Primename, kad rugpjūčio 27 d. A. Švanys pasiėmė ir į Rusiją išgabeno savo 9,5 mėnesių dukrą. Rugsėjo 5 d. mergaitę pavyko sugrąžinti į Lietuvą.
Dar iki pagrobimo A. Švanio bendravimo su dukrele tvarką nustatė teismas. Anot advokato T. Ryzgelio, mergaitė buvo maitinama motinos pienu, todėl teismo paskirti susitikimai turėjo trukti vos tris valandas. Tiesa, pradžioje tėvas turėjo mergaitę lankyti tik su trečiaisiais asmenimis, bet po kurio laiko buvo leista matytis ir savarankiškai, be priežiūros.
Su advokate Lina Sakalauskiene diskutuojame, ar galėjo teismas pasielgti kitaip ir kokia tvarka nustatomas vaikų bendravimas su skyriumi gyvenančiais tėvais.
Į ką atsižvelgia teismas, nustatydamas tėvų bendravimo su vaikais tvarką?
Pagrindiniai aspektai yra vaiko ir tėvo arba motinos emocinis ryšys, tėvystės įgūdžiai, tėvo ar motinos socialiniai įgūdžiai. Šie veiksniai neabejotinai yra vertintini ir turi įtakos sprendžiant klausimą dėl bendravimo su tėvu arba motina, kurie gyvena skyrium, tvarkos nustatymo.
Kai tarp šalių nėra ginčo, jos gali pačios susitarti, koks bus tas bendravimas. Tačiau kai šalių santykiai konfliktiniai, ginčo teisena sprendžiamas klausimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Ar yra skirtumas nustatant tėvų bendravimą su vaikais, kai tėvai niekada nebuvo susituokę ir kai buvo susituokę, bet išsiskyrė?
Ar tėvai buvo susituokę, ar ne, ar buvo susituokę, tačiau vėliau išsiskyrė – tai neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Kadangi tėvo ir motinos teisės bei pareigos yra lygios, kiekvienas iš jų turi teisę realizuoti savo teises, įskaitant teisę endrauti su vaiku, auklėti jį ir pan.
Vienas ir kitas tėvas turi teisę maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime. Taigi minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismui sprendžiant šį klausimą pirmiausia vertinami vaiko interesai. Ne tėvo ar motinos.
Kokiais atvejais tėvų ir vaikų susitikimuose turi dalyvauti tretieji asmenys?
Tretieji asmenys gali būti psichologai arba motina ar tėvas, kuris nuolat gyvena su vaiku, ar kitas artimas giminaitis, kurio aplinkoje vaikas jaučia saugumą.
Kadangi yra atveju, kai dėl tam tikrų aplinkybių vaiko ir tėvo arba motinos emocinis ryšys nutrūkęs arba susilpnėjęs. Tam, kad būtų išvengta stresinės situacijos ir vaikui nebūtų sukelta neigiamų emocijų, bendraujant su tėvu arba motina dalyvauja tretieji asmenys.
Jei tėvo ar motinos, gyvenančių su vaiku skyrium, bendravimas vyksta per psichologą ar kitą asmenį, tarkime, artimą giminaitį, įprastai nustatomas terminas, kiek laiko toks bendravimas vyks. Vėliau, pasikeitus situacijai, t. y. sustiprėjus vaiko su skyrium gyvenančiu tėvu arba motina emociniam ryšiui, galima inicijuoti nustatytos tvarkos, dalyvaujant trečiesiems asmenims,keitimą (pvz., pagrindas inicijuoti bendravimo tsu vauku bendravimo tvarkos pakeitimą gali būti psichologo parengta išvada).
Pabrėžiu, kad bendravimo tvarka, kol vyksta bylos nagrinėjimas, gali būti nustatyta laikina.
Skyrybos ar kitas teisminis procesas, susijęs su šeimos teisiniais santykiais, atsiliepia vaikui. Yra atvejų, kai vaikai „pasirenka“ vieną iš tėvų arba labiau jaučia vieno iš jų įtaką. Tada tas, su kuriuo vaikas nuolat gyvena, turi dėti pastangas ir aktyviai dalyvauti siekiant atkurti santykį ir emocinį ryšį su tuo, su kuriuo vaikas nuolat negyvena. Tai yra tėvų kooperavimo, bendradarbiavimo pareiga.
Ar gali būti apribotas tėvų bendravimas su vaikais, jei paaiškėja, kad vienas iš tėvų turi žalingų polinkių ar kitaip kenkia vaikui?
Kol neapribotos tėvo ar motinos teisės, kaip ir nėra pagrindo konstatuoti, kad tėvai neturi lygių teisių į vaiko auklėjimą, priežiūrą ir pan. Tam ir yra teisinis reguliavimas, kai teiki prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo.
Pavyzdžiui, prašai nustatyti minimalią tėvo ar motinos bendravimo tvarką su vaiku arba visai apriboti tokį bendravimą, jeigu kyla grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Bet visi veiksmai yra atliekami išskirtinai vaiko interesais. Jeigu nėra grėsmės vaiko saugumui, fizzinei ar psichinei sveikatai ar kt., apriboti bendravimą nėra taip paprasta.
Susirašinėjau su A. Švanio pažįstamu, kurio istorija panaši. Tam vyrui teismas dėl tam tikrų priežasčių nustatė bendravimo su sūnumi tvarką. Pašnekovas tuo nesidžiaugė: jo nuomone, teismas iš pradžių leido bendrauti su vaiku, paskui motina nuteikė vaiką prieš jį ir bendravimas baigėsi. Neva dėl to ir Švanys pasiėmė vaiką – bijojo to paties. Ar tėvams yra pagrindo bijoti?
Kritiškai vertinčiau tokią poziciją. Jeigu tėvas yra socialiai adaptuotas, turintis tinkamus socialinius, tėvystės įgūdžius, jo teisės kaip tėvo nėra suvaržytos. Nėra pagrindo teigti, kad šio asmens bendravimas su vaiku negalimas.
Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, arba sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos turi nekliudyti antrajam tėvui bendrauti su vaiku. O šios pareigos nevykdymas laikomas kaip piktnaudžiavimas tėvų valdžia, už kurį atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
Todėl, kad vaikui yra labai svarbu turi turėti ir tėvą, ir motiną, patinka buvęs mylimasis, sutuoktinis ar ne.
Vadinasi, tėčiai neturėtų jaustis atstumti?
Pastebiu, kad tėvai, gyvenantys skyrium ne tik kad nevengia įstatyme numatytos pareigos auginti, prižiūrėti savo vaikus, tačiau ir sąmoningai to aktyviai siekia. Yra ne vienas ieškinys, kuriuo siekiama nustatyti tėvų bendravimą su vaikais po lygiai, t. Y. 50/50.
Anksčiau buvo toks požiūris, kad tik motinos yra apsaugotos ar tik jų interesai bus ginami teisme. Manau, tai visiškai neatitinka šios dienos aktualijų, kadangi pirmiausia yra paisoma ne tėvo ar motinos, o vaiko interesų. Prievarta juos atskirti (jeigu tam nėra teisinio pagrindo) nėra galimybės.
Tačiau pagal galiojantį teisinį reguliavimą vaiko gyvenamoji vieta vis tiek turi būti nustatyta tik su vienu iš tėvų. Negali būti nustatyta su abiem. Nors, jeigu teismas nustato bendravimo su vaiku tvarką lygiomis dalimis, nei vienas iš tėvų bendravimo su vaiku trūkumo turėtų, manyčiau, nejausti.
Prieš pokalbį minėjote, kad būna manipuliacijų vaikais. Kokiais būdais tėvai manipuliuoja?
Tenka dažnai su tuo susidurti, atstovaujant klientus šeimos teisė bylose. Jeigu prisimintume neseniai įvykusį incidentą, kai vaikas, maitinamas krūtimi, buvo atskirtas nuo motinos ir išvežtas į kitą valstybę, tai galime tik pabandyti įsivaizduoti, kaip jaučiasi motina. Didesnio skausmo mamai, turbūt, neįmonoma sukelti.
Šiandien mes turime priešiškus santykius su Rusijos Federacija. Su ja bendradarbiavimas teisiniu ir diplomatiniu lygmeniu komplikuotas, todėl sunku nuspėti, kokia baigtis laukia ir kiek ilgai teks motinai išgyventi šią siaubingą situaciją. Ar tokius tėvo veiksmus galima būtų vertinti, kaip manipuliaciją ar net psichologinį smurtą, siekiant pakenkti, motinai ar ją nubausti nežinia už ką, šie klausimai, matyt, bus keliami teisminių procesų metu.
Todėl atsakant į klausimą, ar pasitaiko manipuliacinių atvejų – taip, matyt, kad pasitaiko, ir dar tokių, kad galimai sukrečia visą visuomenę.
Migracijos departamentas patvirtino, kad prieš dingdamas A. Švanys dukrai padarė asmens dokumentus. Kadangi niekada nebuvo vedęs dukros motinos, pagal įstatymus jam nereikėjo jos sutikimo. Viskas būtų buvę kitaip, jei pora būtų susituokusi ir išsiskyrusi. Ar po tokių įvykių nereikėtų tvarkos keisti?
Manau, kad nepaisant to, ar tėvai yra susituokę, išsituokę ar niekada nebuvo susituokę, kiekvienas iš jų turėtų teisę žinoti apie nepilnamečiui daromus dokumentus. Juk kiekvienos šeimos santykis jiems patiems yra nujaučiamas. Atsižvelgiant į vaiko interesus, būtų teisinga kitam tėvui ar motinai žinoti, kad šiuo metu vaikui yra daromi asmens dokumentai. Gal tada neturėtume tokių atvejų.
Prisimenu vieną civilinę bylą. Nagrinėjamas ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Vienas iš tėvų neduoda vaikų dokumentų, o kitas nuvyksta (į migracijos skyrių – red. past.) ir juos pasidaro kitam sukeldamas nuogąstavimą apie vaikų išvežimą į Šengeno zonai nepriklausančią valstybę. Taip nenutiko, bet esmė tokia: neduodi man dokumentų – pasidarysiu kitus. Juk yra galimybė pranešti apie pamestus asmens dokumentus ir užsakyti naujus.
Šiais metais turėjome du paviešintus vaikų pagrobimo atvejus, nors ir skirtingomis aplinkybėmis. Kokios yra spragos teisinėje bazėje, kad tai įvyksta?
Sakyčiau, kad pats teisinis reguliavimas tokius nuogąstavimus sukelia. Kadangi tėvo ir motinos teisės yra lygios, nei vienas iš jų negali riboti bendravimo su vaiku, nebent, tam yra rimti signalai ir teismas, tai įvertinęs, nustato bendravimą su vaiku, dalyvaujant trečiajam asmeniui ar visai kuriam laikui tokį bendravimą apriboja. Jeigu tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, nepagrįstai riboja bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, pastariesiems yra galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatyto.
Civilinės bylos nagrinėjimo metu galima prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kol bus išspręstas tarp tėvų kilęs ginčas, arba kreiptis į ikiteismines institucijas, jeigu kažkuris iš tėvų mato ženklus, keliančius grėsmę vaikui.
Pagrobtos mergaitės mamos interesus ginantis advokatas Tomas Ryzgelis komentavo, kad jau teismo procesų metu buvo matyti gąsdinantys signalai – tėvo požiūris į Rusiją, į moterį ir į vaiko auginimą esą buvo keliantys susirūpinimą. Ar teismas galėjo priimti tai, kaip tam tikrus įspėjamuosius ženklus?
Nei politinės pažiūros, nei požiūris į moteris – jeigu tai nekelia grėsmės vaikui –neįtakoja, nustatant bendravimo su vaiku tvarką. Tačiau požiūris į vaiko auginimą gali kelti klausimus dėl nepakankamų tėvystės įgūdžių. Šio konkretaus atvejo nevertinu, nes nesu proceso dalyvis, susipažinęs su procesiniais dokumentai, įskaitant teismo sprendimais.
Taip pat jeigu yra realūs ženklai, kad asmuo bendradarbiauja su priešiška valstybe ar rengiasi įvykdyti galimai kitą nusikalstamą veiką, šiuos klausimus teisės aktų nustatyta tvarka vertėtų kelti tam tikroms institucijoms. Tačiau jeigu tokių akivaizdžių ženklų nėra, toks kreipimąsi galimai neduos jokio rezultato.
Kalbant apie A. Švanį, kiekvienas turi savo suinteresuotumą. Gali būti paaiškinimas, kodėl nebūtinai iš karto, bet laikui bėgant tas žmogus taip pasielgė. Galbūt ne teisininkai turėtų tai vertinti. Nes jo elgsena ne tai, kad mažai dera su teise, bet ir su moraliniais aspektais.
Motinos atžvilgiu tai galimai yra smurtinės apraiškos. Bendrai žiūrint, vargu ar šioje situacijoje yra daug ir vaiko interesų – prievarta atskirti vaiką nuo motinos. Teisinio mechanizmo, kaip tam užkirsti kelią, jeigu nėra tam tikrų ženklų, šiandien nematau.
Apibendrinant, kas skyrybų bylose jus šiandien neramina labiausiai?
Aš tik galiu apgailestauti dėl mūsų elgsenos, kultūros. Turiu omeny manipuliaciją vaikais. Pradedant nuo skyrybų bylų, nuo paties skyrybų proceso, kai tėvai skiriasi spekuliuodami, manipuliuodami vaikais, sutapatindami jų išlaikymą su vieno iš sutuoktinių. Mane tas labai liūdina ir aš turiu 90 proc. tokių bylų. Todėl kiekvieną kartą galvoju: su kuo man išeiti į visuomenę? Taip norisi apie tai kalbėti.
Tą emocinį krūvį nešiesi iš bylos į bylą, stebėdamas, kaip tėvai savo elgesiu ir dažnai nepamatuotais norais iš esmės žaloja savo vaikus. Tokiose bylose neretai pagalvoju: kaip norėtųsi baigti tą ginčą taikiai. Kas tą stabdo? Yra įvairių priežasčių. Tėvams teisme ginčijantis dėl vaikų, nepatikėsit – jie užauga!
Todėl, manau, reikia peržengti per savo ambicijas. Turbūt neįmanoma labiau nuskriausti savo vaikų, nei leisti jiems užaugti su bylomis ir ta atmosfera, kuri yra tarp tėvų. Tada geriau jau tą pagarbų santykį tarp tėvų formuoti dirbtinai. Mes visi norim nuoširdžių santykių, bet kai jis yra nuoširdus, tik netoleruotinas tavo vaikų atžvilgiu, – kas yra geriau?
Juk vaikui tėvas ir motina yra visam gyvenimui. Todėl jei gerbi savo vaiką, jo tėvo ar motinos neniekinsi bent jau atvirai ir darysi taip, kad tavo lūkesčiai nepranoktų vaiko interesų. O dažnai taip būna – kiekvienas iš tėvų gina savo interesą. Tas ir liūdina labiausiai.
