Sėkmingai į Lietuvą sugrąžintos mergaitės mamos sesuo Monika pasakoja, kad iš pradžių, kai sesuo susipažino su Algirdu, šeima žinią priėmė pozityviai, o sesuo atrodė įsimylėjusi. Nerimo ženklai pradėjo lįsti vėliau, kai šeima pastebėjo, kad Monikos sesuo ima keistis.
Po truputį ėmė matytis A. Švanio sąsajos su anastasininkų judėjimu, buvo pradėtos išsakyti nuostatos apie moters vaidmenį šeimoje, buvo kalbama rusiškai, nors Monikos sesuo nemoka šios kalbos. Po kurio laiko A. Švanio draugė suprato, kad su šiuo žmogumi jai ne pakeliui, todėl moteris grįžo gyventi pas tėvus jau laukdamasi dukrytės. Ir, skirtingai nei viešai rašė A. Švanys, ji neišėjo pas jokį kitą vyrą, o tiesiog norėjo ramybės.
Nerimo ženklai santykiuose
„Kai sesuo pasakė, kad turi draugą, tai pradėkim nuo to, kad mes tikrai gerbiam vienas kitą, asmeninę erdvę ir pasirinkimus. Tėvams buvo kalbama, kad tai gamtos mylėtojas, mokslininkas, geras žmogus. Mes taip pat esam gamtos mylėtojai, bet, žinote, ne kiekvienas gamtos mylėtojas tampa vaiko grobiku. Buvo tuomet tie bendri interesai: ekologiška gyvensena, švietėjiška veikla, nes mano sesuo irgi organizuodavo nemokamai stovyklas vaikams iš socialinių problemų turinčių šeimų. Tai sakyčiau susipažino per tuos darbinius interesus“, – pamena mergina.
Santykiai po truputėlį vystėsi, pora netgi ėmė gyventi kartu, bet šeima pastebėjo, kad Monikos sesuo keičiasi kaip asmenybė, pradėjo lįsti nerimo ženklai.
„Sesuo pradėjo mažiau bendrauti su tėvais. Mes šeimoje tikrai atvirai bendraujame vieni su kitais, aš netgi gyvendama per atstumą visą laiką žinau, kas mano šeimoje darosi. Šnekamės daug, labai šiltas ryšys. Nėra reguliavimų, tikrai labai pagarbus, humaniškas požiūris į kitų nuomonę, pasirinkimus. Bet prasidėjo po truputėlį aštresnė kritika tėvų atžvilgiu iš sesers pusės, kodėl čia daroma tas ar anas. Po truputį pradėjo keistis sesers išvaizda, pradėjo keistis drabužiai. Iš merginos, kuri visą laiką buvo labai prisižiūrėjusi, ėmė tarsi po truputį apsileisti išoriškai, elgesys tapo uždaras“, – pamena Monika.
„Šis žmogus yra patologinis melagis, visą laiką turėjo du veidus: vienas veidas buvo naudojamas tada, kai jam naudinga galbūt jo aplinkoje. Aš visiškai tikiu, kad jis turi sudaręs gerą įvaizdį apie save. Bet kas vyksta po to, kai jam kas nors nepatinka, tai žinom tik mes“, – priduria pašnekovė.
Pasak pašnekovės, kadangi Algirdas yra geras manipuliatorius, jis visuomet stengėsi pateikti gerąją savo pusę, niekad atvirai nepasakojo garbinęs Rusiją ar priklausęs rusiškajam Anastasijos judėjimo gerbėjų būriui. Visa tai išryškėjo pamažu, po truputį.
Anastasijos judėjimas – tai Rusijoje susiformavęs „Naujojo amžiaus“ gamtinio dvasingumo judėjimas, pabrėžiantis aplinkosaugines idėjas. Judėjimo atstovai remiasi Vladimiro Megrė knygų serijoje „Skambantys Rusijos kedrai“ aprašytomis idėjomis, kur kalbama apie žmogaus ryšį su gamta, visata ir dievu, minties galią, gebėjimą modeliuoti ateitį, vyro ir moters ryšį, vaikų auklėjimą, giminės reikšmę, meilės erdvės steigimą. Pagrindinė knygų veikėja – Sibiro miškuose gyvenanti jauna atsiskyrėlė Anastasija.
Kaip pasakoja Monika, šeima tuo metu pernelyg nesureikšmino detalių, kurios pasirodė svarbios vėliau. Dabar jau aišku, kad A. Švanys siekė atskirti draugę nuo šeimos, nuo tėvų, kritikavo jų gyvenimą, elgesį, pasirinkimus bei pateikė savo gyvenseną ir mąstyseną kaip teisingą. Bet jis niekada nekritikavo draugės tėvų jiems į akis, tačiau vaikų teisių apsaugos tarnybai jie buvo pristatomi kaip alkoholikai.
„Tas prasidėjo per tris-penkis mėnesius nuo jų bendravimo ir, kiek žinau iš sesers, jis tiesiai niekada nieko nesakydavo. Viskas būdavo pateikiama tik po truputį, nuotrupomis. Tiek apie anastasininkus, tiek apie moters vaidmenį šeimoje. Viskas buvo daroma taip labai labai atsargiai, po truputėlį ruošiama, matyt, kažkokiems rezultatams. Ir tada kai ji pradėjo pati jausti, kad su šiuo žmogumi bus sunku, ji jau buvo pastojusi“, – pasakoja pašnekovė.
Paneigė Švanio versiją, kad draugė išėjo pas kitą
Moters sesuo paneigė A. Švanio savo tinklaraštyje išplatintą versiją, kad sesuo besilaukdama vaikelio išėjo pas kitą vyrą – moters tiesiog grįžo pas tėvus. „Sesuo pabėgo pas tėvus, nes ji bijojo būti šalia šito žmogaus. Ji išėjo pas tėvus, kad galėtų ramybės būsenoje išnešioti kūdikį“, – teigia Monika.
Mergina pamena, kad sesuo išties norėjo šeimos, pats A. Švanys irgi tinklaraštyje buvo rašęs, jog troško sukurti šeimą. „Bet, matyt, jo žmogus turėjo leistis manipuliuojamas ir paklusti jo valiai. Pats jis yra žmogus, kuris neklauso jokios kitos nuomonės ir girdi tik save. Su juo absoliučiai neįmanoma kalbėtis, kaip supratau, ir jis niekad neatsakinėja į tiesioginius klausimus. Tai labai raudona vėliava“, – pastebi pašnekovė.
Paklausta, kada pradėjo lįsti A. Švanio prorusiškumas, Monika teigia, jog viskas vyko pamažėle: tai užsimindavo apie anastasininkus, tai apie V. Megrė knygas, kartais su savo gyvenimo partnere, Monikos seserimi, imdavo kalbėti rusiškai, nors jauna moteris nemoka rusų kalbos.
„Ji prašydavo nustoti, nes nesuprato, ką jis sako. Tai būdavo tokie, kad ai, netyčia. Tas netyčia pradėjo kartotis. O prorusiškumas lindo lėtai. O paskui viskas pasimatė rimtai. Nes kai sesuo išėjo pas tėvus, prasidėjo tikras teroras iš jo pusės“, – pamena Monika.
Sesuo pasakoja, kad A. Švanys nuolat skambindavo, rašydavo žinutes, bandė susitikti. Pasak pašnekovės, iš esmės po kiekvieno bendravimo jos sesuo verkdavo, labai sunkiai emociškai išgyveno. „Aš nežinau, ką jie ten bendraudavo, bet mama pasakojo, kad sėdi sesuo ir jau verkia“, – sako Monika.
Pasak jos, A. Švanys tikrai niekada nėra pakėlęs rankos prieš jos seserį, bet psichologinis smurtas buvo akivaizdus.
„Jis siekė, kad ji sugrįžtu, bet tie bandymai buvo labai keisti. Jis pradėjo skambinti jos draugams, mūsų šeimos draugams, aiškinti, koks jis vargšas, kaip ji išėjo pas kitą, bandyti ieškoti palankumo, kontaktų. Buvo baisus teroras. Mums skambindavo žmonės ir klausdavo, kas čia per žmogus, kodėl jis man skambina, ką jis čia man pasakoja“, – pasakoja pašnekovė.
Monika taip pat pamena, kad A. Švanys nelabai rūpinosi jos sesers sveikata: pavyzdžiui, kai dar jauna pora gyveno kartu, sesuo beveik nieko nevalgydavo. Ji spėja, kad tai galbūt susiję su kokiu nors specifiniu vyro požiūriu į mitybą, kurį įsimylėjusi mergina iš dalies buvo perėmusi. Monikos pasakojimu, būdama tėvų namuose sesuo valgydavo tiek, kad, regis, net vaikui neužtektų, nors sakydavo, kad jai užtenka.
Dar vaikui negimus – daugybė skundų institucijoms
Nors susigrąžinti draugės teroru nepavyko, bet A. Švanys, Monikos pasakojimu, ėmė versti skundais visas institucijas dar iki to laiko, kai vaikas nė nebuvo gimęs.
„Jis pateikė prašymą tėvystės pripažinimui, kai vaikas dar net nebuvo išvydęs pasaulio šviesos. Ir jo prašymai buvo atmesti teismo, nes kiekvienas normalus žmogus supranta, kad vaikas dar negimęs, dar nėra jokio normalaus pagrindo pagrįsti šiam dalykui. Ir prasidėjo tampymas po institucijas“, – sako moteris.
„Tuo metu, kai sesuo nešiojo vaiką, jis užsiėmė popierių rašymu, skundimais, sekimais, duomenų kaupimu, rašymu institucijoms – vaikų teisėms, teismams, advokatams. Buvo prirašyti didžiausi lapų šūsniai, prasidėjo baisus šmeižtas jos atžvilgiu. Kai vaikas gimė, institucijoms buvo pateiktas mano sesers portretas kaip kažkokios narkomanės, kažkokios priklausomos. Žodžiu, baisu“, – ta laikotarpį pamena Monika.
Kaip pasakoja kūdikio mamos sesuo, A. Švanys vaiko teisėms bei kitoms institucijoms skambindavo po dešimt kartų per dieną: „Realiai jis vertė institucijas savo raštais. Jis išsilavinęs žmogus, žino, kaip formuluoti dalykus ir, be abejo, institucijos turi reaguoti. Bet jos jau tuomet turėjo matyti, kad žmogaus elgesys labai neadekvatus, nes skambučiai būdavo po keletą kartų per dieną“.
Monika sako, kad sesers gimdymas buvo be galo sunkus, todėl moteris buvo nusilpusi, bet A. Švanys toliau dėl visko skundė, reikalavo pasirašyti tėvystės dokumentus. „Jam buvo visiškai nesvarbu, kokios būsenos buvo vaiko mama“, – sako pašnekovė.
Tiesa, A. Švanys tik gimus vaikui pervedė šiek tiek lėšų vaiko priežiūrai.
Mergaitės teta sako, kad nei jos sesuo, nei šeima niekada neturėjo tikslo atskirti vaiką nuo A. Švanio, buvo bandoma susitarti dėl bendravimo be teismo: „Bet kai jis pradėjo versti tuos popierius, siųsti žmones, terorizuoti, tai atsirado supratimas, kad čia bus sudėtinga“.
Prie marių žiemą kūdikį padėjo ant smėlio, laikė alkaną
Vienas įvykis ypač sukrėtė kūdikio susilaukusią mamą, Monikos seserį. Tuo metu dukrelei buvo vos trys mėnesiai, lauke žiema, vasario mėnuo, bet su Algirdu buvo sutarta, kad jis galės pasimatyti su vaiku. Kadangi vaiko mamai buvo neramu, moteris pasiūlė trise vykti į Pažaislio vienuolyno parką
„Sesuo žinute paklausė Algirdo, ar reikės vežimo, bet jis neatsakė. Ji aprengė dukrą taip, kad neperkaistų nešama prie kūno (nujautė, kad Algirdas norės ją nešti rankose, prispaudęs prie kūno, kaip tai darė praeitus kartus). Per paskutinį susitikimą buvo perkaitusi. O jei Algirdas nuspręstų vežti vežime, paėmė šiltą vokelį“, – sesers veiksmus nupasakojo Monika.
„Jai buvo neramu išleisti vieną dukrą su Algirdu, nežinojo, kur jis gali ją išvežti, todėl sesuo pasiūlė važiuoti jos mašina, kurioje yra vežimas. Tokiu būdu manė žinosianti, kur jis yra. Taip pat buvo neramu dėl buvusio susitikimo, nes, jos draugės teigimu, Algirdas buvo nesaugiai padėjęs dukrą ant skalbinių džiovyklės“, – teigė moteris.
Atvykus moteris pastatė mašiną aikštelėje ir trise išėjo į parką. Oras buvo saulėtas, pūtė nestiprus vėjas. Kaip pasakojama, A. Švanys pasakė, kad dukra per plonai aprengta. Mama tuomet patikrino nosytę, kuri buvo šilta, bet A. Švanys nusivilko savo marškinius ir įvyniojo į juos dukrą. Mergytė užmigo, viskas atrodė ramu, tad mama nusprendė viena nuvažiuoti nupirkti sauskelnių, kurių nenupirko A. Švanys. Moteris paprašė vyriškio skambinti, jeigu dukra bus alkana ar jei apskritai prireiks.
Vis tik motinos širdis buvo nerami. Moteris nusprendė vis tik nevažiuoti sauskelnių, o verčiau pabudėti automobilyje. Po kurio laiko moteris pabandė paskambinti buvusiam draugui pasiteirauti, ar viskas gerai. Vyro telefonas buvo išjungtas. Mama pabandė dar kelis kartus – rezultatas tas pats. Paskui pats A. Švanys paskambino ir pasakė, kad dukra miega ir kad jis norėtų su ja daugiau pavaikščioti. Moteris sutiko, tik paprašė, kad telefonas būtų įjungtas.
„Ji nevažiavo į parduotuvę, grįžo į Pažaislio aikštelę toliau budėti, laukti skambučio. Pagal laiką dukrytė jau turėjo būti išalkusi, tačiau jokios žinios iš Algirdo ji negavo“, – sakė Monika.
Kadangi pradėjo tvinksėti krūtys, kūdikio mama aiškiai suprato, kad laikas maitinti vaiką. Ji bandė paskambinti A. Švaniui, bet jo telefonas buvo išjungtas. Po maždaug dešimties minučių iš nepažįstamo numerio paskambino pats A. Švanys ir pranešė, kad jo telefonas išsikrovė ir kad jis prie marių. Vaiko mama paprašė ateiti į automobilių aikštelę ir vyras atėjo su vaiku bei dar keturiais suaugusiais asmenimis.
Pasirodo, du iš šių žmonių sunerimo pamatę A. Švanį sėdintį ant smėlio prie marių su kūdikiu, kūdikis buvo paguldytas ant smėlio. Pašaliniai žmonės užkalbino A. Švanį, paskui palydėjo prie parko vartų bei domėjosi, kas čia per situacija, nes vyras jiems pasirodė keistas.
„Mano sesuo buvo stipriai išsigandusi, sumišusi, sakė, kad nežinojo, kur yra jos kūdikis ir kad vaiką jau skubiai reikia maitinti. Sesuo sakė, kai Algirdas perdavė jai dukrą, ant jos veiduko buvo uždėta kepurė. Žmonės paskambino policijai, davė jai šnekėti. Operatorė klausė, ar vaikui padaryta žala, ji atsakė, kad nepastebėjo. Tada jie atsakė, kad nemato poreikio važiuoti. Bet sesuo pastebėjo, kad Algirdas turėjo power banką, bet telefoną pradėjo įkraudinėti tik atidavęs kūdikį“, – sakė pašnekovė.
Po Pažaislio incidento – sprendimas teisme
„Po šito Pažaislio incidento mes pasakėme, kad viskas, pasimatymai bus tik teismo sprendimu nustatyta tvarka“, – portalui tv3.lt sakė Monika.
„Teisme tie liudininkai, tie pilietiški žmonės, kurie toje situacijoje padėjo, iš Algirdo pusės buvo vadinami melagiais, papirktais, liudininkai buvo šmeižiami. Visko teismo metu buvo sakoma, kad tai surežisuota situacija. Mes šnekame apie patologinį melavimą ir normaliam žmogui suvokti tai yra kosmosas“, – sako pašnekovas.
Kauno apylinkės teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą su mama bei bendravimo tvarką su tėčiu: pirmi 5 pasimatymai su vaiku vyko dalyvaujant A. Švanio mamai, paskui A. Švanys jau galėjo pasiimti dukrą būdamas vienas.
„Aš tai matau kaip problemą, kad trečiasis asmuo buvo pasirinktas ne socialinis darbuotojas, o žmogus iš jo šeimos“, – svarstė Monika.
Kai jau buvo galima su vaiku susimatyti savarankiškai, A. Švanys ir pagrobė dukrą bei upe išplukdė į Rusijos Kaliningrado sritį. „Iki tol jis elgėsi tvarkingai, pagal teismo sprendimą, visą laiką būdavo laiku, grąžindavo vaiką laiku. Pratino po truputėlį gal, kad pasitikėtume, bet iš mūsų šeimos pasitikėjimo niekada nebuvo, buvo tik baimė“, – teigė pašnekovė.
Primename, kad A. Švanys dukrą į Rusiją išgabeno rugpjūčio 27 dieną. Mergaitė mamos ir Lietuvos institucijų dėka į Lietuvą buvo sugrąžinta rugsėjo 5-ąją.
Monikos pasakojimu, šiuo metu sesuo ir vaikas jaučiasi gerai. „Mano sesuo jaučiasi gerai, ji tų žmonių, kurie moka išlaikyti ramybės būseną, tikrai yra labai stiprus žmogus. O dukterėčia šiuo metu taisosi fiziškai, fiziškai kūdikis atrodo sveikas, bet kai tu pažįsti vaiką nuo pat gimimo, matai smulkius dalykus. Dabar po kelių dienų ji po truputėlį pradeda grįžti į ankstesniu elgesio modelius – šypsosi, krykštauja, emocijas reiškia garsu. Nes tai buvo sustoję. Po šeimos gydytojo apžiūros buvo pasakyta, kad vaikui buvo stipri dehidratacija“, – teigia pašnekovė.
