su jumis kartu ir padėsime įgyvendinti tą programą, pasivysime tuos etapus, kurie dabar yra praleisti. Mes nekerštaujame, mes siekiame bendro tikslo ir galvojame apie valstybės ateitį.
Kodėl mes taip atsistojome į šitą aliarmo kėlėjo poziciją? Todėl, kad tai yra bloga kryptis. Šis pasirinkimas, ir ypatingai įleisti politinį judėjimą į Kultūros ministeriją, kuri dabar geopolitinėje situacijoje yra viena iš tų esminių ministerijų.
Mes kalbame apie vertybes, mes kalbame apie laisvę, demokratiją, mes kalbame apie laisvą žodį, mes kalbame apie žiniasklaidą, ir įleisti ten patį pavojingiausią kolegą, kurį pasiėmė valdantieji, yra tikrai pavojus.
Visi įvardino, kad dėl saugumo klausimo jiems nebuvo atiduota viena ministerija. Jie patys visi pasakė, kodėl jie neduoda vienos ar kitos ministerijos „Nemuno Aušrai“. Mums nereikia papildomų savo sugalvotų argumentų, valdantieji viską pasakė, visi argumentai padėti ant stalo.
Kai dabar mus bando įtikinti, kad jūs susiprastinkite, susimažinkite, jūs pakentėkite, nes viskas dėl valstybės, mes manome atvirkščiai, kad mes neturime susiprastinti ir turime kovoti iki galo – šitas veiksmas, kuris yra padarytas, yra tiesiog blogas veiksmas.
A. Valinskas: Didžiausia problema: kodėl tų kriterijų, dėl ko neprileido prie anų ministerijų, kodėl netaikė Kultūros ministerijai? Būtent to aš negaliu suvokti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
